Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja D.Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-468/2013 Teisėja N.Lisauskienė Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00050-2012-3

2013 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 03 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – 45 parų arešto bausme, pagal BK 286 str. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu šios bausmės subendrintos, paskiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 01 30 d. iki 2012 02 13 d.; priėmus M. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio, byla civilinio ieškinio dalyje nutraukta; iš E. S. į valstybės biudžetą išieškotos 126 Lt dydžio proceso išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką: 2012 01 30 d. apie 18.20 val. viešoje vietoje – šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Priestočio g. 6, Švenčionėlių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – kumščiu sudavė M. K. ne mažiau 3 smūgių į veidą, už drabužių nutempė jį ant Priestočio gatvės važiuojamosios dalies, kur, nukentėjusiajam pargriuvus, jam gulinčiam įspyrė ne mažiau 4 kartų į galvą, tuo nukentėjusiajam M. K. padarydamas nubrozdinimus virš dešiniojo antakio ir viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kairės pusės 1-o viršutinio danties trauminį panirimą, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Taip pat E. S. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams: 2012 01 30 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdydamas turėjusių tikslą jį sulaikyti policijos pareigūnų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų R. Č. ir A. T., teisėtų reikalavimų nusiraminti, netriukšmauti, nesikeikti, pasipriešino valstybės tarnautojams, panaudodamas prieš juos fizinį smurtą – necenzūriniais žodžiais įžeisdamas savo pareigas einančius policijos pareigūnus, tampė juos už drabužių, tyčia įspyrė tyrėjui R. Č. 3 kartus į kairę koją, tyrėjui A. T. – 2 kartus į dešinę koją, sukeldamas jiems fizinį skausmą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos E. S. sutinka iš dalies, pripažįsta, jog sudavė M. K. į veidą, tačiau jo nespardė. Jis sudavė jam todėl, kad jis pasakė, jog E. S. ruoštų pinigus jo broliui. Dėl šios nusikalstamos veikos jis nukentėjusiojo M. K. atsiprašė, jam žalą atlygino, su juo susitaikė ir M. K. jam atleido, prašė neskirti griežtos bausmės, todėl apeliantas mano, jog yra pagrindas skirti už šią nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti pagal BK 286 str., nurodo, kad šios nusikalstamos veikos jis nepadarė, tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo tokį nuteistojo prašymą tenkinti. Apylinkės teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, pagrįstai konstatavo E. S. kaltę dėl BK 286 str. numatyto nusikaltimo.

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo bei liudytojos J. G. paaiškinimų, yra nepagrįsti. Nors apeliantas neigia pasipriešinęs valstybės tarnautojams, tačiau jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – iš dalies liudytojos J. G. parodymais, nukentėjusiųjų A. T. ir R. Č. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją, kad jis nesipriešino valstybės tarnautojams, jiems negrasino ir fizinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje yra pakankama, motyvuota, išsami, nuosprendžio išvados pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pažymėtina, kad nukentėjusieji A. T. ir R. Č. buvo apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausų, akistatų su E. S. ir parodymų patikrinimo vietoje metu), tiek ir teisme. Jų parodymai nesikeitė viso proceso metu, buvo nuoseklūs, todėl, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nėra pagrindo jais netikėti ir nesiremti, juolab, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji turėtų tikslą apkalbėti E. S.. Nukentėjusiųjų parodymais yra paneigti apelianto teiginiai, kad jis negrasino pareigūnams ir nenaudojo prieš juos fizinio smurto. Iš A. T. ir R. Č. parodymų matyti, kad 2012 01 30 d. jie, gavę pranešimą, nuvyko į E. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo leidimą sulaikyti apeliantą, tačiau jo nebuvo namuose. Jam sugrįžus į butą, pareigūnai pasirodė koridoriuje, prisistatė, A. T. pasakė, kad E. S. yra sulaikomas. Tada apeliantas tapo agresyvus, sakė niekur nevažiuosiantis, grasino sumušiantis pareigūnus, juos įžeidinėjo necenzūriniais ir kitais žodžiais, priėjus mojavo rankomis, pareigūną R. Č. tampė už striukės, nesileido būti sulaikomas, muistėsi, spyriojosi, įspyrė pareigūnams į kojas. Uždedant jam antrankius E. S. A. T. pasakė, kad jis gaus galva į nosį.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareigūnai buvo be uniformų ir kad bute buvo tamsu, negali įtakoti E. S. išteisinimo. Kaip parodė nukentėjusieji, sulaikant apeliantą jie prisistatė jam, tik nespėjo parodyti tarnybinių pažymėjimų, jie ir anksčiau buvo ne kartą bendravę su juo, E. S. juos gerai pažinojo. Be to, pats nuteistasis tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog žinojo, kad bute jo laukia policijos pareigūnai, jam apie tai pranešė bute esanti J. G.. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos J. G. parodymai. Atsižvelgdamas į tai apygardos teismas atmeta nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, kad E. S. nežinojo, jog jį sulaiko pareigūnai.

Apeliantas skunde pabrėžia, kad teismas netinkamai įvertino jo ir liudytojos J. G., kuri yra vienintelė liudytoja, mačiusi įvykį, parodymus, tačiau apygardos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Atvirkščiai, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir teisingai pagrindė savo sprendimą nesiremti E. S. parodymais, o J. G. – tik iš dalies. Liudytojos J. G. parodymai proceso metu keitėsi: teisme ji nurodė nemačiusi, jog E. S. būtų stumdęs policijos pareigūnus ar jiems sudavęs smūgius, negirdėjusi, kad juos būtų keikęs ir įžeidinėjęs, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apeliantas priešinosi sulaikomas, stumdėsi, šaukė, parodymų patikslinimo metu jau teigė, jog sulaikymo metu jis tik paklausė, už ką jį nori sulaikyti, bet nesistumdė. Liudytojos parodymai bei jų nenuoseklumas vertintini kritiškai dar ir dėl to, kad, kaip nustatė apylinkės teismas, E. S. yra buvęs liudytojos vaikinas, jų santykiai yra geri, o tai leidžia daryti išvadą, jog duodama parodymus liudytoja galėjo siekti padėti draugui pagerinti jo teisinę padėtį. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo tikėti ir nuteistojo parodymais, kadangi jie proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė, jog jis negalėjo priešintis policijos pareigūnams, nes eidamas į butą pas draugę žinojo, kad bute jo laukia pareigūnai, tuo tarpu teisme apeliantas aiškino, jog kieme jis policijos pareigūnų automobilio nematė, todėl jis nuėjo į butą, pripažino, kad galėjo priešintis pareigūnams, „plėštis“ iš jų. Taigi nustatinėjant aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius vadovautis vien tik J. G. ir E. S. parodymais, kurie, kaip minėta, laikytini subjektyviais, nėra teisinga, juolab, kad jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino E. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., kad jis pasipriešino valstybės tarnautojams: 2012 01 30 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdydamas turėjusių tikslą jį sulaikyti policijos pareigūnų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų R. Č. ir A. T., teisėtų reikalavimų nusiraminti, netriukšmauti, nesikeikti, pasipriešino valstybės tarnautojams, panaudodamas prieš juos fizinį smurtą – necenzūriniais žodžiais įžeisdamas savo pareigas einančius policijos pareigūnus, tampė juos už drabužių, tyčia įspyrė tyrėjui R. Č. 3 kartus į kairę koją, tyrėjui A. T. – 2 kartus į dešinę koją, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Apeliantą išteisinti ir skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinti nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skundu taip pat prašo už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam švelnesnę bausmę, tačiau apygardos teismui nėra pagrindo tokį nuteistojo prašymą tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. bausmę už minėtą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris atsiprašymą priėmė ir apeliantui atleido, atlygino jam padarytą žalą, yra nepakankami paskirtos bausmės pakeitimui. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, šias aplinkybes konstatavo bei į jas atsižvelgė, todėl šiuo atveju jos negali nulemti sprendimo dėl bausmės.

BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, tačiau jis buvo padarytas E. S. tyčiniais veiksmais, nukentėjusiajam M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis M. K. nespardė, tačiau skundžiamo nuosprendžio motyvuotais ir logiškais argumentais, remiantis byloje esančių duomenų visuma, šis teiginys yra paneigtas, todėl nėra reikšmingas sprendžiant bausmės sušvelninimo klausimą. Be to, E. S. nusikalstamus veiksmus lėmė ir apsvaigimas nuo alkoholio, kas apylinkės teismo pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Apeliantas šiuo nuosprendžiu nuteistas nebe pirmą kartą – praeityje jis teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs. BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą jis padarė nepraėjus nė metams po ankstesnio teistumo. Po šios nusikalstamos veikos padarymo jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, taip pat už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir už kitų administracinės teisės pažeidimų padarymą. Jo atžvilgiu pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose E. S. pripažintas įtariamuoju pagal BK 178 str. 1 d., 2 d., BK 180 str. 2 d.

Nustatytos ir aukščiau išvardintos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, rodo, jog apeliantas yra linkęs nusikalsti, nesistengia gyventi dorai, paisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl yra socialiai pavojingas. Jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą arešto bausmę, BK įtvirtintų nuostatų nepažeidė. Atvirkščiai, pažymėtina, kad ši apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis laikytina švelnesne, kadangi teismas pagal sankcijoje nurodytų bausmių sąrašą ir BK 56 str. 1 d. nuostatą turėjo galimybę E. S. paskirti ir laisvės atėmimo bausmę.

Apygardos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo parinktu arešto bausmės dydžiu. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, byloje nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė (kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), lengvinančių – nėra. Atsižvelgęs į tai, bei į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes apylinkės teismas apeliantui už nesunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstai paskyrė BK numatytą maksimalų arešto bausmės dydį. Be to, subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Taigi paskirtą bausmę už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

atmesti nuteistojo E. S. apeliacinį skundą.