Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.

Kadangi teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovei pagal sutartį liko nesumokėta 9 700 Eur paskolos ir šią ieškinio dalį pripažino, ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), todėl teismas priima atsakovo ieškinio dalies pripažinimą. Kadangi atsakovas pripažįsta ieškinį iš dalies, todėl taikomos CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos ir sprendime surašomi sutrumpinti motyvai dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2023 m. kovo 7 d. sudarė paskolų subendrinimo sutartį ir sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 18 000 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje numatytomis sąlygomis iki 2023 m. gegužės 31 d., kartu sumokant 5 400 Eur palūkanas. Pradinė kreditorė atsakovui 2021 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09191601 pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „Sask papuldynas“, 2021 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09201018 pervedė 9 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal paskolos sut. 2021 rugsejo 19 d.“, 2021 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11221951 pervedė 4 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal 2021 m lapkričio 22 sut“ ir 2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 01101609 pervedė 4 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal 2022 m. Sausio 5 d. Sutarti“, iš viso – 18 000 Eur. Sutarties 3.2. punkte atsakovas įsipareigojo paskolą pilnai grąžinti iki 2023 m. gegužės 31 d. Reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš sutarties, pradinė kreditorė perleido ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas pranešimu Nr. 2024-11-25 (el. b. apyrašo t. I, l. 6). Ieškovė ieškinį pateikė reikalavimą dėl 9 700 Eur skolos priteisimo. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad skolos suma sudaro 9 700 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), reikalavimą dėl skolos teismo posėdžio metu pripažino, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 9 700 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 5 400 Eur palūkanas. Atsakovas su prašomomis priteisti palūkanomis teismo posėdžio metu nesutiko. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal sutarties 1.2 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti 5 400 Eur palūkanas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei ar pradinei kreditorei būtų sumokėjęs 5 400 Eur palūkanas, sutarties sąlygų dėl palūkanų neginčijo, terminas sumokėti palūkanas yra suėjęs, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 400 Eur palūkanas laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ) prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas. Teismas pažymi, kad pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį, t. y. šis įstatymas netaikomas: 1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. MAPKSVPĮ taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Ieškovė, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 40 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, nurodė, kad ji turi teisę gauti šią sumą, kadangi paslaugos atsakovui buvo teikiamas su tikslu vykdyti profesinę veiklą. Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos vadovaujantis rungtyniškumo principu ir kiekviena šalis privalo įrodyti bylos aplinkybes. Šalis turi teisę gauti 40 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas tuo atveju, jeigu tarp šalių sudaryta komercinė sutartis ir ją sudarė ūkio subjektai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartis dėl paskolos suteikimo buvo sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra ūkio subjektas, ir kad paskolos sutartis buvo sudaryta verslo ar profesiniais tikslais, o ne atsakovo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovė šių aplinkybių byloje neįrodė, teismo posėdžio metu atsakovas tai neigė, nurodęs, kad paskola buvo paimta asmeniniais tikslais, o ne profesiniais, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 40 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas yra nepagrįstas, kaip neįrodytas, todėl teismas jį atmeta.

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovas pagal sutarties 4.4 punktą įsipareigojo mokėti 0,02 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą už kiekvieną vėlavimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Ieškovė atsakovui paskaičiavo 1 857,30 Eur delspinigių. Atsakovas laiku prievolės neįvykdė, ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovui delspinigius, kurių mažinimui pagrindas nenustatytas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiami 1 857,30 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Taip pat ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytas sandoris, iš kurio kildinami ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti skolą, neatitinka pirmiau aptartų kriterijų, kuriems esant konstatuotina, kad sandoris patenka į MAPKSVPĮ materialiąją taikymo sritį, todėl ieškovė negali reikalauti 8 procentų dydžio metinių palūkanų. Atsakovas teismo posėdžio metu prieštaravo 8 procentų dydžio metinės palūkanomis, sutiko su 5 procentų dydžio procesinėmis palūkanomis. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 957,30 Eur (9 700 Eur + 5 400 Eur + 1 857,30 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kartu teismas pažymi, kad atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, jog vien tai, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, jį, pateiktą iš naujo, teismas turėtų atmesti (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas iš dalies – teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 9 700 Eur skolą, 5 400 Eur palūkanas, 1 857,30 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 957,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio č dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 383 Eur žyminį mokestį, patenkinus ieškinį iš dalies (99,76 proc.), teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 382,08 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (j. a. k. 304491546) iš atsakovo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 700 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų eurų) skolą, 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) palūkanas, 1 857,30 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir trisdešimties centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 957,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 382,08 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.