- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1073-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00492-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- O. M., Skuodo rajono notarų biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-358-1054/2021 pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį, suinteresuoti asmenys O. M., Skuodo rajono notarų biuro notarė V. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad pareiškėjai J. Š. jos sutuoktinio E. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo ir yra reikalingas išlaikymas, ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodo, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėja buvo nedarbinga dėl ligos, pensinio amžiaus, palikimo atsiradimo metu pareiškėjos finansinė padėtis tapo prasta ir pareiškėjai yra reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkint, pareiškėja pati nesukūrė savo sunkios materialinės padėties.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo O. M. atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nuo 2016 m. spalio ar lapkričio mėnesio nebevedė bendro santuokinio gyvenimo su E. Š. ir gyveno atskirai, jokio ryšio nebepalaikė, jų santuoka egzistavo tik formaliai. Nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos gaunamos pajamos palikimo atsiradimo dieną buvo nepakankamos būtiniesiems poreikiams patenkinti, ji nenurodė ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių padidėjusias jos išlaidas būtiniausiems poreikiams patenkinti po palikėjo mirties.
3. Suinteresuotas asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu netenkino pareiškėjos pareiškimo ir priteisė iš pareiškėjos J. Š. suinteresuotam asmeniui O. M. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad daugybiniai sveikatos sutrikimai pareiškėjai diagnozuoti iki palikėjo mirties ir nenustatyta, jog šie sutrikimai buvo laikino pobūdžio ir (ar) išnyko iki palikėjo mirties. Dėl savo sveikatos būklės pareiškėja įgijo teisę į slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ir ją gavo palikėjo mirties dieną, kompensacija sudarė 222,30 Eur. Pareiškėja jos sutuoktinio E. Š. mirties dieną buvo senatvės pensininkė ir jai buvo mokama 312,41 Eur senatvės pensija. Teismo vertinimu, nors pareiškėjos gaunama pensija bei slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra pakankamai nedidelė, tačiau iš esmės pareiškėja nėra išskirtinai blogesnėje padėtyje palyginti su kitais senatvės pensiją ir saugos išlaidų tikslinę kompensaciją gaunančiais asmenimis.
4.2. Teismas nusprendė, jog pareiškėja palikimo atsiradimo metu išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau pareiškėja jos sutuoktinio mirties metu nebuvo likusi be pragyvenimui reikalingų būtinų pajamų. Be to, po E. Š. mirties pareiškėjai pradėta mokėti 26,13 Eur našlių pensija. Pareiškėja po E. Š. mirties įgijo teisę ir į ½ dalį santuokos metu įgyto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Skuode, taip pat santuokinę dalį pastato – grūdų sandėlio ir kitų statinių bei žemės sklypo dalies, esančių Skuode, (duomenys neskelbtini), bei kitą palikėjo vardu esantį turtą. Bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja turi gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Plungėje, ja visapusiškai rūpinasi pilnametė dukra R. S. ir galbūt rūpinasi ir kita pareiškėjos pilnametė dukra.
4.3. Teismas konstatavo, kad pareiškėja gali patirti išlaidų apskaičiavime nurodytas 495,00 Eur išlaidas maisto, higienos reikmenims, buto mokesčiams ir kt., tačiau jos visiškai pasidengia iš pareiškėjos gaunamų kasmėnesinių pajamų (560,84 Eur (534,71 Eur be našlių pensijos, vertinant turtinę padėtį palikėjo mirties dieną)). Dėl 330 Eur slaugės išlaidų teismas pažymėjo, kad pareiškėjos J. Š. pilnamečiai vaikai turi ne tik moralinę, bet ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą išlaikyti mamą, jeigu jai reikalinga parama, ir ja rūpintis, todėl slaugos paslaugų išlaidos turi tekti pilnamečiams vaikams. Dėl šios priežasties teismas nepripažino pareiškėjos nurodomų 330,00 Eur išlaidų slaugei už priežiūrą darbo dienomis būtinomis pareiškėjos išlaidomis. Teismas šių aplinkybių visumos pagrindu vertino, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjos J. Š. turtinė padėtis nebuvo tokia, kuri nulemtų jos teisę gauti privalomąją palikimo dalį, kadangi pareiškėjai pakako jos gaunamų pajamų jos būtinosioms išlaidoms ir pragyvenimui.
4.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pakankamai ilgą laiką, t. y. apie 5 metus, iki jos sutuoktinio E. Š. mirties gyveno atskirai – pareiškėja išvyko gyventi į Plungę ir čia 2018 m. birželio 28 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, o jos sutuoktinis liko gyventi Skuode. Nors pareiškėjos dukra R. S. parodė, kad pareiškėja į Plungę išvyko gyventi dėl sveikatos būklės, kadangi jos sutuoktinis E. Š. nebegalėjo ja pasirūpinti, tačiau byloje apklausti liudytojai P. B. ir A. P. A. parodė, kad pareiškėjos išvykimo gyventi atskirai į Plungę priežastis buvo tarpusavio nesutarimai. Byloje esantys išrašai iš J. Š. dienoraščio patvirtina, kad nesutarimų pareiškėjos ir jos sutuoktinio šeimoje būta, pareiškėja dienoraštyje gana detaliai aptarė šeimoje kylančius konfliktus ir jų priežastis, nurodė net, jog dėl konfliktų tekdavo kviestis pareigūnus. Pareiškėjos dukra R. S. nurodė, kad net ir pareiškėjai išsikrausčius gyventi į Plungę, jos santuokinis ryšys su E. Š. nenutrūko, jie ir toliau palaikė ryšį, susiskambindavo telefonu, J. Š. dalyvaudavo šeimos šventėse, E. Š. jai teikdavo išlaikymą. Byloje pareiškėjos pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau jis patvirtina pareiškėjos dukros R. S. bendravimą telefonu su E. Š., o ne pačios pareiškėjos J. Š. bendravimą. Minėtame protokole esančiose fotonuotraukose užfiksuotas J. Š. ir E. Š. susitikimas, tačiau nėra aišku, kada yra darytos nuotraukos, kadangi iš jų matyti tik nuotraukų persiuntimo data (2019 m. rugpjūčio 15 d.). Suinteresuoto asmens O. M. pateiktoje E. Š. 90 metų jubiliejaus nuotraukoje pareiškėjos J. Š. nėra, tačiau ši nuotrauka nepatvirtina, kad pareiškėja apskritai nedalyvavo sutuoktinio jubiliejuje. Byloje apklausti liudytojai P. B., D. R., A. P. A. skirtingai nurodė aplinkybes dėl J. Š. ir E. Š. bendravimo po to, kai J. Š. išvyko gyventi į Plungę. Liudytoja D. R. parodė, kad paskutinį kartą vežė J. Š. pas E. Š., kai buvo jo 90 metų jubiliejus, tačiau liudytojas P. B. parodė, kad J. Š. pas E. Š. buvo atvažiavusi po 90 metų jubiliejaus. Teismo įsitikinimu, pareiškėja J. Š. ir E. Š. po jos išvykimo gyventi į Plungę nebuvo visiškai nutraukę ryšių ir formaliai buvo sutuoktiniai, tačiau, nors ši aplinkybė ir nėra lemiama nustatant, ar pareiškėja turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jie bendro ūkio nebevedė ir santuokinio gyvenimo apie 5 metus iki palikėjo mirties nebegyveno. Pareiškėja ir jos dukra R. S. nurodė, kad palikėjas E. Š. visada materialiai padėjo pareiškėjai, net ir pareiškėjai išvykus gyventi į Plungę E. Š. pareiškėją išlaikė, perduodavo jai pinigų per dukrą, tačiau pareiškėja jokių rašytinių įrodymų dėl E. Š. periodiškai teikto išlaikymo teismui nepateikė ir byloje jų nėra. Byloje suinteresuoto asmens O. M. atstovo ir liudytojo P. B. patvirtinta tik aplinkybė, jog 2020 m. liepos mėnesį E. Š. J. Š. davė 3 000 Eur pasilaidojimui.
4.5. Teismo nuomone, E. Š., būdamas gyvas, 2017 m. balandžio 11 d. išreiškė savo valią dėl jo iki santuokos su pareiškėja J. Š. užgyvento turto paveldėjimo po jo mirties sudarydamas ir notarine tvarka patvirtindamas savo testamentą, kuriuo savo turtą paliko seseriai O. M..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. Š. jos sutuoktinio E. Š. mirties dieną (2020 m. spalio 10 d.) buvo ir yra reikalingas išlaikymas, ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjos teisę į privalomojo palikimo dalį. Pareiškėja taip pat prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos turtinė padėtis nebuvo tokia, kad nulemtų jos teisę gauti privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nedarbinga dėl ligos (jos darbingumas reikalauja didelių spec. poreikių, nuo 2017 m. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis), jos gaunamos pajamos buvo slaugos išlaidų tikslinė kompensacija – 222,30 Eur, senatvės pensija – 312,41 Eur. Pareiškėja neturėjo nei piniginių indėlių kredito įstaigose, nei nuosavybės teise jokio kito nekilnojamojo turto. Su mirusiu sutuoktiniu gyveno santuokoje 30 metų, santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė. Pareiškėja santaupas dėjo į sutuoktinio vardu atidarytą sąskaitą. Gyvendami kartu nelabai sutarė, tačiau, pareiškėjai tapus neįgalia, sutuoktinis dar labiau ėmė smurtauti, tyčiotis. Jis pradėjo psichologiškai smurtauti pareiškėjos atžvilgiu, vadinti ją invalide, kadangi negalėjo susitaikyti, kad pareiškėja nebegali dirbti sode, darže, pradėjo smurtauti fiziškai, dėl to ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai. Pinigų gydymui, vaistams palikėjas duodavo savo sutuoktinei arba jos dukrai, kadangi santaupos buvo abiejų. Kai pareiškėja visiškai atgulė, palikėjas sutiko, kad dukra vežtųsi ją slaugyti į Plungę, nes jis kaip vyriškis negalėjo pasirūpinti pareiškėja. Be to, jau ir jo sveikata buvo pašlijusi. Tačiau ryšys tarp sutuoktinių nenutrūko. Pareiškėjos dukra R. S. rūpinosi ir vienu, ir kitu. E. Š. duodavo pinigų pareiškėjos priežiūrai ir visada sakydavo, kad visas turtas yra abiejų, nes kartu nugyveno nemažai metų, nors buvo visko jų gyvenime. E. Š. iki pat mirties slėpė nuo pareiškėjos aplinkybę apie testamento surašymą. Tokiu būdu jis nuskriaudė savo sutuoktinę, palikdamas ją visiškai be santaupų ir turto.
5.2. Pareiškėjai dėl silpnos sveikatos dažnai tenka lankytis pas gydytojus, ji kartas nuo karto gydosi ligoninėje, yra operuota, tai patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Taigi palikimo atsiradimo metu apeliantė buvo pensinio amžiaus ir sunkiai serganti, nevaikštanti dėl savo ligos ir sveikatos būklės. Akivaizdu, kad pareiškėja pati nesukūrė savo sunkios materialinės padėties. Ji gyveno tvarkingą santuokinį gyvenimą, tik dėl sunkios ligos ir sutuoktinio patyčių buvo priversta palikti savo namus Skuodo rajone ir būti perkelta į Plungę. Pareiškėja neremiama kitų asmenų, t. y. dukterų, nepatenkintų net minimalių savo poreikių. Gaunamų pajamų dydis yra artimas valstybės remiamų asmenų pajamų dydžiui, tačiau tai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad jai nereikalingas išlaikymas, o jos pajamų pakanka suaugusio, ligoto, pensinio amžiaus 81 metų žmogaus pragyvenimui.
5.3. Nors pareiškėja įgis nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktą šio turto vidutinę rinkos vertę matyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra menkavertis (pareiškėjos būsimos dalies turto vidutinė rinkos vertė siekia 5 495,21 Eur) ir todėl neturi esminės įtakos pareiškėjos turtinei padėčiai.
5.4. Pareiškėja yra pensinio amžiaus, sunkiai serganti, nevaikštanti dėl savo ligos ir sveikatos būklės, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, jos būtinosios išlaidos kas mėnesį jau kelerius metus iki palikėjo mirties sudarė apie 825,00 Eur kas mėnesį, t. y. pareiškėja tiek išleidžia vien vaistams, sauskelnėms, higienai, vitaminams, maistui, kadangi yra nevaikštanti, neįskaitant kelionės, medicininių tyrimų ir kitų išlaidų. Jai reikia papildomų vaistų, mokamų medicininių paslaugų. Pareiškėja gyvena bute (duomenys neskelbtini), Plungėje, todėl reikia mokėti už buto išlaikymą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo O. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Teismas, vertindamas pareiškėjos turtinę padėtį palikėjo mirties dieną, rėmėsi pačios pareiškėjos pateiktais duomenimis apie jos gaunamas pajamas, tai leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėja jos sutuoktinio mirties metu nebuvo likusi be pragyvenimui reikalingų būtinų pajamų ir šiuo požiūriu pareiškėja nėra išskirtinai blogesnėje padėtyje palyginti su kitais senatvės pensiją ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją gaunančiais asmenimis. Teismas taip pat pagrįstai nepripažino pareiškėjos mokamus 330 Eur slaugei būtinosiomis pareiškėjos išlaidomis, pažymėdamas, kad pareiškėjos pilnamečiai vaikai turi ne tik moralinę, bet ir CK įtvirtintą pareigą išlaikyti mamą, jeigu jai reikalinga parama, bei ja rūpintis. Pareiškėja tik nurodo, kad teismas tai padarė be jokio pagrindo.
6.2. Pareiškėjos gaunama 312,41 Eur dydžio senatvės pensija iš esmės atitinka Lietuvos Respublikoje vidutinės senatvės pensijos dydį, o kartu dar pridėjus jos gaunamą slaugos tikslinę kompensaciją bei našlių pensiją nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos palikimo atsiradimo dieną buvo nepakankamos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, pareiškėja iš pirmosios santuokos turi tris suaugusius ir darbingus vaikus, kurie turi prižiūrėti savo motiną, ir vienas iš jų tą faktiškai ir daro, o prie pareiškėjos išlaikymo turi prisidėti ir kiti du jos vaikai. Galiausiai teismas įvertino ir tai, kad pareiškėja su palikėju jau ketverius metus nebegyveno kartu, jų faktiniai sutuoktinių ryšiai buvo nutrūkę dar 2016 m.
6.3. Sutuoktinis E. Š. iš pareiškėjos neatėmė jai priklausančios turto dalies, įgytos judviejų santuokos metu. Teismas nustatė, kad pareiškėja po E. Š. mirties įgijo teisę į dalį santuokos metu įgyto namų valdos žemės sklypo, esančio Laisvės g. 110, Skuode, taip pat santuokinę dalį pastato-grūdų sandėlio ir kitų statinių bei žemės sklypo dalies, esančių Skuode, bei kitą patikėjo vardu esantį turtą. Nors pareiškėja teigia, kad šis nekilnojamasis turtas yra menkavertis, tačiau jo vertė prilygsta beveik metinėms pareiškėjos pajamoms. Vadinasi, jos materialinė padėtis dėl santaupų buvo ir yra gera, tai jai leidžia ir šioje byloje naudotis mokamomis advokato paslaugomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl juridinio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad palikėjo E. Š. mirties dieną pareiškėjos J. Š. turtinė padėtis nebuvo tokia, kuri nulemtų jos teisę gauti privalomąją palikimo dalį, kadangi pareiškėjai pakako jos gaunamų pajamų jos būtinosioms išlaidoms ir pragyvenimui. Teismo vertinimu, pareiškėja su palikėju bendro ūkio nebevedė ir santuokinio gyvenimo apie 5 metus iki palikėjo mirties nebegyveno, o palikėjas, būdamas gyvas, išreiškė savo valią dėl jo iki santuokos su pareiškėja J. Š. užgyvento turto paveldėjimo po jo mirties sudarydamas ir notarine tvarka patvirtindamas savo testamentą, kuriuo savo turtą paliko seseriai O. M.. Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad E. Š. palikimo atsiradimo metu jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja yra pensinio amžiaus, sunkiai serganti, nevaikštanti dėl savo ligos ir sveikatos būklės, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, o gaunamų pajamų nepakanka net būtiniesiems pareiškėjos poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems pareiškėjos argumentams.
11. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).
12. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjo E. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) palikėjas buvo santuokoje su pareiškėja J. Š.. 2020 m. lapkričio 13 d. liudijimas apie palikimo priėmimo faktą patvirtina, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties įgijo teisę į ½ dalį santuokos metu įgyto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Skuode, taip pat santuokinę dalį pastato – grūdų sandėlio ir kitų statinių bei žemės sklypo dalies, esančių Skuode, (duomenys neskelbtini), ir kitą palikėjo vardu esantį turtą. Remdamasi pareiškėjos į bylą pateiktais duomenimis apie minėto turto vertę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėtas turtas yra menkavertis. Jokio kito pareiškėjos vardu registruoto turto nėra ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų turėjusi jos vardu registruoto turto palikėjo mirties dieną.
14. Byloje pateikti pareiškėjos medicininių dokumentų, epikrizių išrašai patvirtina, kad daugybiniai sveikatos sutrikimai pareiškėjai buvo diagnozuoti dar iki palikėjo mirties. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimais dėl pareiškėjos specialiųjų poreikių, pareiškėjai J. Š. nuo 2019 m. sausio 22 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
15. Remiantis informacija apie pareiškėjai apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, pareiškėja dėl nustatyto specialaus nuolatinės slaugos poreikio gauna 222,30 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ir ją gavo palikėjo mirties dieną. Pareiškėja E. Š. mirties dieną buvo senatvės pensininkė ir jai buvo mokama 312,41 Eur senatvės pensija. Be to, po E. Š. mirties pareiškėjai pradėta mokėti 26,13 Eur našlių pensija.
16. Pareiškėja nurodė, kad jos būtinosios išlaidos sudaro 825 Eur per mėnesį ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Vis dėlto, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja gali patirti išlaidų apskaičiavime nurodytas 495 Eur išlaidas maisto, higienos reikmenims, buto mokesčiams ir kt., tačiau jos visiškai pasidengia iš pareiškėjos gaunamų kasmėnesinių pajamų (560,84 Eur (534,71 Eur be našlių pensijos, vertinant turtinę padėtį palikėjo mirties dieną)), tačiau teismas nepripažino pareiškėjos nurodomų 330 Eur išlaidų slaugei už priežiūrą darbo dienomis būtinomis pareiškėjos išlaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai priskyrė gaunamą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją prie bendrųjų pareiškėjos pajamų, o slaugos paslaugų nepripažino būtinomis. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl toliau pateiktų motyvų.
17. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti. Pagal Tikslinių kompensacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį nustačius, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti tikslinę kompensaciją, ar slaugančiam asmeniui mokama tikslinė kompensacija naudojama ne pagal paskirtį, ši kompensacija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikiama nepinigine forma (teikiamos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos socialinės ir (ar) kitos asmens specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingos paslaugos, specialiosios pagalbos priemonės). Vadinasi, priešingai negu vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos gaunama 222,30 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija vertinamuoju atveju negali būti priskirta prie bendrųjų pajamų, nes šios pareiškėjos gaunamos išmokos skirtos tik slaugos priežiūros išlaidoms dengti. Priešingu atveju ši kompensacija gali būti pakeista nepinigine forma.
18. Antra, pirmosios instancijos teismui pagal ieškovės pateiktus įrodymus pripažinus ieškovės 495 Eur išlaidas maisto, higienos reikmenims, buto mokesčiams ir kt., o suinteresuotam asmeniui šių išlaidų neginčijant, akivaizdu, kad pareiškėjos gaunamos 312,41 Eur senatvės pensijos nepakako palikėjo mirties dieną 495 Eur būtinosioms pareiškėjos išlaidoms maisto, higienos reikmenims, buto mokesčiams ir kt. reikmėms padengti.
19. Trečia, nors iš tiesų byloje nėra pateikta tiesioginių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjai slaugos priežiūros paslaugos būtų būtinos, tačiau pareiškėjos medicininiai dokumentai ir pareiškėjai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis rodo, kad pagal pareiškėjos sveikatos būklę ir jos galimybes pasirūpinti savimi pareiškėjai yra reikalinga nuolatinė slauga.
20. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos pilnamečiai vaikai turi pareigą rūpintis mama, tačiau tokia pareiga nustatyta ir sutuoktiniams (CK 3.27 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš CK 5.20 straipsnyje įtvirtintos valstybės pareigos įsikišti į paveldėjimo santykius tikslų yra užtikrinti įpėdiniui, kuriam yra reikalinga privalomoji palikimo dalis, galimybę patenkinti būtinuosius savo poreikius, kad jis netaptų našta artimiesiems ir visuomenei. Vadinasi, pareiškėjai negali būti apribota teisė į privalomąją palikimo dalį vien dėl tos aplinkybės, kad ji turi pilnamečių vaikų.
21. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos ir palikėjo E. Š. santuokinių santykių. Kad E. Š. su J. Š. būtų ruošęsi santuokos nutraukimui byloje, grindžiama iš esmės tik deklaratyviais suinteresuoto asmens teiginiais, paremtais jos ir liudytojo P. B. samprotavimais teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai tokių aplinkybių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negali patvirtinti.
22. Atsižvelgiant į byloje pateiktas fotonuotraukas, antstolio V. D. 2021 m. vasario 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad iš pareiškėjos dukrai R. S. priklausančio mobiliojo telefono reguliariai buvo skambinama į mirusiojo E. Š. mobilųjį numerį (laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. spalio 8 d. 8 kartus, įskaitant ir dvi dienas prieš palikėjo mirtį), taip pat į tą aplinkybę, kad pagal liudytojų parodymus E. Š. buvo perdavęs pareiškėjai 3 000 Eur pasilaidojimui, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėja J. Š. su savo sutuoktiniu E. Š. bendraudavo pagal galimybes iki pat sutuoktinio mirties. Nei pareiškėja, nei palikėjas dėl santuokos nutraukimo į teismą nesikreipė. Be to, nors sutuoktiniai faktiškai nebegyveno kartu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos per(si)kėlimas gyventi į Plungę buvo sąlygotas pareiškėjos sveikatos būklės, reikalaujančios, kaip nustatyta, nuolatinės slaugos priežiūros. Tuo tarpu palikėjas pareiškėjos per(si)kėlimo į Plungę metu taip pat buvo garbaus 85 m. amžiaus ir labiau tikėtina, jog pats fiziškai nebepajėgė pilnavertiškai prižiūrėti savo sutuoktinę, dėl to sutuoktiniai turėjo priimti tokį sprendimą.
23. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai J. Š. palikėjo E. Š. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, dėl to pareiškėjai turi būti nustatyta teisė į privalomąją E. Š. palikimo dalį.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. pareiškėjos pareiškimą tenkinus, suinteresuotam asmeniui O. M. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėja sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi likusios 20 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas pareiškėjai buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
28. Tenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis priteistinas iš suinteresuoto asmens O. M., taip pat iš suinteresuoto asmens valstybei priteistinas 20 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas pareiškėjai buvo atidėtas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad pareiškėjai J. Š. jos sutuoktinio E. Š. mirties dieną (2020 m. spalio 10 d.) buvo ir yra reikalingas išlaikymas, ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjos J. Š. teisę į privalomąją palikėjo E. Š. palikimo dalį.
Priteisti pareiškėjai J. Š. iš suinteresuoto asmens O. M. 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens O. M. 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.