Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., nevedęs, teistas:

1. 2019 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 2 mėnesiams viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 2 valandas per mėnesį visuomenės labui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 150 eurų dydžio baudą, bauda sumokėta.

2. 2022 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 15 (penkiolika) parų arešto. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 10 (dešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą, būti kontroliuojamam elektronine stebėjimo priemone, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. B. 2024 m. birželio 11 d. apie 02.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510", Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,40 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi, neginčijo kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes ir geriau atsiminė įvykį.

Kaltinamajam D. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 291) straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2024 . birželio 11 d. nustatytas D. B. neblaivumas, patikros sertifikatas. (b.l. 35-37)

Liudytoja J. M. parodė, kad su sutuoktiniu L. M. paskutinius keturis mėnesius gyvena atskirai, nes ruošia dokumentus pradėti skyrybų procesą. Būnant santuokoje įsigijo automobilį "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) už bendras santaupas. L. prašė, kad jis persirašytų šį automobilį savo vardu, nes vis tiek tik jis juo važinėja. Teko matyti, kad automobiliu "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važinėja iš matymo pažįstami žmonės. Matydama, kad automobilį vairuoją asmenys, kurie tikrai nėra teigiamai charakterizuojami, bijojo, kad jie nepridarytų kokių nors papildomų rūpesčių. 2024 m. birželio 11 d. su liudytoja telefonu susisiekė tyrėja, teiravosi apie jai priklausantį automobilį. Tada tik sužinojo, kad automobilis uždarytas į saugomą aikštelę. Telefonu susisiekė su L.. Pokalbio metu išsiaiškino, kad L. kartu su savo draugu D. B., kuris liudytojai yra pažįstamas, vartojo alkoholinius gėrimus. Paskui D. užsimanė nuvažiuoti iki naktinės parduotuvės. L. sakė, kad jis buvo prieš, jog D. vairuotų liudytojos automobilį, tačiau vis tiek išvažiavo. (b.l. 58-59)

Liudytojas L. M. parodė, kad grįžęs iš užsienio, būnant santuokoje, nupirko žmonai automobilį Žmona šiuo automobilio važinėjo. Kuomet pradėjo gyventi atskirai, šį automobilį pasiėmė savo žinion ir naudojasi juo tik pats. 2024 m. birželio 10 d. vakare atėjo D. B.. Galimai tuo metu jis jau buvo šiek neblaivus. Jie pasėdėjo kartu. Nei liudytojas, nei D. alkoholinių gėrimų nevartojo, D. jokių alkoholinių gėrimų neatsinešė. Nežino kokia valanda buvo, kai D. išėjo iš jo namų. Jis nuėjo miegoti. Buvo po vidurnakčio, kai išgirdo užvesto automobilio variklio darbą. Automobilis "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) visuomet stovi prie namo kieme. Užvedimo spynelės raktą palieka automobilyje, transporto priemonės neužrakina. Paskubomis išbėgo į lauką ir pamatė, kad D. sėdi už automobilio vairo. D. buvo kažkada sakęs, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi, tik neturi pinigų, kad nusipirkti automobilį. Matė, kaip D., vairuodamas automobilį "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) apsisuko kieme ir jau buvo pasiruošęs išvažiuoti iš kiemo. Paskubomis įlipo į automobilį, atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Bandė įkalbėti D., kad išliptų iš automobilio ir niekur nevažiuotų. Pasakė, kad pats vairuoti negali, nes negali iš namų išeiti - yra registruotas Probacijos tarnyboje ir privalo nakties metu būti namuose. D. pasakė, kad važiuoja nusipirkti alaus. Jis liko sėdėti automobilyje. Jie atvažiavo į Kauną, (duomenys neskelbtini) esančią naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę. D. išlipo iš automobilio, nuėjo į parduotuvę, nepaėmė automobilio užvedimo spynelės raktelių. D. sugrįžus į automobilį, jis vėl sėdo už automobilio vairo ir jie važiavo link namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo paskui juos važiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais. Suprato, kad stabdo D. vairuojamą automobilį. Priėjo policijos pareigūnas, pareikalavo D. pateikti vairuotojo pažymėjimą. D. atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas paprašė pateikti asmens tapatybės kokį nors dokumentą. D. atsakė, kad jokio dokumento neturi prie savęs. Išgirdęs, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, suprato, kad jis neturi tik pačio dokumento. Apie tai, kad yra praradęs teisę vairuoti, jam apie tai nieko nebuvo žinoma. D. liepė išlipti iš automobilio, nusivedė jį iki policijos tarnybinio automobilio. Nematė, kaip D. buvo tikrinamas blaivumas, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad D. daug įpūtė, automobilis bus paimamas. Labai išgyvena dėl to, kas nutiko. Gailisi, kad nesutrukdė D. vairuoti automobilį. Po šio įvykio telefonu bendravo ne kartą su D.. Jis asmeniškai išgyvena dėl to, kaip pasielgė. (b.l. 61-62)

III. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: D. B. 2024 m. birželio 11 d. apie 02.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510", Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,40 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis D. B. savo kaltę visiškai pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, su alkotesterio rodmenimis ir nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. D. B. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, testo alkoholiui rodmenys, kiti rašytiniai įrodymai.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnį nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. B. teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b.l.74-79), psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas (1 t., b. l. 67), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas (1 t., b.l. 91). Jis nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus.

Teismas įvertina faktines aplinkybes, kad D. B. naujai nusikalsto anksčiau būdamas teistu, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis daro nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs minėtas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnis). Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam D. B. klausimą ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, per 5 metus baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam pagrįstai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio 2024 m. birželio 12 d.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamai bylai aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).??? ???

Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam įvykio metu nustatytą girtumo laipsnį (2,40 promilės), bei kaltinamojo suvokimą (jis suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo). Bylos duomenimis bei iš paties kaltinamojo parodymų seka, jog automobilis "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso J. M.. Teisme apklausiama J. M. parodė, kad šį automobilį įsigijo santuokoje su L. M., tik automobilis buvo užregistruotas jos vardu, o faktiškai automobiliu naudojasi L. M.. Iš liudytojo L. M. parodymų seka, kad jis važiavo kartu D. B., kuriam neblaiviam vairuojant automobilį Volvo ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. L. M. teigimu, jis nepastebėjo, kad D. B. yra neblaivus ir jeigu būtų žinojęs, tai nebūtų davęs jam vairuoti automobilį. Tokius liudytojo L. M. parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti policijos pareigūno kūno kamerų įrašai, iš kurių matyti, jog abu asmenys, t.y. D. B. ir L. M. yra neblaivūs, nors alkotesteriu nustatinėjamas tik D. B. kaip vairuotojo neblaivumas. Tačiau policijos pareigūnai nurodo, kad ir kitas ( t.y. L. M.) yra „girtas kaip tapkė“ bei paprašo kito policijos ekipažo pagalbos, siekiant abu neblaivius asmenis saugiai pargabenti namo į (duomenys neskelbtini). Be to, dėl L. M. buvusio neblaivumo iš vaizdo įrašo teismas sprendžia vertindamas jame užfiksuotą akivaizdžiai nerišlią L. M. kalbą, nekoordinuotus judesius. Taigi, pats būdamas neblaivus L. M. nors ir suprato, kad negalima neblaiviam asmeniui duoti automobilio ir leisti jam vairuoti, tačiau, labiausiai tikėtina, kad siekdamas išvengti galimų problemų su Probacijos tarnyba, jis vis tik D. B. perdavė J. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Taigi, konstatuotina, kad L. M. žinojo, kad automobilis bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Įvykių metu kaltinamojo D. B. vairuota, tačiau J. M. faktiškai priklausanti transporto priemonė – "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, L. M., perduodamas naudoti jo sutuoktinės vardu registruotam, tačiau bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (automobilį) neblaiviam asmeniui (D. B.), žinodamas, kad toks turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, prisiėmė ir tokio turto praradimo riziką (šiuo atveju turto konfiskavimo riziką). Todėl nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes taikytinos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos ir konfiskuotina transporto priemonė "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Pagrindinis nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamais tikslais, todėl taikius BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas ir natūra konfiskavus automobilį „Volvo“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) darytina išvadą, kad papildomai taikyti prokurorės prašomą BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš kaltinamojo D. B. išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pasiektas vienintelis nubaudimo tikslas, kuris aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia baudžiamojo poveikio priemonių tikslams pasiekti (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-404-530/2023).

Pažymėtina, kad J. M., kuriai nuosavybės teise priklauso konfiskuotinas automobilis, dėl žalos atlyginimo iš D. B. gali kreiptis civiline tvarka.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad byloje advokatė E. G. teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam ir iš viso valstybės naudai priteistinos 197,92 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamojoje byloje kaltinamosioms gynėjos buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamojo pajamos yra menkos, nekilnojamojo jo vardu registruoto turto neturi, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad D. B. turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos.

VII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuo 2024 m. birželio 12 d.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -automobilis "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir raktai grąžinti J. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas (BK 72 straipsnis).

-skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais laikoma byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (b.l. 51).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 21 (dvidešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę sumažintą bausmę - 14 (keturiolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 12 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą D. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai konfiskuoti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

D. B. paskirtas kardomas priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -automobilį "Volvo S60", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir raktu, grąžintus J. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti (BK 72 straipsnis).

-skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais laikoma byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (b.l. 51).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš D. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).