Kauno apygardos teismo nutartis

2023-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-530/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
1A-404-530/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47400-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
L. V.
Advokatai
Vitalija Smolenskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-530/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47400-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7; 1.1.9.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistojo L. V. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį ir nubaustas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti L. V. skirta subendrinta – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta L. V. galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, L. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; gydytis priklausomybės ligas; dalyvauti elgesio pataisos programose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai konfiskuotas V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis keleivinis automobilis „„Volvo V70“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo apribotos V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jo turtą: keleivinį automobilį „Volvo V70“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš L. V. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. V. 2022 m. gruodžio 19 d. apie 01.40 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 3,72 promilių neblaivumas.

2. Be to jis, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad 2021 m. gruodžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, ir būdamas supažindintas su 2022 m. vasario 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, 2022 m. gruodžio 19 d. apie 01.40 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,72 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Rita Raulynaitienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 nuosprendžio dalį dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 2170 eurų konfiskavimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pažymėdamas, jog transporto priemonė - automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nustatė, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, t. y. V. L., bei atsižvelgdamas į tai, kad V. L., perduodamas naudoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą (automobilį) neblaiviam asmeniui (L. V.), žinodamas, kad toks turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, prisiėmė ir tokio turto praradimo riziką (šiuo atveju turto konfiskavimo riziką), pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir minėtą automobilį iš V. L. konfiskavo. Tačiau visiškai nepagrįstai L. V. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, konfiskuojant iš jo konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje dėl L. V. neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, nieko nepasisakė, nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios lemtų konfiskuotino turto nekonfiskavimo būtinumą. Bylos duomenimis nenustatyta nei viena išimtinė aplinkybė, kai privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, t. y. V. L., tikslinga taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš L. V. išieškoti konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 2170 eurų (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenys).

3.3. Skunde pažymima, kad L. V. nusikalstamą veiką padarė žinodamas, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, ignoruodamas visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už tokio pažeidimo padarymą su sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimu ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, suprasdamas tokio savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes jo gyvenimo kokybei, taigi veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką. Jo padarytas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, ištirto įvykio metu neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį ir jos prevencinį pobūdį - užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė L. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau be objektyvaus pagrindo nepritaikė BK 72 straipsnio 5 dalies. Pažymint, kad didelis dėmesys skiriamas kovai su neblaiviais vairuotojais, griežtinama atsakomybė, tuo tarpu L. V. į tai pažvelgė neatsakingai, nežiūrint į tai, kas tokį elgesį išprovokavo, todėl šiuo atveju taikant transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

4. Atsiliepimų negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai taikyto BK 72 straipsnio bei skirti nuteistajam L. V. baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 2170 eurų konfiskavimą. Nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes tai būtų nepakeliama finansinė našta L. V.. Gynėjos advokatės įsitikinimu, apylinkės teismas atidėdamas bausmės vykdymą L. V. ir įpareigodamas jį gydytis priklausomybės ligas sprendė, jog tai užtikrins bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėdama, kad V. L., kuriam nuosavybės teise priklausė konfiskuotas automobilis, gali prašyti žalos atlyginimo civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė tik prokurorė, kuri teigia, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas nuteistajam L. V. baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2170 eurų konfiskavimo, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

7. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tačiau kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai jam buvo nustatytas 3,72 promilių neblaivumas. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes L. V. pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei uždraudė jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, o nustatęs, kad automobilis „Volvo V70“ nuosavybės teise priklauso V. L. ir pastarasis žinojo, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, taikė BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir konfiskavo nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Prokurorė apeliaciniame skunde be skundžiamu nuosprendžiu taikytų BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatų dar papildomai prašo taikyti ir BK 72 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus bei teisinį reglamentavimą sprendžia, kad tokiu atveju būtų pažeisti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo tikslai.

10. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023).

11. Aukštesnysis teismas įvertinęs, kad pagrindinis nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamais tikslais, jau yra pasiektas, apylinkės teismui taikius BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas ir natūra konfiskavus automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad papildomai taikyti prokurorės prašomą BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš nuteistojo L. V. išieškoti automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2170 eurus nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pasiektas vienintelis nubaudimo tikslas, kuris aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia baudžiamojo poveikio priemonių tikslams pasiekti.

12. Pažymint ir tai, kad nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo, o ne šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo stadijoje, todėl neatmestina galimybė, kad V. L., kuriam nuosavybės teise priklausė konfiskuotas automobilis, dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civiline tvarka. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, jog turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, baudžiamojo įstatymo normas reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas nuteistajam L. V. baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2170 eurų konfiskavimo, BK 72 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl prokurorės apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą, o skundžiamą nuosprendį palieka nepakeistą.

14. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. V., kurią sudaro 90,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam L. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija spendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, atmesti.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo L. V. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika