Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalies bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalies priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas R. Burda prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 286 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria netenkintas A. K. apeliacinis skundas, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 28 straipsnis) dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje (padaryta naktiniame klube „Titanikas“), ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime dalyvavo šališka ikiteisminio tyrimo pareigūnė, tyrimui vadovavo šališki prokurorai. Kasatoriai pažymi, kad netinkamai buvo taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 28 straipsnis, 178 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnis, 286 straipsnis), taip pat teismai skyrė neadekvačią bausmę. Nurodoma, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai atitinkamai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus, dėstant įrodymais nepagrįstas versijas ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasatoriai nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Neigiant kaltę, kasatoriai vertina K. G., V. G., E. K., G. L., I. Š., S. J., L. C., I. R. ir kitų liudytojų parodymus, nuteistojo byloje pateiktas nuotraukas, specialistų išvadas, tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašų fiksavimo aplinkybes, nekilnojamojo turto registro duomenis, kritikuoja teismų išvadas dėl parodymų vertinimo, daro išvadas dėl liudytojų parodymų patikimumo bei pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją. Tokiu vertinimu kasatoriai formuoja alternatyvias išvadas, kuriomis neigia teismų išvadas. Kasaciniame skunde gausiai atkartojamos teismų išvados, cituojamos teismų praktikos nuostatos, tačiau šios nėra susiejamos su kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindais. Tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kaip minėta, kartu nėra ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Savo ruožtu, netinkamas baudžiamojo įstatymo aiškinimas yra išimtinai paremtas netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių prielaida. Atrankos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriai nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytas baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidas.

Šiame skunde taip pat reiškiama subjektyvi pozicija dėl bausmės skyrimo. Atrankos teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio BPK pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenurodo galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per griežtos (ar per švelnios).

Kasacinio skundo dalis, kurioje dėstomi kasatorių teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės bei prokurorų šališkumo, taip pat aprašyta nenurodant esminių BPK reikalavimų pažeidimų, o kartu nepateikiant ir teisinių argumentų pagrindžiančių šio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka buvimą.

Papildomai pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas – priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų priimti tokį sprendimą – išteisinamųjų nuosprendžių priėmimas nėra priskirtas kasacinės instancijos teismo kompetencijai.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, taip pat nėra nurodyti tinkamai apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.