Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) tyrėjos R. M. 2023 m. liepos 14 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas). Nutarimas priimtas dėl A. P. pareiškimo dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams. Pareiškime nurodoma, jog jo sutuoktinė A. P. iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko dukra A. P. patyrė stresą, verkė ir buvo tampoma mamos už rankos. Nutarimas priimtas, kadangi atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nustatyta nebuvo. Nutarime pažymėta, jog atlikus aplinkybių tyrimą, įvertinus administracinio nusižengimo bylos teisenoje surinktus faktinius duomenis, nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu asmuo gali būti traukimas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo A. P. skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti nutarimą. Skunde nurodoma, kad dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių iš skundžiamo Nutarimo pašalintos/nepaminėtos itin svarbios su įvykių susijusios aplinkybės, jog įvykis kilo dėl A. P. melagingo pranešimo policijai dėl vaikų tėvo (pareiškėjo) tariamo neblaivumo būnant su vaikais. Šios aplinkybės su pareigūnų liudijimais buvo konstatuotos Aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-l-01-25101-23. A. P. policijai nurodė aiškiai melagingas aplinkybes, kadangi pagal galiojančią teismo nutartį pati tos pačios rytą pristatė vaikus į vaikų tėvo namus, matė, kad tėvas yra kartu su savo motina (vaikų močiutė), kad nėra nei menkiausio pagrindo abejoti vaikų tėvo blaivumu (tokių abejonių ar kažkokių įvykių nėra buvę ir praeityje). Vienintelė „abejonė“ tai šiuo metu tarp ginčo šalių vykstantis skyrybų procesas. Taigi A. P. sprendė melagingai paskambinti į BPC 112 praėjus kelioms valandoms po perduotų vaikų tėvo. Šios aplinkybės yra itin svarbios siekiant nustatyti tiesą ir tikruosius A. P. veiksmų motyvus, kurie neabejotinai susiję su vykstančia skyrybų byla, kurioje minimas vaikas (vyriausia dukra) turėjo būt išklausyta dėl jos nuomonės sprendžiant klausimą dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Skundžiamame nutarime taip pat pažymėta, jog „Iš Konstitucijos nuostatų kylantis konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti. Nutarimo motyvuojamoje dalyje aprašyta valstybės pareiga aktyviai ginti pažeistus vaiko interesus liko tik deklaracija, nes kaip matyti iš Nutarimo esmės - aukščiau už prioritetinius vaiko teisių apsaugos interesus buvo išstatytas administracinėn atsakomybėn trauktinos vaiko motinos A. P. teisės ir interesai. Visu pirma pabrėžtina, kad pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką klausimai, susiję su vaiko teisėmis ar jų pažeidimu, sutampa su viešojo intereso gynimu. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos numato, kad ginti vaikų interesus yra kiekvienos valstybės ir visuomenės pareiga, todėl vaiko teisių ir interesų gynimas atitinka viešojo intereso gynimą. Nutarime nepagrįstai nurodoma, jog „Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai“. Taigi tyrėja nurodo, jog byloje esančios abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Su tokia išvada niekaip negalima sutikti, nes: visų pirma Nutarime nenurodyta, kokios byloje yra prieštaros ar neatitikimai, kurie negali būti pašalinti ATPK numatytomis priemonėmis. Apie kažkokius įrodymų prieštaringumus Nutarime nepasisakoma todėl nėra aišku kokiais objektyviais bylos duomenimis remiantis yra padaryta tokia išvada. Nutarime nurodytos ANK pažeidimą lemiančios aplinkybės yra fiksuotos policijos pareigūnų kūno-vaizdo-kameromis, o šiems faktiniams duomenims nėra jokių kitų prieštaraujančių bylos įrodymų (kitų įrašų), kurie kaip „abejonę“ sukeliantys elementai galėtų būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi pačiame nutarime nurodoma, jog Atvykus mamai A. P. tarp suaugusių asmenų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. P. pakėlė mažametę Augustę su tikslu, kad galimai A. P. įnešti į gyvenamąjį namą. Tada A. P. griebė mažametę už rankos ir tempė link savęs, kad galimai sutrukdyti mažamete įnešti i namo vidų“. Taigi nesant jokio teisėto pagrindo į pareiškėjo namus iš anksto neinformavus/nepranešus atvyko vaiko motina A. P. ir atsisakė pasišalinti iš privačios namų valdos sukėlė konfliktinę situaciją. Vaiko motina aktyviai siekė ateiti į tėvo namų kiemą ir savavališkai paimti dukrą, kuri tuo metu pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką gyveno/buvo su tėvu. Ššią konfliktinę situaciją buvo aktyviai įtraukta mažametė mergaitė, buvo tąsoma už rankos, verkė, dėl ko patyrė su vaiko amžiumi nederančius išgyvenimus, kurie savo esme prieštarauja vaiko interesams/pažeidžia vaiko teisę į sveiką ir visapusišką vystymąsi. Vaiko tėvas (pareiškėjas) siekdamas apsaugoti vaiką nuo konflikto (kas teisingai pažymėta skundžiamame nutarime) siekė vaiką nunešti į namo vidų, tačiau vaiko motiną to neleido padaryti, siekė vaiką iš tėvo išplėšti fiziškai. Su vaiko motina kartu atvykęs jos sugyventinis siekė jai padėti, apstumdė šalia esančia vaiko močiutę S. P. dėl ko buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas Nr. M-l-01-25101-23. Minimame aplinkybių patikslinime nustatyta (pareigūnų liudijimas), kad su vaikų motina atvykęs jos sugyventinis A. M. pareiškėjo motinos varomas iš kiemo girdint vaikui šaukė „mane muša“, kas leidžia manyti, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė su sugyventiniu tyčia siekė išprovokuoti konfliktinę situaciją, kurią vėliau siektų panaudotų skyrybų byloje. Konstatuotinas faktas, kad vaikas buvo įtrauktas į šią absoliučiai nepriimtiną situaciją, turėjo girdėti, matyti ir dalyvauti konfliktine, kuris nedera su vaiko geriausiais interesais. Vaikas tiesiogine to žodžio prasme buvo tąsomas, patyrė didelius išgyvenimus, verkė. Šiems esminiams bylos duomenims nėra jokių prieštarų, todėl nėra aišku, kodėl pažeidimą padariusio asmens interesai išstatomos aukščiau pažeistų vaiko interesų. Nutarime nepagrįstai perteklinė reikšmė yra suteikiama administracinį pažeidimą padariusio asmens gynybinei versijai, nors šie paaiškinimai nėra/nebuvo patikrini jokiomis kitomis procesinėmis priemonėmis t. y nutarime nurodyta, jog vaikas pats paskambino motinai ir pasiprašę, jog motina atvyktų. Tačiau tai tik „gynybinė versija“, nes byloje nėra objektyviai patikrinta ar toks skambutis iš viso buvo. Tyrėja tokius duomenis galėjo išsireikalauti per telefoninių pokalbių išklotines, tačiau to nepadarė. Net jei ir tikėti, jog tarp vaiko ir motinos buvo skambutis (nors, pasikartotina, jokių tą patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra surinkta), kyla pagrįstas klausimas, kodėl vaiko motina A. P. nepaskambino vaiko tėvui su kuriuo tuo metu buvo vaikai, neaptarė tariamos situacijos, nepasitarė ar nepaklausė kas nutiko ir pan., t. y nedėjo jokių pastangų kooperuotis su kitu vaikų įstatyminių atstovu. Kasacinis teismas savo praktikoje aiškiai įvardiją tėvų pareigą kooperuotis sprendžiant vaikų klausimus. Pareiškėjas tyrimą organizavusiam pareigūnui nurodė, jog nėra nei sulaukęs, nei praleidęs skambučio iš vaiko motinos (tokie duomenys objektyviai yra patikrinami), o pati vaikų motina su policija į pareiškėjo namus atvyko visiškai netikėtai ir be jokio pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančios Vaiko situacijos vertinimo anketos, dukra apklausta VTAS specialistų nurodė, jog nori likti su tėčiu jo namuose. Taigi vaiko motinai sukėlus konfliktą ir vaiko reakcija konflikto metu buvo vaiko emocinis atsakas į motinos manipuliacija vaiku, kuri nepasitvirtino/pasikeitė kai vaikas liko vienas su VTAS darbuotojomis be motinos ar tėvo. Taigi vien vaiko motinos paaiškinimais nutraukta (nepradėta) administracinė teisena, nors šie paaiškinimai net nėra teisiškai reikšmingi. Visu pirma, kaip teisingai nustatyta Nutarime, pagal galiojančią teismo nutartį įvykio metu vaikas gyveno (buvo) su savo tėvu (pareiškėju). Teismų nutartys šalims turi įstatymo galią, o su vaikų bendravimo tvarka susijusių teismo nutarčių nevykdymas/jų pažeidimas - visu pirma yra vaiko teisęs į tinkamą bendravimą su skyrium gyvenančių tėvų/motina pažeidimas. Taigi nors A. P. žinojo, jog pagal galiojančią teismo nutartį vaikai būna/gyvena su tėvu A. P., todėl tiek pagal savo išsilavinimą, tiek pagal tai, kad ją civilinėje (skyrybų byloje) atstovauja net keli advokatai, turėjo suprasti t. y suprato, kad atvykdama į buvusio sutuoktinio namus ir lupdama vaiką iš jo rankų - daro pažeidimą. Taigi pažeidimas daromas ne tik nesilaikant teismo nutartimi sureguliuoto vaiko ir tėvų bendravimo tvarkos, tačiau pati konfliktinė situacija, vykstant į buvusio vyro namus per jėgą išsivežti vaiko - iš esmės yra kraštutinis veiksmas kurio galimas pasekmes šį veiksmą atliekantis pakaltinamas asmuo ne tik gali, bet ir turi suprasti. Taigi tą supratus atitinkamai turi būti vertinamas ir tyčios klausimas, nors pagal Kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos pažeidimams net nėra būtinas asmens tyčios aplinkybės nustatymas. Jeigu išties vaiko motina būtų vertinusi, kad vaikui yra kilusi reali grėsmė, kodėl siekė iš vaikų tėvo paimti tik vyriausią dukrą, o likusias dvi jauniausias dukras net nebuvo siekta paimti - šie nelogiškumai neatskleisti. Šių aplinkybių tyrėja net netyrė, o jeigu būtų tyrus - suprastu, jog tik vyriausia dukra skyrybų byloje yra pakankamo amžiaus išsakyti savo nuomone dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimo. Todėl vaiko motina siekia visaip vaiką paveikti, kad vaikas skyrybų byloje pasakytų, jog nori gyventi motinos namuose ir pan. Šios aplinkybės net nebuvo tiriamos, nebuvo siekiama suprasti A. P. veikos motyvų, neteisėtų tikslų ir iš to kilusių pažeidimų. Net jei vaikas ir skambinų skyrium gyvenančiam tėvui/motinai ir sakytų, kad nenori būti su motina ar tėvu, tai kitam iš tėvų nesudarytų teisėto pagrindo nevykdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku. Priešingu atveju susidarytų teisei priešinga situacija, kai įvairios aplinkybės būtų pasitelktos kaip dingstis nevykdyti teismo nutarčių. Taip pat toks situacijos toleravimas veiktų ir prieš pačio vaiko interesą, tinkamą jo auklėjimą ir asmenybės formavimąsi. Pvz. tėvams reikalaujant vaiką vykdyti savo pareigas, pvz. daryti namų darbus, susitvarkyti ir kt. vaikas galėtų manipuliuodamas skyrybų situacija vengti savo pareigų ir skambinti kitam iš tėvų su prašymu išvykti iš kito iš tėvų namų. Minimu atveju A. P. ne tik, kad nevykdė tėvų kooperavimosi pareigos, tačiau melagingai pranešė policijai, kad jos dukra jai skambino. Manytina, jog A. P. suprato, jog paskambinusi policijai ir pasakiusi, kad jai skambino dukra ir nori su ja susitikti, kad policija nebūtų įgaliota spręsti tokios situacijos, todėl pasitelkė melą, kad vaikų tėvas galimai yra apsvaigęs, kas automatiškai tampa galimo pažeidimo objektu ir policija privalo reaguoti. Itin keista ir šioje byloje netirta aplinkybė, jog tos pačios dienos rytą A. P. vaikų tėvui pagal teismo nutartį pristatė visas tris dukras ir išvyko ir jai nekilo jokių abejonių, kad vaikų tėvas yra galimai neblaivus, o šią versija sugalvojo po kelių valandų nuo vaikų palikimo pas tėvą. Kad vaiko motina siekė kitų, o ne su vaiko saugumu susijusiu tikslų patvirtina ir tai, jog ji siekė išlupti vaiką iš tėvo ir nusivesti į savo automobilį dar iki pareigūnams patikrinant vaiko tėvo blaivumą. Pažymėtina, jog pareigūnai buvo tame pačiame pareiškėjo kieme. Taigi iš neteisėto A. P. veikimo buvo pažeistas tiek vaiko teisės ir interesai, tiek vaikų tėvo interesai, sutrikdytas šeimos savaitgalis, sukeltas milžiniškas stresas šeimai. Kaip matyti iš Nutarimo, vaikų močiutei dėl sukelto streso sutriko širdies darbas ir prireikė greitosios pagalbos. Tinkamas teisinis situacijos įvertinimas sudarys prielaidas, kad tokios situacijos nesikartotų. Ir priešingai, teisingai neįvertinus pažeidimą padariusio asmens veiksmų-toks asmuo būtų nesudrausminamas nekartoti tokių veiksmų t. y nepažeidinėti vaiko teisių. Nutarime nutraukti administracinę teiseną nepagrįstai leidžiama suprasti, jog galbūt abu tėvai pažeidė vaiko interesus ir vėliau šios nepagrįstos prezumpcijos pagrindu daroma išvada redukuojama iki abejų tėvų „kaltės“ (iš nutarimo: „Galima daryti išvada, kad tėvai taip pasielgė apimti emocijos O ši „kaltė“ panaikinama remiantis tuo, kad abu tėvai nėra pažeidę vaiko teisių iki šiol: „Tėvai nėra bausti už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, todėl nėra susiformavusios nusižengimo sistemos“. Visu pirma tokie motyvai apverčia priežasties-pasekmės loginį ryšį (įrodymų sąsajumo taisyklės pažeidimas). Nutarime nutylimas A. P. neteisėtas elgesys (kaip veikos priežastingumas): atvykimas į pareiškėjo namus, nevykdymas teisėto reikalavimo pasišalinti, vėliau vaiko griebimas ir lupimas iš tėvo. Šios faktinės aplinkybės niekaip negali būti sulyginamas su tuo, jog vaiko tėvas iš esmės savo namuose patyrė A. P. išpuolį, nuo kuriuo siekdamas apsaugoti vaiką siekė dukrą įnešti į namus. Pačiame skundžiamame nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais tėvas siekė apsaugoti vaiką nuo konflikto. Taigi vėlesnė tyrėjo interpretacija net neatitinka kitų Nutarimo motyvų. Šių aplinkybių neišsamus ir neobjektyvus vertinimas sudarė pagrindą neteisėtam Nutarimui priimti. Taigi nepagrįstas Nutarimas šioje administracinėje teisenoje priimtas vien tik todėl, kad tyrėja neįžvelgė vaiko teisių pažeidimo fakto nors jis yra akivaizdus. Kaip jau buvo minėta, Nutarime nepagrįsta reikšmė suteikta teisiškai nereikšmingoms aplinkybėms, o viešajam interesui tolygūs prioritetiniai vaiko interesai net realiai nevertinami, priešingai, vertinama, kad motina galėjo būti emocinga, kad galimai nebuvo jos tyčios (taip siekiant eliminuoti kaltę), tačiau nevertinama, kokius tai išgyvenimus/padarinius sukėlė vaikui ir ar tyčios/netyčios aplinkybė kažką keičia vaiko emocinei būsenai - padarytam pažeidimui. Prioritetinis vaiko interesų gynimas, visu pirma reiškia, didesnės svarbos suteikimą ne administracinėn atsakomybėn trauktino asmens emocijų pateisinimui, o vaiko perspektyvai, kuri skundžiamame nutarime liko antrame plane. Taigi ir šiuo aspektu Nutarimo motyvai, kad „ Tėvai nėra bausti už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, todėl nėra susiformavusios nusižengimo sistemos.“ - yra nepagrįsti. Visu pirma, tyrėja Nutarime pati pasirinko šį vaiko teisių ar interesų pažeidimą vertinti ne pagal ANK 72 straipsnį, o pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, todėl vien formaliai nenustatė susiformavusios sistemos, kurioje pažeidžiamos vaiko teisės jau ne pirmą kartą. Taip pat teismui pridedamas VTAS 2022 m. lapkričio 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketos, kuriose be kita ko nustatyta, jog „kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo procese ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą“. Anketų išvadose nurodoma, jog yra pažeidžiama vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. A. P.. A. P. siekė skųsti (pakeisti šių anketų turinį) Regionų A. A. teismui, tačiau įsiteisėjusia 2023 m gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2168-428/2023 anketos liko nepakeistos (teismui nurodoma nutartis nepridedama dėl galimybės ją pasitikrinti Liteko sistemoje). Priešingai nei nurodo tyrėja, skundžiamame Nutarime A. P. gana sistemingai pažeidinėja vaiko teisės, todėl atisakymas pradėti (nutraukti) administracinę teiseną tuo pagrindu sudaro prielaidas naujiems vaiko teisių pažeidimams rastis. Todėl toks nutarimas negali būti laikomas atitinkantis nei teisingumo, nei protingumo principų. Šioje byloje esanti VTAS vaiko situacijos vertinimo anketa dėl minimo įvykio (šios bylos objektas) nesprendė aplinkybių dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nes VTAS specialistams buvo žinoma, jog juos pačius iškvietė Policijos pareigūnai ir būtent Policija vykdo tyrimą dėl galimų pažeidimų. VTAS specialistai fiksavo asmenų nuomones ir anketą perdavė policijai. Iš kitų vaiko paaiškinimų Anketoje matyti, jog minimą dieną vaiko motina nupirko vaikui mobilų telefoną su kuriuo vaikas atvyko pas tėvą, tačiau motina buvo nurodžius nesakyti tėvui, kad toks telefonas pas dukrą yra - taigi vaiką mokino meluoti savo tėvui. Tikėtina, jog vaikas emociškai išgyveno, jog turi turėti paslapčių nuo savo tėvo, kas galėjo sąlygoti vaiko savijautą. Vaikas primokintas, kad negali kalbėti „suaugusiųjų temomis“, t. y. kad tėvui paklausus, kodėl nuo jo slepia telefoną vaikas įvardino kaip „suaugusiųjų tema“. Kas akivaizdu, jog vaiko nuomonė ir atitinkamos sąvokos yra formuojamos suaugusiųjų asmenų. Pažymėtina, jog pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už pirmą kartą atliktą pažeidimą numatomas tik įspėjimas. Taigi realus ir jau atliktas vaiko teisių pažeidimas vertinant jį kaip netinkamą tėvų valdžios naudojimą prieš vaiką jau savaime už pirmą tokią veika numato tik įspėjimą kaip poveikio priemonę. Taigi priėmus nepagrįsta Nutarimą šie ANK tikslai nebuvo pasiekti, realiai pažeistos vaiko teisės buvo eliminuotos iš nutarimo kaip nesvarbios aplinkybės. Toks vertinimas prieštarauja ir Lietuvos teismų praktikai. Teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, kas traktuojama kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams - vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais yaikui baimę). Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pagal naujausią Kasacinio teismo formuojamą praktiką atsakomybė pagal minimą ANK straipsnį kyla ir už kliudymą vienam iš tėvų bendrauti su vaiku pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką. Skundžiamame Nutarime konstatuota, jog skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo metu vaiko motina atvykus siekė fiziškai išplėšti vaiką iš tėvo rankų - nevykdė galiojančios teismo nutarties, siekė kliudyti tėvo ir vaiko normalų bendravimą. Nepagrįstu kaltinimu tariamu tėvo „neblaivumu“ sukūrė konfliktinę situacija, kurioje vaikas patyrė išgąstį, verkė, namuose ilgiau nei valandą šalia vaikų buvo policija, o vaiko motina atsisakė palikti tėvo namus. Taigi šių faktinių bei teisinių aplinkybių visetas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog A. P. savo veiksmais padarė pažeidimą numatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Pareiškime taip pat remiamasi teismų praktika byloje Nr. 2AT-38/2014, kad kasacinio teismo byloje konstatuota, jog negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracini teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, vaiko teisės yra žmogaus teisės, jos įtvirtintos ir ginamos tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek ir valstybės vidaus teisės šakų normose. Vaikai turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir turi būti saugomi nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, šiurkštaus elgesio arba išnaudojimo, kuriuos jie gali patirti iš tėvų, teisėti/ globėjų ar kurio nors kito juos globojančio asmens. Kaip matyti iš cituojamo Kasacinio teismo išaiškinimo Valstybė ne tik gali, bet ir turi pareigą įsikišti kai yra pažeidžiami vaiko interesai ir tam nereikia nustatyti tyčios ar pavojingumo laipsnio, nes pažeisti vaiko interesai - jau savaime reiškia pažeidimus. Valstybės įsikišimas ir atitinkamas administracinių poveikio priemonių taikymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus (ANK 72-73 straipsniuose įtvirtintas nuobaudos pobūdis - įspėjimas), taigi nuobaudos dydis („įspėjimas“) atitinka ir veikos pavojingumą, todėl papildomai pagrįsti pavojingumo laipsnio nėra jokio reikalo siekiant skirti „įspėjimą“. Už itin pavojingą vaiko teisių pažeidimą ar grėsmė jo interesams yra taikomos kitos įstatyme numatytos priemonės, tame tarpe ir tėvų valdžios ribojimas (kas nėra šios bylos dalykas). Valstybė ratifikavusi atitinkamas tarptautines sutartis (Vaiko teisių konvencija) yra įsipareigojusi aktyviai jas ginti, todėl pareiškėjo nuomone, skundžiamame Nutarime nebuvo dėta pakankamai pastangų išsamiai ir objektyviai tirti įrodymus vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais.

Pareiškėjas A. P. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir paaiškino, kad tą dieną buvo su savo trimis dukromis, o su vyriausia dukra buvo išėjęs į mišką skinti žibučių, kuomet jam paskambino mama, kuri buvo pasilikusi namuose su kitomis dviem dukromis, ir pasakė, jog į kiemą atvažiavo policija su buvusia žmona. Buvusi sutuoktinė pareigūnams, nurodė, jog galimai jis yra neblaivus, o policija į tokius pranešimus privalo reaguoti. Jam grįžtant iš miško pusės, buvusi sutuoktinė iš rankų pradėjo plėšti dukrą, jis jai liepė pasitraukti, kad galėtų vaiką nunešti į namus ir išsiaiškinti situaciją. Vaizdo įraše matosi, kaip buvusi sutuoktinė trukdo nunešti vaiką į namus, laiko dukrą už rankos. Pačioje administracinio nusižengimo byloje yra vaiko situacijos vertinimo anketa, kurios 10 puslapyje nurodyta, jog galimai buvo pažeistos vaiko teisės. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai iškvietė budinčią Vaiko teisių tarnybą, nes į konfliktą buvo įtrauktas vaikas ir buvo supildyta minėta anketa, apklaustos visos šalys, nedalyvaujant tėvams apklaustas vaikas. Dukra nesuprato, kas čia vyksta. Kai ryte buvusi sutuoktinė atvežė vaikus, jis matė, kad vyriausia dukra yra be nuotaikos, kalbėjosi su ja, klausė, kas atsitiko, tai vaiko vertinimo anketoje yra nurodyta, kad dukra pasakė, jog mama nupirko naują telefoną, bet mama apie tai liepė nesakyti tėčiui. Anketoje taip pat nurodoma, kad tėtis klausinėja dalykų apie mamą, tas jai nepatiko, todėl paskambino mamai. Bet ji paskambino mamai dėl to, kad nenorėjo slėpti, jog turi telefoną. Šioje situacijoje buvo veiksmų visetas, kuriais buvo pažeisti vaiko interesai, ir kurie sąlygojo tokias vaiko emocijas, ar tokia situacija buvo priimtina vaikui. Apie dukros skambutį mamai jis nežinojo, o buvusi sutuoktinė savavališkais veiksmais bandė išspręsti situaciją, nors tą padaryti galėjo nedarant kitų pažeidimų.