Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ipsun“ ieškinį atsakovui UAB „Logibertos grupė“ (buvęs pavadinimas UAB „DeimaTrans“) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „Sonatrans“, BUAB „Deltus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Teismo posėdžio metu ieškovo advokatė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovas nėra praleidęs 1 metų ieškinio senaties termino. Taip pat šioje byloje galėtų būti taikomas ir 3 metų ieškinio senaties terminas, nes atsakovo didelis neatsargumas gali būti prilygintas tyčiniams veiksmams Konvencijos prasme.

Teismo posėdžio metu atsakovo advokatė nurodė, kad neginčija įsiteisėjusiais teismo sprendimai nustatytų aplinkybių, su jomis sutinka. Ginčas liko tik dėl ieškinio senaties termino. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį tuo pagrindu atmesti.

Tretieji asmenys UAB „Sonatrans“, BUAB „Deltus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuriems apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku (t. 1, b.l. 191, 2 t., b.l. 1, 2, 3), į teismo posėdį neatvyko, BUAB „Deltus“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, UAB „Sonatrans“ advokatas pateikė prašymą nagrinėti bylą trečiajam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant (2 t., b.l. 4-8), todėl byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2013-11-18 ieškovas su atsakovu sudarė užsakymą - sutartį dėl krovinio (vaisių) pervežimo, kuria atsakovas įsipareigojo iš Kauno į Minską pervežti vaisių krovinį (1 t., b.l. 9). Sutartyje buvo nustatytos pagrindinės krovinio pervežimo sąlygos, specialios transportavimo sąlygos (temperatūrinis režimas). Taip pat sutartyje nurodyta, jog „termografo buvimas būtinas“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-11-18 krovinio vežimo sutarties Nr. DT-BC-088 pagrindu atsakovas minėto krovinio pervežimą pavedė trečiajam asmeniui UAB „Sonatrans“ (t. 1, b.l. 80). Minėtoje sutartyje transportavimo instrukcijoje nurodyta: krovinio tipas – vynuogės; transportavimo temperatūrinis režimas – +2 °C. Tuo pačiu nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Sonatrans“ atsakovo turimais duomenimis ieškovo kroviniui pervežti pasitelkė BUAB „Deltus“ (1 t., b.l. 78).

Iš byloje pateikto CMR važtaraščio Nr. 0609344 (1 t., b.l. 10, 11) matyti, kad 2013-11-20 Kaune į trečiojo asmens BUAB „Deltus“ transporto priemonę – puspriekabę Renault (duomenys neskelbtini) OJ 391 buvo pakrautas obuolių ir persimonų krovinys, kurio bendra masė sudarė 20 156 kg, kiekis 23 paletės. Minėtame CMR važtaraštyje yra padaryta žyma, jog tai greitai gendantis krovinys, taip pat 20 grafoje nustatytas transportavimo temperatūros režimas – +6 - +8 °C. Krovinio kokybei patvirtinti 2013-11-20 buvo išduotas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarinis sertifikatas Nr. EB/LT/068131 (t. 1, b.l. 12, 13). Iš minėto CMR važtaraščio turinio nustatyta, kad krovinio gavėjas OOO „Eurotorg“ atliko įrašą, kad krovinys gautas 2013-11-25. Pažymėtina, jog CMR važtaraštyje yra padaryta žyma apie tai, kad termografo duomenys apie transportavimo metu palaikytą krovinio temperatūrinį režimą krovinio gavėjui pateikti nebuvo, taip pat padaryta žyma, jog vaisių temperatūra iškrovimo metu buvo +5,5 °C. Nustatyta, kad krovinio gavėjas OOO „Eurotorg“ iškrovęs ir apžiūrėjęs krovinį, 2013-11-25 surašė ieškovui UAB „Ipsun“ adresuotą aktą-reklamaciją, kuriame nurodė, jog dalis pristatyto krovinio yra sugadinta, o būtent 5 093 kg (37 proc.) persimonų yra sušalę, todėl ieškovas turi kompensuoti gavėjui 3 717,98 Eur (5 093 kg x 0,73 Eur) dydžio nuostolius (t. 1, b.l. 15, 18). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-11-25 komisija, kuri buvo sudaryta iš krovinio gavėjo darbuotojų, surašė nekokybiškų prekių utilizavimo aktą, kuriame komisija nustatė, jog naudoti peršaldytus persimonus tolesnei realizacijai neįmanoma, nes prekės netinka vartoti ir gali pakenkti vartotojų sveikatai, todėl nuspręsta nekokybiškas prekes sunaikinti (utilizuoti) (t. 1, b.l. 16, 19). Tą pačią dieną minėta komisija surašė nekokybiškų prekių utilizavimo protokolą (t. 1, b.l. 17, 20). Nustatyta, kad krovinio gavėjas, atsiskaitydamas su ieškovu už minėtu vežimu patiektas prekes (vaisius), 2013-11-28 tarptautiniu bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovui 3 717,98 Eur suma mažiau nei priklausė (t. 1, b.l. 63, 64). Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2013-12-20 išrašė krovinio gavėjui OOO „Eurotorg“ kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KR_IPSV4627 (-3 717,98 Eur) sumai, pagal kurią ieškovas krovinio gavėjo patirtus nuostolius, susijusius su dalies krovinio sugadinimu, įskaitė į krovinio gavėjo mokėtiną ieškovui sumą už sugadintą dalį krovinio (t. 1, b.l. 27).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2013-11-27 el. paštu informavo atsakovą apie dalies krovinio sugadinimą, paprašė pateikti termografo duomenis (1 t., b.l. 22-23), tačiau iki 2014-01-20 prašomi duomenys nebuvo pateikti. 2014-01-20 ieškovas pateikė atsakovui rašytinę pretenziją – aktą-reklamaciją Nr. 18, kuria ieškovas pareikalavo, kad atsakovas jam atlygintų su minėto krovinio dalies sugadinimu susijusius 12 837,44 Lt (3 717,98 Eur) dydžio nuostolius (t. 1, b.l. 28, 29). Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą ieškovo aktą-reklamaciją, 2014-03-24 raštu ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą bei paragino ieškovą atsiskaityti su atsakovu už anksčiau suteiktas krovinių pervežimo paslaugas (t. 1, b.l. 30-31). Nustatyta, kad 2014-05-20 ieškovas bankiniu mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovui 16 490,71 Lt sumą pagal atsakovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b.l. 33), sulaikydamas 12 837,44 Lt (3 717,98 Eur) sumą, mokėtiną pagal atsakovo PVM sąskaitą-faktūrą Serija DTS Nr. 2013/12-0082. Atsakovas 2014-07-02 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 3 717,98 Eur skolos už suteiktas pervežimo paslaugas, 140,82 Eur palūkanų, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. UAB „Ipsun“ (toje byloje atsakovas) savo prievolę sumokėti ieškovui 3 717,98 Eur sumą pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija DTS Nr. 2013/12-0082 ginčijo tarpusavio vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymu ir tuo pagrindu prievolės ieškovui pasibaigimu, nurodydamas, kad ieškovui pagal atsakovo užsakymą vežant vaisius maršrutu iš Kauno į Minską, dalis krovinio buvo sugadinta (sušaldyta), dėl ko atsakovas patyrė nuostolius 3 717,98 Eur sumai, kurią atsakovas įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1770-566/2015 atsakovo ieškinį tenkino (1 t., b.l. 95-106). Nors teismas sprendė, kad tiek ieškovas atsakovo atžvilgiu, tiek atsakovas ieškovo atžvilgiu, turėjo galiojančius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus 3 717,98 Eur sumai, tačiau ieškinį tenkino, nes sprendė, jog atsakovas UAB „Ipsun“ įskaitydamas ieškovo reikalavimą į atlygintinos žalos sumą nesilaikė CK 6.131 str. 1 d. nustatytos tvarkos ir tinkamai neinformavo kitos šalies apie įskaitymą. Apeliantas (trečiasis asmuo) UAB „Sonatrans“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant, kad byloje nebuvo įrodytas krovinio dalies sugadinimo vežimo (transportavimo) metu faktas, ir kad krovinio gavėjo nuostolių apskaičiavimas pripažintas netinkamu (neteisingu), todėl apskaičiuota nuostolių suma laikytina nepagrįsta; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo apelianto naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas UAB „DeimaTrans“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant, kad byloje nebuvo įrodytas krovinio dalies sugadinimo vežimo (transportavimo) metu faktas, ir kad krovinio gavėjo nuostolių apskaičiavimas pripažintas netinkamu (neteisingu), todėl apskaičiuota nuostolių suma laikytina nepagrįsta; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens UAB „Sonatrans“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2016-02-25.

Dėl dalies krovinio sugadinimo vežimo (transportavimo) metu ir nuostolių apskaičiavimo

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-27 nutartimi ieškovo prašymu sustabdė šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1770-566/2015 pagal ieškovo UAB „DeimaTrans“ ieškinį atsakovui UAB „Ipsun“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Sonatrans“, BUAB „Deltus“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (apeliacinės instancijos bylos Nr. 2A-2641-560/2015), nes civilinėje byloje Nr. 2-1770-566/2015 teismas inter alia vertino aplinkybes dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, dėl to paties krovinio pagal 2013-11-18 užsakymą-sutartį, dėl kurio ir šioje byloje kilęs ginčas, dalies sugadinimo vežimo (transportavimo) metu fakto, žalos dydžio bei kitų aplinkybių, dėl kurių iš esmės yra kilęs ginčas šioje civilinėje byloje. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1770-566/2015 UAB „DeimaTrans“ ieškinį UAB „Ipsun“ tenkino (1 t., b.l. 95-106). Buvo pateiktas apeliacinis skundas, skundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo motyvuojamąją dalį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens UAB „Sonatrans“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2016-02-25. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimu nustatyta, kad „byloje yra įrodytas krovinio dalies sugadinimo faktas, taip pat įrodyta aplinkybė, jog krovinys sugadintas vežimo (transportavimo) metu“, byloje nustatytas žalos padarymo faktas, taip pat tai, jog dalis krovinio buvo sugadinta būtent ieškovo pasirinktam vežėjui vežant krovinį, konstatuota, kad atsakovas (UAB „Ipsun“), atlyginęs žalą krovinio gavėjui, CMR konvencijos 37 str. pagrindu įgijo regreso teisę dėl nuostolių atlyginimo į ieškovą (UAB „Logibertos grupė“), kuris atsakovo (UAB „Ipsun“) atžvilgiu yra vežėjas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat konstatuota, kad krovinio gavėjo 3717,98 EUR „nuostolių apskaičiavimas pripažintas tinkamu (teisingu), todėl tokia apskaičiuota nuostolių suma laikytina pagrįsta“, teismas pripažino, kad tiek ieškovas atsakovo atžvilgiu, tiek atsakovas ieškovo atžvilgiu, turėjo galiojančius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus 3 717,98 Eur (12 837,44 Lt) sumai. Teismas 2015-03-17 teismo sprendimu nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad apie vežimo sąlygų pažeidimą buvo įrašyta CMR važtaraštyje, taip pat į tai, jog ieškovui (UAB „Logibertos grupė“) buvo pranešta elektroninio ryšio priemonėmis apie dalies krovinio sugadinimą, laikytina, jog atsakovas (UAB „Ipsun“), reikšdamas ieškovui (UAB „Logibertos grupė“) pretenziją, nepažeidė CMR konvencijos 30 str. nustatytų pretenzijos pateikimo terminų. Šias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimo išvadas patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2016-02-25 nutartimi, atmesdamas UAB „Sonatrans“ apeliacinį skundą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1770-566/2015 nustatytos aplinkybės ir išvados turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje, todėl iš naujo teismo nenustatinėjamos. Teismo posėdžio metu atsakovo advokatė nurodė, kad sutinka su 2015-03-17 teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis ir jų neginčija, pripažino faktą, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu, o byloje ginčas lieka tik dėl senaties termino taikymo.

Dėl ieškinio senaties termino

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo. CMR konvencijos 32 str. numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos. Diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.

Atsakovas nurodė, kad krovinys jo gavėjui OOO „Eurotorg“ pristatytas 2013-11-21, transporto priemonė iškrauta 2013-11-25, todėl nuo 2013-11-22 skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2014-11-22. Ieškovas, ginčydamas atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieškinio senaties taikymo, nurodo, jog senaties termino eiga sustojo dėl 2013 m. lapkričio 27 d. el. paštu pateiktos informacijos atsakovui apie susidariusią situaciją ir dalies krovinio sugadinimą, taip pat prašant pateikti termografo duomenis, o atsakovo atsakymą dėl pretenzijos atmetimo gavo tik 2014-03-24, todėl senaties terminas nėra praleistas. Teismas pastebi, kad vadovaujantis CMR konvencija, pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus (CMR 32 str. 2 d.). Iš ieškovo darbuotojo R. S. ir atsakovo darbuotojos B. C. susirašinėjimo elektroninio ryšio priemone „Skype“ išklotinės (t. 1, b.l. 22-23) turinio matyti, kad ieškovas 2013-11-27 atsakovą informavo, kad sušaldyti persimonai, prašo pateikti termografo duomenis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pretenzija, sustabdančia ieškinio senaties termino eigą, laikytinas ne bet koks rašytinis kreipimasis, o tik toks, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, kurių pagrindu pretenziją gavęs asmuo galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 31 Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, 47 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad susirašinėjimu elektroninio ryšio priemone „Skype“ (t. 1, b.l. 22-23) 2013-11-27 atsakovas tik buvo informuotas, kad sušaldyti persimonai, ieškovas pareikalavo iš atsakovo termografo ir nurodė, kad „jei termografas geras, tai vežėjui jokių pretenzijų“, tačiau ieškovas nenurodė aiškiai reikalavimo, žalos dydžio, o taip pat nepateikė dokumentų, kurių pagrindu pretenziją gavęs atsakovas galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją ar ne, teismas sprendžia, kad ieškovo 2013-11-27 susirašinėjimas su atsakovu elektroninio ryšio priemone (1 t., b.l. 22-23) negali būti laikomas pretenzija, sustabdančia ieškinio senaties terminą. Nors teismas 2015-03-17 sprendime konstatavo, kad CMR važtaraštyje gavėjo padaryti įrašai traktuotini reklamacijos pareiškimu tiesioginiam vežėjui, įvertino, kad krovinio gavėjas 2013-11-25, t. y. krovinio iškrovimo dieną, pateikė ieškovui rašytinę reklamaciją dėl dalies krovinio sugadinimo bei tai, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie krovinio dalies sugadinimą 2013-11-27, kas reiškia, kad nebuvo praleistas CMR konvencijos 30 str. nustatytas terminas, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog šiuo atveju buvo kalbama apie reklamaciją, reiškiamą CMR konvencijos 30 straipsnio pagrindu, o ne pretenziją, minimą 32 str. 2 p., kuri stabdo ieškinio senaties terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad reklamacija, reiškiama CMR konvencijos 30 straipsnio pagrindu, negali būti prilyginama pretenzijai, minimai 32 str. 2 p., nes reklamacijos ieškinio senaties termino nestabdo, reklamacijose, reiškiamose CMR konvencijos 30 straipsnio pagrindu, skirtingai nuo pretenzijų, minimų 32 str. 2 p., nėra būtina nurodyti žalos dydį, reikalavimo pagrindą ir kt., o pakanka, kad būtų konstatuota, jog prekių būklė nėra tinkama. Todėl nei pastaba važtaraštyje dėl vežimo sąlygų pažeidimo, nei 2013-11-27 elektroninis susirašinėjimas, nelaikytini pretenzijomis CMR konvencijos 32 str. 2 d. prasme, kurios sustabdo ieškinio senaties terminą. Byloje nustatyta, kad tik 2014-01-20 ieškovas pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, kuria ieškovas pareikalavo, kad atsakovas jam atlygintų su minėto krovinio dalies sugadinimu susijusius 3 717,98 Eur dydžio nuostolius (t. 1, b.l. 28, 29). Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą ieškovo aktą-reklamaciją, 2014-03-24 raštu ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą bei paragino ieškovą atsiskaityti su atsakovu už anksčiau suteiktas krovinių pervežimo paslaugas (t. 1, b.l. 30-31). Taigi tik 2014-01-20 aktas reklamacija laikytinas pretenzija, stabdančia senaties terminą CMR konvencijos prasme. Pats ieškovas pripažįsta, kad ji buvo atmesta 2014-03-24, tad darytina išvada, kad ieškinio senatis turėtų būti pratęsta 64 dienomis (nuo 2014-01-20 iki 2014-03-24). Kaip minėta, pagal CMR Konvenciją 32 str. 1 d. senaties terminas prasideda krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais - nuo krovinio pristatymo dienos. Diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krovinys į iškrovimo vietą buvo pristatytas 2013-11-21 (aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu 2015-03-17 teismo sprendimu), taigi ieškinio senaties eiga dėl krovinio sugadinimo prasidėjo nuo 2013-11-22, o ją pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį kuriam laikui sustabdė pretenzijos vežėjui pareiškimas ir jos atmetimas raštu (laikotarpis nuo 2014-01-20 iki 2014-03-24). Ieškovas su reikalavimu, kylančiu iš aukščiau minėto vežimo, kreipėsi į teismą 2015 m. kovo 24 d. (t.1, b.l. 71), o ieškinio senaties terminas baigėsi 2015-01-26. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas, net ir priimant domėn jo skaičiavimą kuriam laikui sustabdžiusį įvykį – pretenzijos vežėjui pareiškimą ir jos atmetimą (nuo 2014-01-20 iki 2014-03-24, t.y. 64 dienas), kaip tą numato CMR konvencijos 32 str. 2 d. Kadangi taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas, atsiranda būtinybė išspręsti šio termino atnaujinimo galimybę, juo labiau, kad Konvencijoje nesureguliuotiems santykiams, į kurių kategoriją patenka ir ieškinio senaties nutraukimo bei jo atnaujinimo klausimai, taikytinos nacionalinės teisės normos. Pažymėtina, kad teismas klausimus dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo privalo spręsti ex officio, nepriklausomai nuo tokio ginčo šalies prašymo byloje (ne)buvimo ir dėl to jau yra susiformavusi nuosekli teismų praktika. Todėl teismas pasisako ir dėl tokių aplinkybių, nors ieškovas ir neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bandė realizuoti savo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo – civilinėje byloje 2-1770-566/2015, 2014 m. liepos 8 d. iškeltoje pagal UAB „DeimaTrans“ ieškinį UAB „Ipsun“ dėl skolos už pervežimą priteisimo, UAB „Ipsun“ gynėsi teigdamas, kad jis pasinaudojo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teise: 2014-05-20 pervedė UAB „DeimaTrans“ 16490,71 Lt sumą, likusią mokėtiną 3717,98 EUR sumą įskaitydamas į patirtus nuostolius už krovinio sugadinimą. 2015-03-17 sprendimu teismas pripažino, kad „byloje nustatyta, kad tiek ieškovas atsakovo atžvilgiu, tiek atsakovas ieškovo atžvilgiu, turėjo galiojančius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus 3 717,98 Eur sumai“, tačiau atmetė UAB „Ipsun“ argumentą dėl reikalavimų įskaitymo, motyvuodamas, kad jog ieškovui apie atsakovo vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą tinkamai pranešta nebuvo, atsakovas apie vienašališką priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovui pranešė tik iškėlus bylą teisme, o reikalavimo įskaitymas nagrinėjant bylą teisme kai nėra pareiškiamas priešieškinis yra negalimas (CPK 143 str. 2 d. 1 p.). Minėtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1770-566/2015 priimtas 2015-03-17, o savarankiškas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovui buvo pareikštas teisme 2015-03-24. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ipsun“ reiškė teisme atsikirtimus ieškiniui civilinėje byloje 2-1770-566/2015 dar nepasibaigus ieškininės senaties terminui, UAB „Ipsun“ nors netinkama forma, tačiau gynė savo teisę, buvo aktyvus, terminas reikalavimui pareikšti praleistas nedaug (mažiau nei kelis mėnesius) ir nedelsiant po 2015-03-17 teismo sprendimo priėmimo; esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju netinkamas savo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo realizavimas laikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi bei pagrindu atnaujinti terminą pažeistai teisei ginti, todėl ieškovui atnaujintinas 1 metų ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 33 str. 3 d., CK 1.131 str. 2 d.). Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1055-340/09 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad terminas praleistas nežymiai, jei jis praleistas kelis mėnesius (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A– 200/2009 ir kt.).

Pabrėžtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad atsakovo didelis neatsargumas vežant krovinį gali būti prilygintas tyčiniams veiksmams, todėl šiuo atveju gali būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktą, yra nurodęs, kad vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus gali būti prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; kt.). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; kt.). Jei ieškovas prašo taikyti trejų metų ieškininės senaties terminą, numatytą CMR konvencijos 32 str., jis turi teismui pateikti įrodymus dėl atsakovo tyčinių veiksmų ar grubaus aplaidumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 31 Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, 45 punktas).

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu 2015-03-17 teismo sprendimu nustatyta, kad 2013-11-18 šalių sudaryta užsakymu-sutartimi šalys susitarė, jog pervežimui turi būti naudojama transporto priemonė – šaldytuvas. Taip pat šalys sutartimi nustatė specialiąsias krovinio transportavimo sąlygas, t.y. vežant krovinį turi būti palaikomas CMR važtaraštyje nustatytas temperatūrinis režimas bei temperatūra turi būti fiksuojama termografu. Sutartyje nurodyta, kad termografo buvimas privalomas. Pažymėtina, kad termografo duomenys, vežant krovinį, kuriam nustatomas temperatūrinis režimas, būtini tam, kad krovinio gavėjas galėtų įsitikinti, kad krovinio transportavimo metu buvo laikomasi nustatyto temperatūrinio režimo, o vežėjas galėtų įrodyti, kad jis laikėsi CMR važtaraštyje nurodytų transportavimo sąlygų, t.y. pašalinti savo atsakomybės už krovinio sugadinimą sąlygas. CMR važtaraščio 20 skiltyje ieškovas nurodė, kad krovinio transportavimo metu turi būti palaikomas +6 - +8 °C temperatūrinis režimas. Taip pat minėtame CMR važtaraštyje padaryta žyma, kad tai yra greitai gendantis krovinys. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad krovinio gavėjas OOO „Eurotorg“ priimdamas krovinį CMR važtaraštyje padarė įrašą apie tai, kad krovinys gautas pažeidus temperatūrinį režimą. Krovinio iškrovimo metu užfiksuota vaisių temperatūra – +5,5 °C. Taip pat krovinio gavėjas padarė įrašą CMR važtaraštyje apie tai, kad jam nebuvo pateikti termografo duomenys, patvirtinantys ar buvo laikomasi temperatūrinio režimo transportuojant krovinį. Įrodymų (termografų duomenų ar kt.), patvirtinančių aplinkybę, jog krovinio transportavimo metu buvo laikomasi CMR važtaraštyje nurodyto temperatūrinio režimo byloje nepateikta (CPK 178 str.). Taigi vežėjas, žinodamas, kad transportavimo metu turi būti laikomasi specialiųjų krovinio transportavimo sąlygų ir nustatyto temperatūrinio režimo, ir pasitelkdamas krovinio pervežimui trečiuosius asmenis, privalėjo ypač rūpintis, kad ieškovo krovinys būtų nugabentas į sutartą vietą gavėjui laikantis sutartyje nurodytų transportavimo sąlygų ir CMR važtaraštyje nurodyto temperatūrinio režimo, todėl šios pareigos tinkamas neįvykdymas, pasireiškęs neveikimu, pripažintinas dideliu atsakovo neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog krovinio dalis sušalo ne dėl vežėjo veiksmų nesilaikant temperatūrinio režimo, o dėl kitų asmenų (siuntėjo ar gavėjo) veiksmų. Todėl teismas sutinka ir su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas ir 3 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3 717,98 EUR nuostolių atlyginimo.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad 2015-03-17 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje 2-1770-566/2015 yra konstatuota, „kad atsakovas, atlyginęs žalą krovinio gavėjui, CMR konvencijos 37 str. pagrindu įgijo regreso teisę dėl nuostolių atlyginimo į ieškovą, kuris atsakovo atžvilgiu yra vežėjas. Pagal CMR konvencijos 37 str. vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu“. Kaip minėta, pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepimo teiginiai dėl pagrindo taikyti CMR konvencijos 37 str., kad OOO „Eurotorg“ neįsigijo iš ieškovo sugadintos produkcijos, už šią produkciją ieškovui sumokėta nebuvo, todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad ieškovas atlygino nuostolius reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 182 str. 2 d., 279 str. 4 d.). Pažymėtina, kad šalys 2013-11-18 sutartimi susitarė, kad UAB „DeimaTrans" įsipareigoja pilnai atlyginti žalą kroviniui, jei ji padaryta dėl vežėjo kaltės pasikrovimo, pervežimo ar iškrovimo metu (sutarties 15.5 p.). Kaip minėta, dalies krovinio sugadinimo faktas įrodytas, nuostolių dydis įrodytas. Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Todėl pripažintina, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą 3 717,98 EUR sumai dėl dalies krovinio sugadinimo.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., jog skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovo priteisiant 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 3 717,98 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 112 EUR žyminis mokestis (1 t., b.l. 67), 19,97 EUR išlaidas už vertimus ir 1332 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 68, 69, 107,108, 181, 182, 183, 184). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 363 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( 1t., b.l. 187,188).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 112 EUR žyminio mokesčio, 19,97 EUR išlaidų už vertimus ir 1332 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas, atsakovo išlaidos neatlyginamos.

Byloje susidarė 15,20 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atnaujinti ieškovui 1 metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Ipsun“ 3 717,98 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 717,98 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-02 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1463,97 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Logibertos grupė“.

Priteisti iš atsakovo UAB „Logibertos grupė“ valstybės naudai 15,20 EUR pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.