- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1962-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02604-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bendida“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6269-985/2019 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bendida“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė D. S. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) 9280,22 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra ūkininkė. Ūkio reikmėms ieškovė perka kurą iš UAB „Borusta”. Už gautą kurą ieškovė yra įsiskolinusi UAB „Borusta” 9280,22 Eur. Gavusi lėšų už parduotą derlių ieškovė norėjo sumokėti turimą skolą UAB „Borusta” ir 2019 m. liepos 30 d. darydama minėtai įmonei pavedimą per klaidą padarė 9280,22 Eur pavedimą ne savo kreditoriui, o kitai įmonei - atsakovui UAB „Bendida“, nors atsakovui UAB „Bendida“ ieškovė neskolinga. Jokie sutartiniai santykiai su atsakovu UAB „Bendida ieškovės nesieja. Dėl per klaidą pervestų piniginių lėšų grąžinimo ieškovė kreipėsi į AB SEB banką ir į atsakovę UAB „Bendida“. AB SEB bankas nurodė, kad negali grąžinti per klaidą pervestų piniginių lėšų bei nurodė kreiptis į atsakovę UAB „Bendida“. Atsakovė UAB „Bendida“ nurodė, kad neprieštarauja grąžinti per klaidą pervestas pinigines lėšas, tačiau negali to padaryti, kadangi juos nusirašė atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija bei nurodė kreiptis į ją dėl per klaidą pervestų piniginių lėšų grąžinimo. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje paaiškino, jog ieškovės pervestų atsakovei UAB „Bendida“ piniginių lėšų negrąžins, kadangi atsakovė UAB „Bendida“ turi įsiskolinimų biudžetui, dėl ko per klaidą pervedus pinigines lėšas atsakovei UAB „Bendida“, jos buvo priverstinai nurašytos iš atsakovės UAB „Bendida“ sąskaitos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 36 straipsnio 1 dalimi, bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškinio reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. liepos 30 d. pavedimu pervedė 9 280,22 Eur atsakovei UAB „Bendida“, kuri yra Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkė. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. liepos 30 d. (ieškovės pavedimo dieną) buvo 644 670,71 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. liepos 19 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, nurodymas nėra ginčijamas nei šioje, nei kitose bylose. Šioje situacijoje tik UAB „Bendida“ galimai be pagrindo gavo lėšas, kadangi gautomis lėšomis buvo sumažinta šios bendrovės mokestinė nepriemoka, tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija teisėtai vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Bendida“.
4. Atsakovė UAB „Bendida“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti ieškovės ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino. Teismas civilinę perdavė pagal rūšinį teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Teismas sutiko su atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija, kad ieškovė iš esmės ieškiniu reiškia reikalavimą grąžinti išieškotą mokestinę nepriemoką, todėl šis reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė D. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti, netenkinus pirmojo reikalavimo - panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą dėl bylos teismingumo perduoti spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas visiškai neįsigilino į bylos medžiagą, dėl ko padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, bei nepagrįstai šią civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Panašus ginčas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2648-823/2013, kas patvirtina faktą, jog ir šioje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis.
7.3. Šioje byloje nėra ginčijami jokie administraciniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, jog per klaidą pervestos piniginės lėšos atsakovui UAB „Bendida“ buvo panaudotos jo mokestinei nepriemokai dengti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė prašo grąžinti mokestinę nepriemoką ar ginčija administracinius aktus.
7.4. Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Bendida“ turi mokestinę nepriemoką ir iš jo piniginės lėšos yra nurašomos priverstine tvarka, nedaro šio ginčo administraciniu, kadangi šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovas UAB „Bendida“ nekvestionuoja atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų nei priskaičiuojant UAB „Bendida“ mokestinę nepriemoką nei nurodymo nurašyti šią nepriemoką iš atsakovo UAB „Bendida“ sąskaitų.
7.5. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija ginčo sprendimui taiko CK 6.239 straipsnio nuostatas, kas tik patvirtina faktą, jog ir atsakovė mano, kad tai yra civilinio pobūdžio ginčas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra priteisti jos sumokėtas lėšas ne iš UAB „Bendida“, o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Taigi, pati apeliantė pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kuris šią bylą daro teismingą administraciniam teismui.
8.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, bylą nagrinėjantis teismas padarė teisingą, aktualią teismų praktiką atitinkančią išvadą, jog byloje prašoma grąžinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išieškotą mokestinę nepriemoką, todėl ši byla yra teisminga administraciniam teismui.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantė 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymą ir įpareigoti ją grąžinti jai 9 280,22 Eur. Taigi apeliantė, siekdama to paties tikslo, kaip ir šios byloje, pradėjo administracinį ginčą, kas tik dar labiau sustiprina nuomonę, kad ir ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.
8.4. Apeliantės minima Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2648-823/2013 yra priimta byloje, kurios faktinė situacija neatitinka šios bylos aplinkybių, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl iš bankrutuojančios įmonės išieškotų lėšų grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria nutarta civilinę bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visada patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.
12. Apeliantė teigia, kad teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio bei nepagrįstai šią civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliantės nuomone, šioje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis, nes atsakovės be pagrindo įgijo ieškovei priklausančias lėšas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
13. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
14. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėjebylojeNr.e3K-3-214-611/2019).
15. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovė reikalavimų dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, susijusių su mokestinės nepriemokos grąžinimu, nekelia ir neprašo atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Ieškinys grindžiamas civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis). Taigi, pagal ieškovės ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, vadinasi, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai civilinę perdavė pagal rūšinį teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
16. Taip pat iš ieškinio matyti, kad ieškovė atsakovais nurodė UAB „Bendida“ ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
17. Ieškinys keliems atsakovams, esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų buveinę ieškovo pasirinkimu ( CPK 33 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė pasirinko ginčą spręsti Marijampolės apylinkės teisme.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nurodžiusi atsakove taip pat ir UAB “Bendida“, materialinį teisinį reikalavimą nurodė nukreipianti į Valstybinę mokesčių inspekciją, nors nenurodė, koks šiuo atveju konkretus teisinis santykis sieja ieškovę su Valstybine mokesčių inspekcija. Neapribojant ieškovės teisės pasirinkti byloje atsakovą, kuriam nukreipiami materialiniai teisiniai reikalavimai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, bei siekdamas efektyvesnio ginčo nagrinėjimo, turi teisę pasiūlyti tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą, šalių procesinę padėtį (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis).
19. Ieškovės atskirajame skunde paminėta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2648-823/2013 neatitinka šios bylos aplinkybių, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl iš bankrutuojančios įmonės išieškotų lėšų grąžinimo, kuri išregistruota iš juridinių asmenų registro.
20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir netinkamai taikė ir aiškino teismingumo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.