- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-2648-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16721-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas, M. O.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys AB DNB bankas ir M. O.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškovės naudai priteisti 89 999 Lt, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. gegužės 15 d., naudodamasi elektronine bankininkyste AB DNB banke, atliko 89 999 Lt pavedimą iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „MTV“. Pavedimas į minėtą atsiskaitomąją banko sąskaitą buvo atliktas per klaidą. Darydama pavedimą, ieškovė manė, kad 89 999 Lt suma yra pervedama į jos anūko M. O. atsiskaitomąją banko sąskaitą, o ne į UAB „MTW“ banko sąskaitą. Piniginių lėšų pervedimo į UAB „MTW“ banko sąskaitą metu, UAB „MTW“ buvo iškelta bankroto byla. 2012 m. gegužės 16 d. 89 999 Lt suma VMI sprendimu nuo UAB „MTW“ banko sąskaitos nurašyta. Dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo ieškovė 2012 m. gegužės 16 d. raštu kreipėsi į atsakovą. Dėl piniginių lėšų grąžinimo ieškovei į atsakovą kreipėsi ir UAB „MTW“ bankroto administratorius, pripažinęs, kad UAB „MTW“ ieškovės pervestos piniginės lėšos neturėjo būti pervestos šiam juridiniam asmeniui. Informacija apie bankroto bylos iškėlimą yra skelbiama viešai „Valstybės žiniose“. Faktą, kad atsakovas žinojo apie bankroto bylos UAB „MTW“ iškėlimą, patvirtina ir tai, kad iki piniginių lėšų nurašymo momento atsakovas buvo pateikęs prašymą UAB „MTW“ bankroto administratoriui pripažinti jį UAB „MTW“ kreditoriumi ir įtraukti į kreditorių sąrašą. Atsakovui buvo žinoma ir ta aplinkybė, kad 2012 m. gegužės 16 d. lėšos iš BUAB „MTW“ sąskaitos buvo nurašytos neteisėtai, t.y. po bankroto bylos UAB „MTW“ iškėlimo. Atsakovas neteisėtu būdu įgijo ieškovei priklausančias lėšas, kurios privalo būti jai grąžintos. Ieškovė neturėjo pareigos mokėti atsakovui jokių piniginių lėšų, o atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į jas. Kadangi atsakovo su ieškove nesieja jokie teisiniai santykiai, atsakovo įgytų piniginių lėšų negalima išreikalauti kitokiais teisiniais pagrindais.
Atsakovas VMI su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI atliko UAB „MTW“ mokestinį patikrinimą ir 2009 m. spalio 15 d. surašė patikrinimo aktą, kurio metu papildomai buvo apskaičiuota 89 089,43 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 57 184,31 Lt PVM delspinigių, 11 2206 Lt pelno mokesčio, 67 503,74 Lt pelno mokesčio delspinigių, 31 695 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 25 478,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtino papildomai apskaičiuotas sumas bei skyrė UAB „MTW“ 41756 Lt PVM baudą, 33 667 Lt pajamų mokesčio baudą, 9 509 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą. 2010 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities VMI priėmė sprendimą išieškoti 468 089,03 Lt dydžio mokestinę nepriemoką. Mokesčių mokėtoju buvo UAB „MTW“, kuriai prievolė sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas buvo kilusi po atlikto mokestinio patikinimo, kurio metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Apie tai, kad UAB „MTW“ yra iškelta bankroto byla, VMI tapo žinoma tik po to, kai ieškovė, AB DNB bankas ir UAB „MTW“ bankroto administratorius UAB „Stinkoma“ kreipėsi į VMI dėl per klaidą UAB „MTW“ pervestų piniginių lėšų sugrąžinimo. 2012 m. liepos 24 d. UAB „MTW“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tokiu būdu neliko mokesčių mokėtojo, kuris galėtų kaip susiklosčiusių mokestinių teisinių santykių subjektas ginti savo teises. VMI, sužinojusi apie UAB „MTW“ iškeltą bankroto bylą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2012 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir perdavimą iš banko sąskaitų. Tarp ieškovės ir VMI nėra susiklostę jokie teisiniai santykiai, ginčas yra kilęs tarp ieškovės ir jos anūko M. O., ir turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis sutartinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašė ginčą tarp šalių spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovė A. D. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 15 d. atliko mokėjimo nurodymą, kuriuo M. O. į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 89 999 Lt. Ieškovė, atlikdama mokėjimo operaciją, savo sutikimą išreiškė jai suteiktu slaptažodžiu, o bankas ieškovės nurodymą įvykdė pervesdamas pinigus į tą sąskaitą, kurios numerį ji nurodė.
Trečiasis asmuo M. O. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė ketino padovanoti M. O. 90 000 Lt, tačiau, darydama pavedimą į jo sąskaitą, nurodė klaidingą banko sąskaitos numerį ir piniginės lėšos per klaidą buvo pervestos į BUAB „MTW“ banko sąskaitą. Atsakovas VMI ieškovei A. D. priklausančias pinigines lėšas įgijo be teisinio pagrindo ir šios lėšos turėtų būti jai grąžintos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei A. D. iš atsakovo VMI 89 999 Lt be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš atsakovo VMI 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad atsakovas 2012 m. gegužės 16 d. neturėjo teisinio pagrindo nurašyti nuo bankrutavusios įmonės sąskaitos minėtos pinigų sumos. Atsakovo teiginiai, kad pinigų nurašymo metu apie įmonei iškeltą bankroto bylą nežinojo, paneigiami tuo, kad dar 2011 m. UAB „MTW“ bankroto byloje buvo patvirtintas mokesčių administratoriaus kreditorinis reikalavimas. Ieškovė 89 999 Lt sumą į UAB „MTW“ sąskaitą pervedė per klaidą, nesant jokio teisinio pagrindo, kadangi nėra įrodymų, jog ieškovę su UAB „MTW“ būtų sieję kokie nors prievoliniai teisiniai santykiai. Aplinkybę, kad 89 999 Lt suma pervesta į UAB „MTW“ sąskaitą per klaidą, patvirtino ir bankrutavusios UAB „MTW“ bankroto administratorius. Kadangi pinigai M. O. nebuvo perduoti, dovanojimo sandoris, kuris yra realinis, nebuvo sudarytas ir sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės bei trečiojo asmens nesusiklostė. Kitais civilinių teisių gynimo būdais turto iš atsakovo išreikalauti nėra galimybės, todėl taikytinas be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas VMI prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. D. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, atsakovo atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad BUAB „MTW“ bankroto byloje patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas yra lygus Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtintai sumai. Jeigu Vilniaus apskrities VMI būtų teikusi kreditorinį reikalavimą, minėta suma būtų buvusi didesnė, kadangi nuo ne laiku sumokėtos sprendimu patvirtintos mokesčių sumos yra skaičiuojami delspinigiai. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad mokesčių administratorius būtų teikęs bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą ir/ar dalyvavęs teismo posėdžio metu. Pats UAB „MTW“ bankroto administratorius patvirtino, kad VMI kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas pagal UAB „MTW“ vadovo pateiktus dokumentus, o tai tik dar kartą įrodo, jog nei Vilniaus apskrities VMI, nei atsakovui nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą UAB „MTW“. Nei teismui, nei bankroto administratoriui neinformavus Vilniaus apskrities VMI apie UAB „MTW“ iškeltą bankroto bylą, buvo suvaržytos mokesčių administratoriaus teisės dalyvauti bankroto procedūroje. VMI, tik sužinojusi apie UAB „MTW“ iškeltą bankroto bylą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2012 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir perdavimą iš UAB „MTW“ banko sąskaitų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįstais laikytini apeliaciniame skunde atsakovo išsakyti teiginiai, jog vien dėl tos priežasties, kad ieškovė nėra mokesčių mokėtojas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) prasme, atsakovas negali grąžinti neteisėtu būdu įgytų ir ieškovei nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsakovas disponuoja ieškovei priklausančia 89 999 Lt suma be teisėto pagrindo. Dovanojimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai dovanotojas perduoda pinigus apdovanotajam, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neperdavė pinigų anūkui, todėl dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Pinigai, kuriuos ieškovė ketino dovanoti savo anūkui, per klaidą pateko pas atsakovą ir ginčas yra kilęs būtent tarp ieškovės ir atsakovo, nes jis atsisako grąžinti ieškovei be pagrindo įgytą turtą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklostė mokestiniai teisiniai santykiai, todėl MAĮ nuostatos šioje byloje negali būti taikomos. Byloje taip pat nekyla ir mokesčių permokos grąžinimo klausimas, nes 89 999 Lt, kuriuos be teisinio pagrindo išieškojo atsakovas, nėra permokėti mokesčiai, o UAB „MTW“ nepriklausę pinigai, kurių savininke buvo ieškovė, per klaidą pervedusi pinigus ne į tą banko sąskaitą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnį, kurio 2 dalis nustato, kad be pagrindo įgytas turtas grąžinamas, jeigu pagrindas, dėl kurio šis turtas buvo įgytas, išnyksta vėliau, bei CK 6.239 straipsnį, pagal kurio nuostatas atsakovas, neatlygintinai gavęs ieškovės lėšas iš BUAB „MTW“, perėmė šios bendrovės pareigą grąžinti minėtas lėšas ieškovei. Atsakovo pozicija, kad šiuo atveju ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp ieškovės ir jos anūko M. O., yra niekuo nepagrįsta, nes M. O. negavo jokių pinigų iš ieškovės, todėl tarp jų nesusiklostė dovanojimo teisiniai santykiai, taigi ieškovė negalėtų M. O. reikšti jokių reikalavimų. Atsakovo argumentai, kad jis nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą BUAB „MTW“, šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes nepriklausomai nuo to, ar atsakovui šis faktas buvo žinomas, ar ne, atsakovas ieškovės lėšas gavo be teisinio pagrindo, todėl turi jas grąžinti ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad ieškovė A. D. 2012 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu pervedė 89 999 Lt sumą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo skirti trečiajam asmeniui M. O. (b.l. 8), tačiau, ieškovei klaidingai nurodžius banko sąskaitos numerį, pinigai įskaityti į BUAB „MTW“ sąskaitą. BUAB „MTW“ minėto pavedimo metu buvo teismo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b.l. 11). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2012 m. gegužės 11 d. buvo priimtas sprendimas dėl BUAB „MTW“ pabaigos, kuris įsiteisėjo 2012 m. birželio 10 d.
Atsakovas VMI ieškovės pervestą pinigų sumą 2012 m. gegužės 16 d. nurašė nuo BUAB „MTW“ sąskaitos pagal 2010 m. liepos 30 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo (b.l. 12). Tą pačią dieną ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą prašydama grąžinti nurašytą pinigų sumą (b.l. 13). Atsakovas į ieškovės prašymą atsakė tik 2012 m. liepos 5 d. raštu, informuodamas, kad pinigai gali būti grąžinti įmonei, t.y. UAB „MTW“ (b.l. 12). Atsakovo teigimu, 2012 m. gegužės 22 d. į jį dėl lėšų grąžinimo taip pat kreipėsi AB DNB bankas (b.l. 27). 2012 m. liepos 16 d. dėl lėšų grąžinimo ieškovei į atsakovą kreipėsi BUAB „MTW“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (b.l. 14). Pakartotinai į atsakovą kreiptasi 2012 m. rugpjūčio 22 d., jau po BUAB „MTW“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro (b.l. 15). 2012 m. birželio 16 d. atsakovas priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir perdavimą iš UAB „MTW“ banko sąskaitų, tačiau nurašytų lėšų nei UAB „MTW“, nei ieškovei negrąžino.
Atsakovas (apeliantas) ieškovės reikalavimo nepagrįstumą ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia šiais argumentais: 1) teisiniai santykiai ieškovės ir atsakovo nesieja, atsakovą siejo mokestinis santykis su BUAB „MTW“, lėšos galėjo būti įstatymo nustatyta tvarka grąžintos tik šiai bendrovei, tačiau to padaryti nėra galimybės dėl to, kad bendrovė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, 2) atsakovo veiksmai, atliekant lėšų nurašymą iš UAB „MTW“ banko sąskaitos buvo sąžiningi, nes atsakovui nebuvo žinoma apie bankroto bylos UAB „MTW“ iškėlimą.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovės teisės turėtų būti ginamos sutarčių teisės normomis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dovanojimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. O. nesusiklostė, nes dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tik nuo daikto (šiuo atveju – piniginių lėšų) perdavimo momento, tuo tarpu byloje neginčijamai nustatyta, kad M. O. ieškovės pervestų piniginių lėšų negavo. Byloje nustatyta, kad ieškovė pinigines lėšas per klaidą pervedė BUAB „MTW“, jokie prievoliniai (įskaitant ir sutartinius) santykiai ieškovės ir BUAB „MTW“ nesiejo, taigi ieškovės ir BUAB „MTW“ teisiniams santykiams taikytinos nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias ieškovė turėtų teisę reikalauti iš BUAB „MTW“ per klaidą pervestų piniginių lėšų grąžinimo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), tačiau to padaryti neturi galimybės, kadangi BUAB „MTW“ yra pasibaigusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės pervestas pinigines lėšas nuo BUAB „MTV“ banko sąskaitos nurašė atsakovas.
Apelianto teigimu, nagrinėjamam ginčui, kiek tai susiję su jo ir BUAB „MTW“ teisiniais santykiais, turi būti taikomos MAĮ nuostatos, pagal kurias paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos (MAĮ 111 straipsnis), t.y. išieškotos lėšos galėtų būti grąžinamos tik BUAB „MTW“, kuri nagrinėjamu atveju yra nustojusi egzistuoti. Kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčijamas pinigines lėšas nurašė nuo bankrutavusios bendrovės sąskaitos, todėl nagrinėjamam santykiui tarp atsakovo ir BUAB „MTW“ taikomos specialios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatos. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įmonei iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, ir bet kokie sandoriai, pažeidžiantys nurodytus reikalavimus, laikomi negaliojančiais ab initio. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriaus sąžiningumas, t.y. nežinojimas apie pradėtą bankroto procesą, neturi įtakos sandorių, pažeidžiančių ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas galiojimui. Sumos, bankrutuojančios įmonės kreditorių gautos pagal tokius sandorius, turi būti grąžinamos bankrutuojančiai bendrovei taikant restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad BUAB „MTW“ 2012 m. liepos 16 d. raštu nurodė atsakovui grąžinti nurašytas lėšas į BUAB „MTW“ sąskaitą arba tiesiogiai ieškovei (b.l. 14), tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. Nagrinėjant šią bylą teisme restitucija, grąžinant nurašytas lėšas į BUAB „MTW“ sąskaitą, negali būti vykdoma, kadangi BUAB „MTW“ yra pasibaigusi. Susiklosčius tokiai situacijai, kai BUAB „MTW“, turėjusi prievolę grąžinti lėšas ieškovei CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu ir kartu teisę gauti šią lėšų sumą iš atsakovo restitucijos pagrindu, yra pasibaigusi, atsakovas nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose su ieškove, tačiau be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kurią yra įgijęs ieškovės sąskaita, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino vadovaudamasis nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pavedimas į BUAB „MTW“ banko sąskaitą įvykdytas tuo metu, kai jau buvo priimtas teismo sprendimas dėl BUAB „MTW“ pabaigos, kuriuo konstatuota, kad įmonės bankroto procedūros yra baigtos, įmonė jokio turto nei lėšų neturi. Naujų bendrovės prievolių prisiėmimas ir kreditorinių reikalavimų tvirtinimas šioje bankroto procedūros stadijoje negalimas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovas nuo BUAB „MTW“ sąskaitos nusirašė ne BUAB „MTW“, o ieškovei priklausančias lėšas. Vadovaujantis CK 6.239 straipsniu, jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui, nagrinėjamu atveju - atsakovui.
Apelianto argumentai, susiję su tuo, jog jis nežinojo apie bankroto bylos BUAB „MTW“ iškėlimą, nėra teisiškai reikšmingi vertinant šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kita vertus, tokie apelianto argumentai kelia pagrįstų abejonių. Pirma, atsakovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „MTW“ bankroto byloje, o teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas pranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bendrovės kreditoriams. Antra, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovui apie bankroto bylos BUAB „MTW“ iškėlimą turėjo tapti žinoma vėliausiai 2012 m. gegužės 16 d., kai į jį su prašymu grąžinti lėšas kreipėsi ieškovė (b.l. 13). Apeliantas teismo sprendimo dėl BUAB „MTW“ pabaigos neginčijo, nors šis sprendimas 2012 m. gegužės 16 d. dar nebuvo įsiteisėjęs.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš apelianto priteisiama 847 Lt (b.l. 142-143), o ieškovei – 1 200 Lt (b.l. 134-135) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 200 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovei A. D. ir 847 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų trečiajam asmeniui AB DNB bankui.