Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji neįvykdė Institucijos 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18.

Minėtas reikalavimas K. V. buvo surašytas nustačius, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S. M., pažeisdamas teisės aktus, išdavė 2008 m. liepos 14 d. statybos leidimą Nr. 45.268 Panevėžio miesto istorinėje dalyje esančiame sklype Senamiesčio g. 72A, Panevėžyje, gyvenamojo namo statybai, o prieš tai 2008 m. birželio 3 d. Nuolatinės statybos komisijoje pritarė Statybos leidimo išdavimui. Pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą ir neatitinkančią teisės aktais nustatytų reikalavimų projektinę dokumentaciją pradėjus statybos darbus, 2009 m. balandžio 14 d. buvo nustatyta, kad Senamiesčio g. 72A, Panevėžyje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (toliau – ir NKPAĮ), įvykdyti savavališki statybos darbai, dėl ko išniekinti mirusiųjų žmonių palaikai. Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2009 m. balandžio 20 d. buvo surašytas reikalavimas, kuriuo buvo reikalauta įpareigoti atsakingus savivaldybės tarnautojus priimti sprendimą dėl aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos ir atskleidimo, vadovaujantis NKPAĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tačiau šis reikalavimas įvykdytas nebuvo, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A.2.11.-7-529/2010 buvo skirta administracinė nuobauda Panevėžio miesto administracijos direktoriui S. K. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 38 straipsniu bei ATPK 14 straipsniu ir pažymėjo, kad naujai paskirtam asmeniui į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas K. V. pareigos, už kurios nevykdymą S. K. buvo paskirta administracinė nuobauda vykdymas buvo privalomas, tačiau ši pareiga vykdoma nebuvo.

2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkte buvo reikalaujama įpareigoti savivaldybės paveldosaugos padalinį priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, vadovaujantis NKPAĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, užtikrinti reikalavimo įvykdymą ir informuoti Instituciją iki 2010 m. liepos 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. 2010 m. liepos 15 d. raštu Nr. 19-4.22-1294 reikalavimą vykdyti atsisakė, tokiais savo veiksmais pažeisdama NKPAĮ 9 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 26 punkto ir 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Reikalavimo 2 punktu buvo reikalauta organizuoti sklypo Senamiesčio g. 72A, Panevėžyje, dalies fizinius tyrimus, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 1, 3, 4, 5 straipsnio, 18 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa bei VSĮ 6 straipsnio 26 punktu, bei pateikti tyrimų ataskaitas Institucijai iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tačiau K. V. šios reikalavimo dalies taip pat neįvykdė ir apie tai Instituciją informavo 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 19-4.15-1598, nepateikdama paaiškinimo dėl reikalavimo nevykdymo ir jokių dokumentų apie atliktus veiksmus, susijusių su kultūros vertybės tyrimų atlikimu. Be to, K. V. pateikė klaidingas žinias apie numatytus tyrimus, nors Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos Urbanistinės plėtros programos lėšų 2010 m. paskirstymo 10 punktu būtent reikalautiems tyrimo darbams finansuoti buvo numatytos lėšos (9,7 tūkst. Lt), nustatant tyrimų finansavimo terminą 2010 m. II ketvirtyje. Protokole pažymėta, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 19-4.15-1598 nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina netinkamą reikalavimo vykdymą bei NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal ATPK 188⁴ straipsnį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. sausio 19 d. nutarimu administracinės bylos teiseną K. V. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2009 m. balandžio 20 d. surašytas reikalavimas, kuriuo reikalauta įpareigoti atsakingus savivaldybės tarnautojus priimti sprendimą dėl aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos ir atskleidimo, teismui kartu su protokolu nepateiktas, o tikslus jo reikalavimų turinys neatskleistas. Institucijos protokole minimas 2010 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A.2.1.-7-529/2010 yra priimtas dėl 2009 m. gegužės 28 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus, o ne dėl 2009 m. balandžio 20 d. surašyto reikalavimo, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame K. V. atžvilgiu. Duomenų, kad iki protokolo surašymo vis dar nėra įvykdyti 2009 m. gegužės 28 d. reikalavimai, už kurių nevykdymą jau buvo paskirta administracinė nuobauda (administracinė byloja Nr. A.2.1.-7-529/2010) taip pat nėra pateikta. Be to, 2010 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.1.-7-529/2010 konstatuota, kad 2009 m. gegužės 28 d. reikalavimas iki 2009 m. birželio 10 d. kreiptis į teismą dėl statybos leidimų: 2008-07-14 Nr. 45.268 ir 2008-07-18 Nr. 45.273 panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinė byla dalyje dėl 2010 m. rugsėjo 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole PTP-6 nurodytų aplinkybių dėl Institucijos 2009 m. balandžio 20 d. reikalavimo, kurio neįvykdė buvęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius S. K., nevykdymo nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas pažymėjo, kad K. V. 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkto reikalavimas priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, užtikrinti reikalavimo įvykdymą ir informuoti Kultūros paveldo departamento teritorinį padalinį yra nekonkretus, juo nenurodyta, kokius konkrečius sprendimus paveldosaugos padalinys turėtų priimti. Formuluojant reikalavimą, jokia teisės norma, konkretinanti šį reikalavimą, nėra nurodyta, todėl toks reikalavimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl paminėtų priežasčių, administracinė byla dalyje dėl 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkto reikalavimo nevykdymo K. V. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas padarė išvadą, kad 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punkto reikalavimas yra konkretus bei aiškiai suformuluotas, todėl privalomas vykdyti. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. informavo Instituciją apie tai, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. IS-23.2-3614 kreipėsi į sklypo Senamiesčio g. 72 A, Panevėžyje, savininką prašydami pateikti informaciją ar bus vykdomi archeologiniai tyrimai. Nurodė, kad apie gautą informaciją Institucija bus informuota papildomai. Todėl teismas padarė išvadą, kad Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punkte nurodytas įpareigojimas organizuoti sklypo fizinius tyrimus ir pateikti tyrimų ataskaitas yra pradėtas vykdyti, yra atlikti organizaciniai sklypo dalies fizinių tyrimų darbai, todėl administracinė bylą šioje dalyje taip pat nutraukta.

II.

Nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti šį nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Institucija nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl Institucijos 2009 m. balandžio 20 d. reikalavimo, surašyto buvusiam Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui S. K., nevykdymo, nors K. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Institucija tokio reikalavimo nekėlė, o tik nurodė aplinkybes pagrindžiančias naujo reikalavimo surašymą.

Pažymėjo, kad Institucijos pareigūnai surašė Panevėžio miesto administracijos direktorei K. V. naujus reikalavimus, konkrečiu atveju 2010 m. liepos 9 d. reikalavimą Nr. PTP-18, nustatant galutinį įvykdymo terminą iki 2010 m. rugsėjo 1 d., tačiau K. V. raštu 2010 m. liepos 15 d. Nr. 19-4.22-1294 reikalavimo pirmą dalį vykdyti atsisakė, nurodydama, kad vadovaujantis NKPAĮ 9 straipsnio 2 dalimi tokius veiksmus galėtų atlikti Departamentas, taigi priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, K. V. šis reikalavimas buvo pakankamai aiškus ir suprantamas, be to, aiškiai pagrįstas ne tik konkrečiomis teisės normomis, bet ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

Antras 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 punktas, Institucijos teigimu, taip pat vykdomas nebuvo, o K. V. 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 19-4.15-1598 apie padarytus veiksmus buvo pateiktas tik 2010 m. rugsėjo 2 d. (reg. Nr. 711), t. y. po to, kai Institucija 2010 m. rugsėjo 2 d. įregistravo Panevėžio miesto savivaldybėje kvietimą K. V. atvykti administracinio teisės pažeidimo surašymui – jau pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui. Be to, savivaldybės administracijos direktorė K. V. nepateikė jokių duomenų apie „organizacinius sklypo dalies fizinių tyrimų darbus“, kaip tai įvardino pirmosios instancijos teismas, pateikė klaidingas žinias apie numatytus tyrimus, nepaaiškino, kodėl nebuvo įvykdytas jos pačios 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos programos 10 punktas, Institucijos teisėtus reikalavimus ginčijo ir skundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-350-320-2010), Panevėžio apygardos administraciniame teisme pati K. V. nurodė, jog 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos programos 10 punktas net neturėjo būti vykdomas (administracinės bylos Nr. I-350-320-2010 teismo posėdžio protokolas 2010 m. spalio 27 d. – 2010 m. lapkričio 8 d.), taigi akivaizdžiai nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorė sąmoningai nevykdė ne tik Institucijos teisėtų reikalavimų, bet ir dalies pareigų pagal VSĮ 29 straipsnio 8 dalį, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, prieštaraudamas objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad administracinis teisės pažeidimas nepadarytas.

Pažymėjo, kad K. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad ji su kaltinimais nesutinka, kad 2010 m. liepos 9 d. reikalavimas Nr. PTP-18 yra apskųstas administraciniam teismui (administracinė byla šiuo metu yra Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, apeliacinis skundas pateiktas 2010 m. lapkričio 19 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė jokių duomenų apie šias aplinkybes. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu savivaldybės administracija Instituciją informavo apie tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. IS-23.2-3614 kreipėsi į sklypo Senamiesčio g. 72 A, Panevėžyje, savininką, aiškiai prasilenkia su objektyvia tikrove. Be to, pažymėjo, kad tokio 2010 m. rugsėjo 30 d. rašto Institucija neturi.

Apelianto teigimu, teismui pateikti duomenys K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje akivaizdžiai įrodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. nevykdė teisėtų Institucijos reikalavimų, 2010 m. spalio 27 d. viešame teismo posėdyje pareiškė, kad ir neturėjo vykdyti savo pačios 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-248 patvirtintos programos 10 punkto, nuslėpė nuo Institucijos pareigūnų, kad tokios lėšos savivaldybės tarybos sprendimu buvo skirtos konkretiems fiziniams tyrimams, Institucijos teisėtus reikalavimus ginčijo ir skundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, aiškiai įrodo, kad K. V. suvokė savo veiksmų prasmę, veikė sąmoningai, todėl yra atsakinga už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 188⁴ str. 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi (b. l. 43-49) Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo dalį, kuria K. V. atžvilgiu administracinės bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ straipsnio 1 dalį dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 2 punkto nevykdymo buvo nutraukta, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią nutarimo dalį, kuria K. V. atžvilgiu administracinės bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ straipsnio 1 dalį dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 1 punkto nevykdymo buvo nutraukta, paliko nepakeistą.

Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu panaikino Institucijos 2010 m. liepos 9 d. K. V. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 pirmąją dalį (įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės paveldosaugos padalinį įvykdyti įstatymo nustatytas pareigas – priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos), kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o prašymo dalį dėl reikalavimo Nr. PTP-18 antrosios dalies (organizuoti žemės sklypo, esančio Panevėžyje, Senamiesčio g. 72A, fizinius tyrimus) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (žr. administracinę bylą Nr. A525-2380/2011) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą dėl Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavo, jog pripažinus K. V. 2010 m. liepos 9 d. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punktą neteisėtu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. V. atžvilgiu dėl šio punkto reikalavimo nevykdymo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Tuo tarpu įvertinusi aplinkybę, kad Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, padarė išvadą, kad jis privalėjo būti įvykdytas iki reikalavime nustatytos datos, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, kadangi ta aplinkybė, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 19-4.15-1598 informavo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinį skyrių, kad atlikti archeologinių tyrimų sklype, esančiame adresu Senamiesčio 72A, Panevėžyje, ir pateikti tyrimų ataskaitos iki š. m. rugsėjo 1 d. negali, nes tai yra privati nuosavybė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija tyrimams atlikti nėra gavusi savininko prašymo ir sutikimo, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. IS-23.2-3614 ji kreipėsi į sklypo savininką, prašydama pateikti informaciją, ar bus vykdomi archeologiniai tyrimai, nėra pakankamas pagrindas administracinės bylos teisenai K. V. atžvilgiu nutraukti. Tokia išvada padaryta dėl to, kad K. V. veiksmų dėl reikalavimo vykdymo ėmėsi (raštą sklypo savininkui išsiuntė) likus tik dviem dienoms iki termino, per kurį ji turėjo įvykdyti Institucijos reikalavimą, pabaigos, kai pats reikalavimas buvo surašytas 2010 m. liepos 9 d. Byloje duomenų apie tai, kas trukdė K. V. pradėti vykdyti reikalavimą anksčiau ir reikalavimą įvykdyti laiku, byloje nėra. Be to, matydama, jog nespės reikalavimo įvykdyti iki nustatyto termino, ji galėjo kreiptis į Instituciją ir prašyti nustatytą terminą pratęsti, tačiau to nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad įpareigojimas organizuoti sklypo fizinius tyrimus ir pateikti tyrimų ataskaitas yra pradėtas vykdyti, yra atlikti organizaciniai sklypo dalies fizinių tyrimų darbai, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, nepagrįsta.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu (b. l. 114-116) K. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Teismas pripažino, jog K. V. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 2 punkto per Institucijos nustatytą terminą, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., neįvykdė todėl, kad šį reikalavimą 2010 m. liepos 26 d. apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Teismo sprendimas, jog Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo 2 punktas yra teisėtas, įsiteisėjo 2011 m. birželio 27 d. (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę nutartį). Todėl konstatuota, kad K. V., nesutikdama dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 teisėtumo, realizavo savo teisę į teisminę gynybą.

Aplinkybės, jog K. V. 2010 m. rugpjūčio 31 d. rašte Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui nenurodė, jog Institucijos reikalavimas yra apskųstas teismui, bei tai, jog institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą galimai nežinodama apie jos reikalavimo apskundimą teismui, nesudaro pagrindo traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimui įsiteisėjus, t. y. 2011 m. birželio 27 d., Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 2 punktas buvo įvykdytas 2011 m. liepos 25 d.

III.

Institucija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 119-120), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir teismų nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai grindė savo nutarimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės realizavimu, kadangi tokios teisės realizavimas savaime neatleidžia nuo privalomos pareigos vykdymo. K. V., skųsdama Institucijos veiksmus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, neprašė Institucijos priimto ginčijamo akto laikinojo galiojimo sustabdymo, administracinis teismas savo sprendimu šio akto galiojimo taip pat nestabdė, taigi nei administraciniai teismai, nei pareiškėja nematė būtinumo spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį taikymo, be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad reikalavimo nevykdymas ar jo vykdymo atidėjimas būtų grindžiamas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimo pagrindu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą K. V. prašo jo netenkinti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vykdydama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą, ir tvirtindama 2011 metų biudžetą, numatė lėšas, skirtinas moksliniams archeologiniams tyrimams, vykdė viešuosius pirkimus, tačiau Institucija, nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d., sprendimu apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 8 dienos, kai buvo priimtas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-350-320-2010, atliko viešuosius pirkimus dėl mokslinių archeologinių tyrimų. 2011 m. balandžio 28 d. archeologei A. G. buvo išduotas leidimas vykdyti Panevėžio miesto istorinės dalies (31872) Senamiesčio 72A, Panevėžyje, archeologinius tyrimus. 2011 m. liepos 25 d. Archeologinių tyrimų pažyma pateikta Institucijai, o 2011 m. liepos 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį dėl Institucijos apeliacinio skundo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo K. V. atžvilgiu pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kadangi 2010 m. liepos 9 d. reikalavimas Nr. PTP-18 buvo apskųstas (pasinaudojus ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis į teismą, ginant savo pažeistas teises ar saugomus interesus) Panevėžio apygardos administraciniam teismui, jo K. V. įvykdyti negalėjo. Teismo sprendimas, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18, 2 punktas yra teisėtas, įsiteisėjo 2011 m. birželio 27 d. (Panevėžio miesto savivaldybėje nutartis gauta 2011 m. liepos 14 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje kilo dėl to, ar privaloma vykdyti Institucijos reikalavimą, jei jis apskųstas teismui ir ar už tokio reikalavimo neįvykdymą galima taikyti administracinę atsakomybę.

Pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla K. V. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) reglamentuota atsakomybė už kliudymą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnams lankyti, apžiūrėti, tikrinti, fiksuoti kultūros vertybes, nepateikimą pareigūnams dokumentų, susijusių su kultūros vertybėmis, ar jų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Už minėtus pažeidimus numatyta administracinė nuobauda – bauda piliečiams iki vieno tūkstančio litų, o pareigūnams – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. V. 2010 m. liepos 9 d. Institucijos surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 1 punkte buvo reikalaujama įpareigoti savivaldybės paveldosaugos padalinį priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, vadovaujantis NKPAĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, užtikrinti reikalavimo įvykdymą ir informuoti Instituciją iki 2010 m. liepos 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. 2010 m. liepos 15 d. raštu Nr. 19-4.22-1294 reikalavimą vykdyti atsisakė. Reikalavimo 2 punktu buvo reikalauta organizuoti sklypo Senamiesčio g. 72A, Panevėžyje, dalies fizinius tyrimus, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 1, 3, 4, 5 straipsnio, 18 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa bei VSĮ 6 straipsnio 26 punktu, bei pateikti tyrimų ataskaitas Institucijai iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė K. V. 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 19-4.15-1598 informavo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinį skyrių, kad atlikti archeologinių tyrimų sklype, esančiame adresu Senamiesčio 72A, Panevėžyje, ir pateikti tyrimų ataskaitos iki 2010 m. rugsėjo 1 d. negali, nes tai yra privati nuosavybė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija tyrimams atlikti nėra gavusi savininko prašymo ir sutikimo, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. IS-23.2-3614 ji kreipėsi į sklypo savininką, prašydama pateikti informaciją, ar bus vykdomi archeologiniai tyrimai.

Taip pat nustatyta, kad 2010 m. liepos 26 d. su prašymu dėl 2010 m. liepos 9 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio reikalavimo Nr. PTP-18 pašalinti pažeidimus panaikinimo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vardu buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu panaikino Institucijos 2010 m. liepos 9 d. K. V. surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 pirmąją dalį (įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės paveldosaugos padalinį įvykdyti įstatymo nustatytas pareigas – priimti sprendimus dėl naujai aptikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos), kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o prašymo dalį dėl reikalavimo Nr. PTP-18 antrosios dalies (organizuoti žemės sklypo, esančio Panevėžyje, Senamiesčio g. 72A, fizinius tyrimus) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą dėl Institucijos 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 paliko nepakeistą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu K. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė todėl, kad pakankamu pagrindu nevykdyti Kultūros paveldo departamento 2010 m. liepos 9 d. reikalavimo Nr. PTP-18 laikė jo apskundimą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, t. y. pasinaudojimą ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi (2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2011 m. kovo 1 d., o nuo 2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d. ši dalis laikoma penktąja), kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato teismui galimybę pratęsti šiuos terminus ne ilgiau nei vieneriems metams, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes. Be to, šiuo metu galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Taigi dviejų metų terminas yra naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorei K. V. 2010 m. liepos 9 d. Institucijos surašyto reikalavimo Nr. PTP-18 neįvykdė iki 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo šios dienos laikoma, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą (b. l. 2-3). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutarimu administracinės bylos teiseną K. V. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi (b. l. 43-49) Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas K. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą visgi nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas jau pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam dviejų metų senaties terminui, tačiau juo konkreti administracinė nuobauda nebuvo paskirta, o atvirkščiai – administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimas iš esmės yra teisingas, kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla K. V. atžvilgiu visgi turėtų būti nutraukta, tačiau kitu pagrindu – iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams (konkrečiai – dviejų metų senaties terminui) (ATPK 250 str. 7 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų dėl pagrindinio bylos ginčo klausimo, konstatuodama, kad apeliacinis skundas netenkinamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimas iš esmės yra teisingas, todėl paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.