Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, susi­pa­žinęs su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) skundu dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartimi byloje Nr. E1-1786-246/2013, nagrinėjant klausimą dėl Nyderlandų karalystės Centrinės baudų inkasacijos agentūros kompe­ten­tingos ins­titu­cijos sprendimo dėl N. T. paskirtos baudos pripažinimo, vadovau­jantis Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ str. 2 d. nutarta įpareigoti Kauno vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti N. T. koordinatoriaus pa­rinktą gynėją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu ir grąžintinas teisinės pagalbos tarnybai.

Teisinės pagalbos tarnyba skundą padavė remiantis Lietuvos Respublikos adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁵ str. Apygardos teismo nuomone, tar­nyba nurodė netinkamą skundo padavimo pagrindą.

Pateiktos medžiagos duomenimis, Kauno apylinkės teismas, kaip sprendimą vyk­dan­čio­ji valstybė, nagrinėja Nyderlandų Karalystės Centrinės baudų išieškojimo agentūros liudijimą, t. y. teisinį prašymą dėl N. T., gyvenančiam Lietuvoje, skirtos finansinės baudos pripažinimo ir vykdymo. Tokie prašymai nagrinėjami teismo, vadovaujantis BPK normomis (BPK 365¹ str.), todėl visi šio proceso dalyviai turi BPK garantuotas teises. Nutartyje teismas, va­do­vaudamasis BPK 365¹ str. nurodė vykdomo prašymo esmę ir pagrindus. Nors BPK 365¹ str. 2 d. ir nenumato privalomo nubausto asmens gynėjo dalyvavimo šiame konkrečiame procese, nors teismas ir ne­mo­tyvavo savo sprendimo skirti N. T. gynėją, kaip to reikalauja BPK 51 str. 2 d., tačiau at­si­žvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, pro­cesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai, kas įpareigoja teismą visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau pa­ten­ki­nant visuo­me­nės interesą dėl teisingumo įvykdymo ir teisinės santarvės atkūrimo (Lietuvos ape­liacinio teismo nutartis by­loje Nr. 1N-59/2012), apygardos teismo nuomone, spręsti klausimą dėl gynėjo bū­ti­nu­mo yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją priimti sprendimą, kuris ne varžo proceso dalyvio teises, o padeda jomis naudotis, vadovaudamasis mo­tyvais, kurie ne visada gali būti aiškūs iš pašalies. Todėl šiuo aspektu gynėjo paskyrimas daugiau nėra svars­tomas.

Skunde nurodomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrįstumo, ko­kybės, efektyvumo, ekonomiškumo ir apmokėjimo problemos spręstinos organizacine tvarka.

Dėl išimtinai BPK reglamentuojama tvarka nurodytos bylos nagrinėjimo, Tarnybos pa­teikto skundo reikalavimų formulavimas, vadovaujantis ATPK normomis yra visiškai nepa­grįs­tas, dėl ko paduotas skundas negali būti nagrinėjamas remiantis ATPK nuostatomis.

Vadovaujantis BPK 440 str. nuostatomis šioje byloje valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nėra proceso dalyvis, todėl daugiau dėl teisinės pagalbos tarnybos skundo ar­gu­mentų nepasisakoma, šis skundas paliekamas nenagrinėtu ir grąžinamas apeliantui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties palikti nenagrinėtu ir jį grąžinti Kauno Valstybės garan­tuo­jamos teisinės pagalbos tarnybai.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.