Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. lapkričio 27 d., apie 11 val. 8 min., nepilnametis D. M. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), paskelbto karantino metu ėjo (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), taip sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai bei tuo nevykdė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimo. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną ėjo iš draugo, gyvenančio gretimame name, kaukę turėjo kišenėje, tačiau pamiršo ją užsidėti. Kai ėjo pas draugą, kaukę dėvėjo, tačiau eidamas atgal, ją tiesiog pamiršo. D. M. teigė, kad supranta ir gerai žino, kaip ir kodėl reikia dėvėti kaukę, neigiamai vertina savo poelgį, po šio įvykio kaukę visada dėvi. Nebelanko mokyklos, kadangi labai tingėjo mokytis, ketina ieškotis darbo, kokio, nežino. Prašo skirti įspėjimą, kaip pirmą kartą baudžiamam asmeniui.

3. D. M. įstatyminė atstovė, mama V. P. paaiškino, kad jos sūnus 2020 m. lapkričio 27 d. prašymu buvo išbrauktas iš Raseinių specialiosios mokyklos mokinių sąrašo, kadangi nelankė pamokų, nenorėjo mokytis. Sūnui nuo ketvirtos klasės iki 18 metų nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl elgesio ir intelekto sutrikimų, pasireiškiančių emocijų nevaldymu. V. P. teigė, kad sūnus D. M. mokėsi gerai, šiuo metu vyksta registravimosi Užimtumo tarnyboje procesas, D. M. yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos: dėl sveikatos sutrikdymo ir dėl vagystės. Paaiškino, kad sūnus gerai suvokia, kad reikia dėvėti kaukę. Prašo skirti įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

4. D. M. kaltę padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. ir jo įstatyminės atstovės duoti paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai: 2020 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, asmens paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių skiltyje pažymėta, kad D. M. 2020 m. lapkričio 27 d. viešoje vietoje ėjo be nosį ir burną dengiančios kaukės, nes išeidamas iš draugo užmiršo ją užsidėti (b. l. 2); 2020 m. lapkričio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl D. M. padaryto pažeidimo Nr. 40-PR2-17434-(1.28E), kuris patvirtina administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas aplinkybes (b. l. 3,4). Raseinių r. PK 2020 m. lapkričio 27 d. Vaiko perdavimo priėmimo aktu D. M. perduotas įstatyminei atstovei mamai V. P. (b. l. 5-7). D. M. du kartus yra padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi administracinio nusižengimo bylos nutrauktos/nepradėtos teisenos, informacija apie veikas perduota savivaldybės administracijos direktoriui. D. M. nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2022 m. spalio 15 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas kaltinamasis aktas, kuriuo D. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė); D. M. 2020 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtas elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val., iki 6 val. 2020 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi D. M. paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, skiriant atlikti 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant šiuos darbus atlikti per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.

7. Teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

8. ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis ANK taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų (ANK 44 straipsnis).

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

11. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo aplinkybes (padarytas nusižengimas esant šalia namų, einant iš gretimame name gyvenančio draugo namų), į tai, kad nustatyta D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo teigimu, nuo to karto visada dėvi burną ir nosį dengiančią kaukę, į tai, kad jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl emocijų sutrikimų, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad šiuo metu jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nėra teistas, niekur nedirba ir neturi pajamų, šiuo metu ieško darbo, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti D. M. paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, – 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 45 straipsnio 4 dalimi, 635straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126081734.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.