Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Rad­vi­la­vičiūtei ir Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, kal­tinamiesiems V. Š. ir B. B., jų gynėjams advokatams Vincui Pacevičiui ir Vidutei Tiškuvienei, viešame tei­sia­­ma­ja­me posė­dyje išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą, kurioje:

1. V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Tomsko m., Rusijos Federacijoje, as­mens ko­das (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Druskininkų m., aukštojo išsilavinimo, dirbantis VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytoju, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Bau­­džia­mojo kodekso 229 str.

2. B. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Kras­no­jars­ko kršt., Rusijos Federacijoje, asmens ko­das (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietu­vė, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaisti­nin­ke, našlė, neteista, kaltinama pagal Bau­­džia­mojo kodekso 223 str.1 d., 229 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytoju, jo va­do­vaujamojoje įstaigoje dėl neatsargumo netinkamai atliko sa­vo tarnybos pareigas, neužtikrino įs­ta­ty­mų ir kitų norminių aktų vykdymo bei VšĮ „Lazdijų li­go­ni­nė“ veiklos teisėtumo, o būtent 2008 m. rugsėjo 15 d. Lazdijų m., Kauno g. 8 esančiose Laz­dijų li­goninės patalpose pa­gal 2008 m. birželio 24 d. dovanojimo aktą iš Lenkijos Elkos mies­to vys­ku­pi­jos Carito or­ganizacijos priėmė gautą medikamentų „Oxam“ labdarą, kurių su­dėtyje yra ne mažiau kaip 11,255 kg psichotropinės medžiagos, šiuos medikamentus skirstė li­go­ni­nės sky­riams ir kitoms me­di­cinos įstaigoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 14 str. 1 d. bei Papildomų dokumentų importuojant paramai skirtus vaistus ir medicinos ga­minius išdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. ko­vo 4 d. įsakymu Nr. V-118, 4 p., kuriame nurodyta, kad paramos tikslu importuojamiems vais­ti­niams preparatams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir teikiamiems į rinką vaistiniams pre­pa­ra­tams; Lietuvos Res­publikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 14 str. 3 d., kuriame nuro­dy­ta, kad kiekvienai atskirai į II ir III sąrašus įtrauktai medžiagai importo atveju rei­ka­lin­gas leidimas, kurį išduoda sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija (Valstybinės vaistų kon­trolės tar­ny­bos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Narkotikų skyrius); Lietuvos Res­pu­bli­kos farmacijos įstatymo 8 str. 1 d., kuriame nurodyta, kad vaistiniai preparatai gali būti tiekiami Lie­tuvos Res­pu­bli­kos rinkai, tik kai jie įregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų re­gis­tre, Bendrijos vais­ti­nių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų są­ra­še; nevykdė šių įs­ta­tymų reikalavimų, tokiais veiksmais padarydamas didelę žalą valstybei, kadangi ne­silaikant įsta­tymų nustatytos tvarkos į Lietuvos Respubliką buvo įvežtas ir skirstomas vaistinis pre­paratas „Oxam“, kuriam Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos mi­nis­terijos Narkotikų skyrius nebuvo išdavęs leidimo; šis vaistinis preparatas neregistruotas vaistinių pre­paratų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše, tai yra tokiu būdu nebuvo užtikrintas šių vaistų teisėtas naudojimas ir sumenkinta VšĮ „Laz­dijų ligoninė“ reputacija. V. Š. kaltinamas šiais veiksmai padaręs nusi­kal­ti­mą, nu­matytą Baudžiamojo kodekso 229 str.

B. B. kaltinama, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2008 m. gruo­džio 3 d. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ patalpose, būdama įstaigos vaistininke - farmacinio darbo or­ga­ni­za­tore, vaistininke-analitike ir pagal ligoninės vaistinės vedėjos pareigų instrukcijos 6 p., kuriame nu­rodyta, kad tarp kitų pagrindinių pareigų vaistinės vedėja turi teisingai ir laiku sudaryti mate­ria­li­nių vertybių apyskaitą, aplaidžiai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nus­ta­tyti juridinio asmens – VšĮ „Lazdijų ligoninė“ – veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, o būtent:

- nenustatė neatlygintinai gautų medikamentų savikainos (nesilaikė 2004-12-30 LR Fi­nan­sų ministro įsakymu Nr. 1K-417 patvirtintų „Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų bu­hal­terinės aps­kai­tos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių“ 83 p., kur sakoma, kad atsargos (kurioms priskiriami ir medikamentai) apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsi­gi­ji­mo savi­kai­na; 87 p., kur sakoma, kad neatlygintinai gautų atsargų įsigijimo savikainą sudaro paramos, do­va­no­jimo sutartyje arba kitame perdavimo dokumente nurodyta jų vertė. Jeigu atsargų vertė ne­nu­rodyta, gautų atsargų įsigijimo savikainą nustato įstaiga, atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją vertę;

- neįtraukė į materialinių vertybių apyskaitą 2008-09-15 pagal 2008-06-24 dovanojimo ak­tą iš Lenkijos Elkos miesto vyskupijos Carito organizacijos gautos medikamentų „Oxam“ lab­da­ros, tuo pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. nu­ro­dymus, kad iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje turi būti nurodytos visos atas­kai­tinio laikotarpio ūkinės operacijos, buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilga­lai­kio turto, prekinių bei materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duo­menimis;

- nesilaikydama ligoninėje nustatytos vidinės tvarkos ir pažeisdama aukščiau paminėtas tai­sykles bei 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kur sakoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuo­sa­vo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, ir 16 str. 3 d., kur sakoma, kad ap­skaitos re­gis­truose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, tai yra ne­pa­­tei­kė į buhalteriją ataskaitos su pajamų ir išlaidų dokumentais dėl nemokamai (labdaros būdu) gautų medikamentų (medikamentų „Oxam“ 2008-06-24 dovanojimo akto, komisijos surašyto dokumento dėl kainų nustatymo ir tolimesnio labdaros panaudojimo dokumentų), dėl ko labdara ne­bu­vo užre­gis­truota trumpalaikio turto atsargų buhalterinėje sąskaitoje. B. B. kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Be to B. B. kaltinama, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vaistininke – farmacinio darbo organizatore, vaistininke-analitike, dėl neat­sar­gumo netinkamai atliko savo tarnybos pareigas, tai yra nesilaikė 2006-06-22 Lietuvos Res­pu­bli­kos farmacijos įstatymo 7 str. 3 d.; 40 str. 2 d. 2 p. ir 2007-03-26 Vaistininko teisių ir pareigų pa­skirstymo aprašo IV d. 11.2 p., 13.1 p., 13.8 p., 13.20 p., 13.36 p. ir 13.37 p. reikalavimų ir neuž­tik­rino, kad būtų atliekamos teisės aktais nustatytos pareigos, kad vaistinė įsigytų, saugotų ir parduotų (išduotų) tik registruotus, taip pat kitais teisės aktais leistus vartoti sveikatos priežiūrai vaistinius pre­­paratus; nevykdė vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės; neorganizavo pre­kių įvertinimo, gautų netinkamų vaistų platinimo sustabdymo ar atšaukimo iš rinkos, nurodant to­lesnę jų kryptį (negrąžino tiekėjui); netinkamai organizavo psichotropinių vaistų apskaitą pagal tei­sės aktų nustatytus reikalavimus, o būtent 2008-09-15 VšĮ „Lazdijų ligoninė“ patalpose, pagal 2008-06-24 dovanojimo aktą priėmė iš Lenkijos Respublikos Elkos miesto vyskupijos Carito or­ga­nizacijos gautą medikamentų „Oxam“ labdarą, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 11,255 kg psi­cho­tro­pinės medžiagos, šiuos medikamentus skirstė ligoninės skyriams ir kitoms medicinos įstaigoms, pažeisdama Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo 14 str. 1 d. bei Papildomų doku­men­tų importuojant paramai skirtus vaistus ir medicinos gaminius išdavimo tvarkos, patvirtintos Lie­tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-118, 4 p., ku­riame nurodyta, kad paramos tikslu importuojamiems vaistiniams preparatams tai­komi tokie patys reikalavimai kaip ir teikiamiems į rinką vaistiniams preparatams; Lietuvos Res­pu­blikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 14 str. 3 d., kuriame nurodyta, kad kiekvienai atskirai į II ir III sąrašus įtrauktai medžiagai importo atveju reikalingas leidimas, kurį išduoda sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija (Valstybinės vaistų kontrolės tar­ny­bos prie LR Sveikatos ap­saugos ministerijos Narkotikų skyrius); Lietuvos Respublikos farmacijos įs­tatymo 8 str. 1 d., ku­riame nurodyta, kad vaistiniai preparatai gali būti tiekiami Lietuvos Res­pu­bli­kos rinkai, tik kai jie įregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vais­ti­nių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše; nevykdė šių įsta­tymų reikalavimų, to­kiais veiksmais padarydama didelę žalą valstybei, kadangi nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos į Lie­tuvos Respubliką buvo įvežtas ir skirstomas vaistinis preparatas „Oxam“, kuriam Valstybinės vais­tų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Narkotikų sky­rius nebuvo iš­da­vęs leidimo; šis vaistinis preparatas neregistruotas vaistinių preparatų registre; Bendrijos vaistinių pre­pa­ratų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše, tai yra tokiu būdu nebuvo užtikrintas šių vaistų teisėtas naudojimas. B. B. kaltinama šiais veiksmais pada­riu­si nusi­kal­timą, numatytą Baudžiamojo kodekso 229 str.

Terminuota darbo sutartimi (t. 2, b. l. 89-90), iš kurios matyti, kad V. Š. paskirtas li­goninės vyr. gydytoju nuo 2007-12-28 iki teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirtas nuo­latinis VšĮ „Laz­dijų ligoninė“ vyr. gydytojas. 2008-04-09 darbo sutartis pratęsta V. Š. lai­mėjus kon­kur­są ligoninės vyr. gydytojo pareigoms.

Darbo sutartimi Nr. 447 (t. 2, b. l. 121-122) iš kurios matyti, kad B. B. nuo 1997-10-01 paskirta VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vaistinės vedėja, nuo 2005-05-01 ligoninės vaistininke – far­ma­cinio darbo organizatore, vaistininke – analitike, nuo 2008-07-01 tik vaistininke – far­ma­cinio dar­bo organizatore.

- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 14 str. sakoma, kad už aps­kai­tos do­kumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų tei­sė­tu­mą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

- VšĮ „Lazdijų ligoninė“ buhalterinė apskaita tvarkoma pagal 2005-04-01 vyriausiojo gy­dy­tojo įsakymu Nr. VI-18 patvirtintą apskaitos politiką. Politikos „Savininkų nuosavybės“ skyriuje nu­rodyta, kad „Labdaros priėmimui, įvertinimui ir paskirstymui, kainų nustatymui sudaryta komi­si­ja, susidedanti iš pirmininkės A. Š., narių – M. G. ir B. B.. Politikos „Trum­palaikis turtas. Atsargos“ skyriuje sakoma, kad neatlygintinai gautų atsargų įsigijimo savi­kai­ną sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta jų vertė. Jeigu at­sargų vertė dokumente nenurodyta, gautų atsargų įsigijimo savikainą nustato komisija, sudaryta įs­taigos vadovo įsakymu, atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją rinkos vertę. Pagal ligoninėje nustatytą vi­dinę tvarką, medikamentai į savikainą nurašomi išduodant iš įstaigos vaistinės. Vaistinėje vedama ir kiekinė, ir suminė medikamentų apskaita, o ligoninės skyriuose tik kiekinė. Apyskaita sudaroma kiek­vieną mėnesį. Apyskaitos iš skyrių į buhalteriją pristatomos kiekvieną mėnesį. Vaistinės vedė­jos pareiginės instrukcijos, patvirtintos vyr. gydytojo 2002-03-15, 6 p. nurodyta, kad tarp kitų pa­grin­dinių pareigų vaistinės vedėja turi teisingai ir laiku sudaryti materialinių vertybių apyskaitą.

Iš liudytojų M. G. ir A. Š., VšĮ “Lazdijų ligoninė“ darbuotojų, parodymų matyti, kad 2008 m. rudenį jos, kaip komisijos narės, kartu su ligoninės vaistininke B. B. skaičiavo iš Lenkijos labdara gautus medikamentus „Oxam“. Buvo surašytas labdaros priėmimo ak­tas, kurį komisija pasirašė. Atvežimo dokumentuose nurodytas vaistų kiekis nesutapo su gautu. Ga­vi­mo dokumentuose vaistų kaina nebuvo nurodyta. Liudytojos nežinojo, kad labdara gauta neturint reikiamų leidimų.

Iš liudytojos L. P., VšĮ “Lazdijų savivaldybės PSPC“ vyr. gydytojos, parodymų matyti, kad 2008 m. rudenį iš VšĮ „Lazdijų ligoninė“ jos įstaigai buvo perduota 4-5 dėžės ra­mi­nan­čių vaistų kaip labdara. Vaistai po dėžę buvo padalinti Kapčiamiesčio, Veisiejų kabinetams. Vaistai buvo skiriami ligoniams. Likęs kiekis vėliau buvo sugrąžintas.

Iš liudytojos D. J., VšĮ “Lazdijų sveikatos centro“ vyr. slaugytojos-slaugos admi­nis­tratorės, parodymų matyti, kad iš B. B. gavo raminamųjų vaistų, kuriuos paskirstė jų įstaigoje dirbantiems šeimos gydytojams. Vėliau vaistų likučiai buvo sugrąžinti.

Iš liudytojos M. J., VšĮ „Marijos namai“ direktorės, parodymų matyti, kad V. Š. pasiūlė labdarai raminamųjų vaistų „Oxam“. Gavo vaistus pagal aktą. Skyrė pacien­tams pagal gydytojo rekomendacijas.

Iš liudytojos R. D., VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. buhalterės, parodymų matyti, kad labdara gauti medikamentai ligoninėje turi būti užpajamuoti ir įkainoti tam sudarytos komisijos. Apie iš Lenkijos labdara gautus vaistus jokie dokumentai į ligoninės buhalteriją nebuvo pateikti.

Iš liudytojos L. B., VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. buhalterės pavaduotojos, parodymų matyti, kad iš ligoninės vaistinės apie labdara iš Lenkijos gautus vaistus dokumentai į ligoninės bu­hal­teriją nebuvo pateikti. Vaistinės vedėja B. B. dokumentus apie anksčiau gautas lab­da­ras visada pateikdavo tvarkingai.

Iš liudytojo J. M. N., Elko organizacijos „Caritas“ direktoriaus pavaduo­to­jo, pa­ro­dy­mų (t. 3, b. l. 74) ir liudytojos R. S. parodymų (t. 3, b. l. 75) matyti, kad me­di­kamentas „Oxam“ buvo perduotas Lazdijų ligoninei pagal 2008 m. birželio 24 d. dovanojimo aktą rugsėjo 15 d. Liudytojai nežinojo, kad šis medikamentas yra psichotropinis ir apie tai su kaltinamaisiais ne­kalbėjo.

Iš liudytojo M. Dz., farmacininko Lenkijoje, parodymų (t. 3, b. l. 73) matyti, kad medikamentas „Oxam“ yra psichotropinis preparatas, Lenkijoje registruotas ir leidžiamas apyvar­to­je. Liudytojas nežino ar apie tai buvo informuota Lazdijų ligoninė.

Dauguma išvardintų įrodymų tik patvirtina labdara gautų medikamentų priėmimo VšĮ „Lazdijų ligoninė“ ir jų skirstymo faktą, psichotropinės medžiagos buvimo nurodytų medikamentų sudėtyje faktą.

Dėl V. Š. ir B. B. kaltinimo tarnybinių pareigų neatlikimo pagal Bau­džia­mo­jo kodekso 229 str.

Kiekvienu nusikaltimu yra pažeidžiami atitinkamu baudžiamuoju įstatymu saugomi visuo­me­niniai santykiai, tai yra sukeliami tam tikri padariniai visuomenės saugomų vertybių srityje. Bau­džiamojo kodekso 229 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam pri­ly­gin­to asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, ju­ridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tar­nautojo neveikimas, tai yra tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos in­te­resams užtikrinti, nevykdymas. Baudžiamojo kodekso 229 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra ma­teriali, tai yra padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties po­žy­mis. Todėl kiekvienu atveju konstatuojant šios nusikalstamos veikos požymius turi būti nustatomi kon­kretūs tokios veikos padariniai. Valstybės tarnautojas, neatlikdamas savo pareigų, visada pa­žei­džia atitinkamus teisės aktus ir tam tikru lygiu diskredituoja valstybės tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks šio vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei, fiziniams ar ju­ri­di­niams asmenims. Šioje normoje numatytas didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus.

Aplinkybės, kad VšĮ „Lazdijų ligoninė“ buvo priimta nurodytų psichotropinių medi­ka­men­tų labdara, kad dalis šių medikamentų buvo perduota ligoninės skyriams ir kitoms gydymo įstai­goms, ir kad ją priimant bei skirstant buvo pažeisti V. Š. ir B. B. pateiktuose įta­ri­muose nurodyti norminiai aktai, pagal kuriuos kaltinamieji buvo įpareigoti kontroliuoti psicho­tro­pinių medikamentų apyvartą, abejonių nekelia. Sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės dėl tarnybinių pareigų neatlikimo pagal Bau­džia­mo­jo kodekso 229 str. klausimą būtina įvertinti ar jų veikos pasekmėje atsirado didelė žala ir kuo ši žala pasireiškė.

Kaltinamiesiems nėra inkriminuotas turtinės ar fizinės žalos padarymas. Teismų prak­ti­­ko­je, taikant Baudžiamojo kodekso 229 str., didele žala pripažįstama ne tik turtinio pobūdžio, bet ir ki­to­kia žala, jeigu dėl jos nukenčia valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. Ši kitokio pobūdžio žala gali bū­ti fizinė, moralinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms ne­ma­terialioms vertybėms. Neturtinio pobū­džio žala – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo dis­kre­ditavimas, organizacinės veiklos su­trik­dy­mas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokia žala turi būti kiek­vienu atveju įvertinama ad hoc konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne konkrečią ma­terialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svar­bus yra vertinamasis atsiradusių padarinių as­pektas. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia reikia nus­ta­tyti, kurioje valstybės tarnybos srityje ir ko­kioms vertybėms padaryta žala, kokiais teisės aktais gi­nami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, po to įvertinti jos dydį ir pažeistų objektų reikšmingumą ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pa­žei­di­mas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas, pareigūno vardo, institucijos prestižo diskre­di­ta­vimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripa­žįs­ta­mi didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (ka­sa­ci­nės nutartys Nr. 2K-512/2004, Nr. 2K-199/2009, Nr. 2K-305/2011).

Vien tik pačios savaime aplinkybės, kad kaltinamieji be detalaus suderinimo su jais priėmė labdarą teikiančios organizacijos į Lazdijų li­goninę atvežtus me­di­ka­mentus nesilaikydami tokių me­di­kamentų apy­var­tai nustatytos tvarkos, teismo nuomone, nepakanka pagrįsti išvadai, kad dėl to bu­vo diskredituotas ligoninės vardas, sumen­kin­tas jos prestižas, kad ligoninei ir valstybei pa­da­ryta di­de­lė žala. Di­delės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argu­men­tus, iš kurių bū­tų aiš­ku, kodėl padaryta žala valstybei ar konkrečiai įstaigai ir kodėl ji vertinama kaip didelė. Di­delė žala vals­tybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo poelgio su­tri­ko normali vals­tybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti netei­sė­tus veiks­mus, bu­vo pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvar­ka ir pan. Kal­tinamiesiems pateiktuose įtarimuose ir kaltinamajame akte jokie panašūs faktai kon­kre­čiai ne­nu­rodyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė de­mo­kra­ti­nė­je visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), nau­dojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tiks­lų negalima pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011).

V. Š. ir B. B. kaltinami, kad būdami valstybės tarnautojui prilyginti as­menys, privalėdami žinoti įstatymų reikalavimus ir vykdyti juos, turėdami pakankamą kvalifikaciją ir darbo patirtį, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybos pareigas, neužtikrino įstatymų įgy­vendinimo ir kitų norminių aktų vykdymo bei VšĮ „Lazdijų ligoninė“ veiklos teisėtumo, pažeisdami norminius aktus priėmė labdarą medikamentų „Oxam“, kurių sudėtyje yra 11,255 kg psichotropinės medžiagos. Kaltinime nurodoma, kad dėl kaltinamųjų veikos nebuvo užtikrintas teisėtas psi­cho­tro­pi­nių vaistų naudojimas, tuo padaryta didelė žala valstybei bei sumenkinta VšĮ „Lazdijų ligoninė“ reputacija.

Kaltinimas suformuluotas taip, kad pasekmes dėl kaltinamųjų veikos sudaro pati kal­ti­na­mų­jų veikos esmė, tai yra norminių aktų pažeidimas priimant nurodytą medikamentų labdarą pats sa­vaime padarė didelę žalą valstybei. Nei V. Š. ir B. B. pateiktuose įtarimuose, nei bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kokia žala buvo padaryta konkretiems fiziniams, juri­di­niams asmenims ar valstybei, kiek ir kokių veiksmų buvo atlikta, kokių reikėjo imtis priemonių ga­li­mai padarytai žalai pašalinti ir kokių tai pareikalavo organizacinių, žmogiškųjų išteklių ar kitokių są­naudų. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamieji pernelyg lengvabūdiškai pasitikėjo labdaros davėju – Lenkijos Elkos miesto Carito organizacija, iš kurios ligoninė jau anksčiau buvo gavusi labdaros. Nėra duomenų, kad kaltinamieji savo veiksmais būtų siekę kokių nors neteisėtų tikslų. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad labdarai gauti medikamentai buvo skirstomi ligoninės sky­riams ir kitoms gydymo įstaigoms tikslu nemokamai panaudoti juos gydymo tikslams, tuo pa­len­gvinti neišsigalinčių, nemokių pacientų padėtį, medikamentus pacientams skyrė kompetentingi spe­cialistai. Aplinkybė, kad žala nebuvo padaryta nei pacientams, nei valstybei, nei ligoninei, kons­ta­tuojama ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos kreipimesi (t. 3, b. l. 82). Nėra abejonių, kad nu­ro­dy­ti medikamentai yra ar anksčiau buvo registruoti Lenkijos Respublikoje, tai yra jų apyvarta nėra aplamai draudžiama. Analogiškos sudėties medikamentai yra registruoti Lietuvos Respublikoje.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad medikamentai VšĮ „Lazdijų ligoninė“ buvo gauti iš oficia­lios, visuotinai žinomos ir pagarbą pelniusios visuomeninės organizacijos Caritas, šios orga­ni­za­ci­jos automobiliu buvo atgabenti per valstybės sieną, todėl kaltinamieji turėjo pagrindo pasitikėti ja ir tikėtis, kad perduodami medikamentai yra tinkamai įteisinti.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog didžioji dalis kitoms gydymo įstaigoms perduotos labdaros buvo sugrąžinta, jokių duomenų apie kokias nors nei­giamas pasekmes, kilusias pacientams dėl tų medikamentų vartojimo, negauta.

Kadangi teismui nepateikti konkretūs duomenys apie žalos padarymą, apie tai, kad kal­ti­na­mų­jų veikos pasekmėje būtų sutrikdyta ligoninės veikla, sumenkintas autoritetas, nepateikta duo­me­nų apie ta­ria­mai ki­lu­sių padarinių dydį, todėl nėra procesinių prielaidų konstatuoti valstybės tar­ny­bai ir vie­šie­siems in­te­re­sams padarytą žalą bei įvertinti jos dydį. Vien tik formalaus specialių įsta­ty­mo normų, regu­liuo­jan­čių tokių medikamentų apyvartą, pažeidimo paties savaime teismas nemato pa­grindo pripažinti sukėlusiu didelę žalą valstybei.

Kadangi teismas nekonstatuoja didelės žalos požymio, todėl pripažįsta, kad V. Š. ir B. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 229 str., sudėties. Na­gri­nė­jamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamųjų elgesys sukėlė to­kius padarinius, dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pa­žeisti interesai negalėtų būti ginami ne baudžiamojo poveikio, o kitokiomis priemonėmis.

Dėl B. B. kaltinimo aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu pagal Baudžia­mo­jo kodekso 223 str. 1 d.

B. B. inkriminuotas aplaidus įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti VšĮ „Lazdijų ligoninė“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struktūros, tai yra Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Kvalifikuojant veiką pagal Baudžiamojo kodekso 223 str., būtina nustatyti konkrečius tei­sės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvar­ky­da­mas apskaitą. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įsta­ty­mų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos re­gis­trai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių ak­tų reikalavimų ir pan.). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kom­pe­ten­tingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Už aplaidų bu­hal­terinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvar­ky­mą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako bu­halteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūki­nes operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struk­tūros pasikeitimu (6 str. 2 d.), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 str. 1 d.).

B. B. suformuluotame kaltinime nurodoma, kad neįtraukdama į materialinių ver­ty­bių apyskaitą labdara gautų medikamentų ji pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. rei­ka­la­vimus, kad iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje turi būti nurodytos visos atas­kaitinio laikotarpio ūkinės operacijos, buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilga­lai­kio turto, prekinių bei materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inven­to­ri­za­ci­jų duo­menimis. Nurodytoje įstatymo normoje tokie reikalavimai nėra suformuluoti, nurodyta tik, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūki­nių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Iš nurodyto straips­nio pavadinimo matyti, kad ši įstatymo norma reglamentuoja apskaitos dokumentų pasira­šy­mo tvarką.

Teismui nepateikta įrodymų, kad kaltinamoji buvo reikiamai supažindinta su medikamentų buhalterine apskaita, kaip numato (t. 2, b. l. 102) VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu (t. 2, b. l. 96) patvirtinta Įmonės finansinės apskaitos bei mokamų mokesčių apskaičiavimo ir apskaitos vedimo tvarka (t. 2, b. l. 99-113).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, iš byloje esančių dokumentų – labdaros priėmimo akto (t. 1, b. l. 41), važtaraščių (reikalavimų) (t. 1, b. l. 47-54), labdaros perdavimo ir vaistų dovanojimo aktų (t. 1, b. l. 100, 132, 136, 150), kurie buvo paimti iš VšĮ „Lazdijų ligoninė“ 2008 m. gruodžio 8 d. (t. 1, b. l. 35), tai yra iš tos pačios įstaigos, dėl kurios aplaidaus buhalterijos tvarkymo B. B. ir kaltinama, ji fiksavo labdara gautų medikamentų judėjimą – organizavo labdara gautų me­di­kamentų priėmimą, skaičiavimą, reikiamų priėmimo dokumentų surašymą, saugojo šiuos do­ku­men­tus. Vėliau, skirstant šiuos medikamentus, fiksavo jų perdavimą ligoninės skyriams ir kitoms gy­dymo įstaigoms. Visi šie dokumentai nebuvo prarasti. Dokumentų kaltinamoji tik nepateikė li­go­ni­nės struktūriniam padaliniui, kuris tvarko apskaitą, veda apskaitos registrus. Teismui nepateikta įro­dymų, kad įvertinus šiuos dokumentus dar iki metinės apskaitos sudarymo laikotarpio, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nurodytieji dokumentai buvo paimti, negalima būtų nustatyti VšĮ „Lazdijų ligoninė“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. reglamentuoja apskaitos registrų vedimo tvarką. Apskaitos registras tai ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriame užregistruojami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d.). B. B. suformuluotame kaltinime nurodytoje normoje (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 3 d.) nurodoma, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, kuris ir atsako už registro duomenų tei­singumą. Byloje nėra duomenų, kad B. B. būtų atsakinga už ligoninės buhalterinės aps­kai­tos registro duomenų teisingumą. Kaip minėta, kaltinamoji tik laiku nepateikė labdaros gavimo, pri­ėmimo ir skirstymo dokumentų ligoninės buhalterijai.

Vyriausiojo gydytojo įsakymu, su kuriuo B. B. buvo supažindinta (t. 2, b. l. 14, 96), patvirtinta Įmonės finansinės apskaitos bei mokamų mokesčių apskaičiavimo ir apskaitos ve­di­mo tvarka (t. 2, b. l. 99-118) nustatė, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą ir mokesčių aps­kai­čiavimą atsakingas įstaigos vyr. gydytojas, kuris kitiems darbuotojams gali skirti tam tikras su aps­kaitos tvarkymu susijusias pareigas, tačiau neperkeliant įstatymuose numatytos atsakomybės. Įs­tai­gos buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas padalinys (t. 2, b. l. 99). Šioje tvarkoje taip pat nurodyta, kad neatlygintinai gautų atsargų įsigijimo savikainą sudaro paramos, do­va­nojimo sutartyje arba kitame perdavimo dokumente nurodyta jų vertė. Jeigu atsargų vertė do­ku­men­te nenurodyta (dovanojimo akte medikamentų vertė nebuvo nurodyta – t. 1, b. l. 86-87), gautų at­sargų įsigijimo savikainą nustato komisija, sudaryta įstaigos vadovo įsakymu, atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją rinkos vertę. Nors komisija, kurios narė bu­vo kaltinamoji (t. 2, b. l. 108, 109), me­dikamentų įsigijimo savikainos ir nenustatė, teismo nuomone šios normos pažeidimas nesudaro pagrin­do spręsti kaltinamosios B. B. atsakomybės baudžiamąja tvarka, tuo labiau, kad kalti­na­mo­ji nebuvo minėtos komisijos vadovė. Tvarkoje dar nurodoma, kad vaistinėje vedama ir kiekinė ir suminė me­di­kamentų apskaita, o apyskaitos iš skyrių į buhalteriją pristatoma kiekine iš­raiš­ka kiek­vieną mėnesį (t. 2, b. l. 15, 108). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad B. B. būtų sistemingai pažeidinėjusi apskaitos tvarką.

Inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu B. B. dirbo ligoninės vaistinėje vais­ti­nin­kės-farmacinio darbo organizatorės (ne vaistinės vedėjos ar vaistininkės-analitikės, kaip nuro­do­ma įtarime ir kaltinamajame akte) (t. 2, b. l. 121-123) pareigose, kurių pagrindinė funkcija susijusi su ligo­ni­nės aprūpinimu medikamentais. Ji neturi specialaus buhalterinio išsi­la­vi­ni­mo, todėl, teismo nuo­mo­ne, jai negali būti taikomi specialūs reikalavimai dėl tikslaus ir griežto buhalterinės apskaitos tai­syk­lių laikymosi. Pagal pareigų instrukciją (t. 1, b. l. 46, t. 2, b. l. 141) ligoninės vaistinės vedėja buvo įpareigota „teisingai ir laiku sudaryti materialinių vertybių apyskaitą“ (6 p.). Jeigu ir pri­pa­žin­ti, kad B. B., vykdydama savo pareigas, turėjo laikytis šios instrukcijos, detaliau vaistinės vedėjo ar tos pareigybės, kurioje kaltinamoji faktiškai dirbo, pareigos buhalterinės apskaitos aspek­tu jo­kiais norminiais aktais nereglamentuotos. Vaistinės vedėja nebuvo įpareigota vykdyti VšĮ „Laz­dijų li­goninė“ ar jos padalinio – vaistinės – buhalterinę apskaitą. Jokių duomenų apie ligoninės vaistinės tei­sinę, organizacinę padėtį ligoninės struktūroje, teismui nepateikta. Kaip matyti iš byloje esančių įro­dymų, vaistinė (apie jos teisinę padėtį galima spręsti iš vaistinės vedėjos pareigų ins­truk­ci­jos) netu­ri buhalterinio apskaitinio savarankiškumo. Be to teismas sprendžia, kad ir formaliai pa­reigų ins­truk­cijoje nurodytos „materialinių vertybių apyskaitos“ negalima sutapatinti su „buhal­te­ri­ne aps­kai­ta“, kurią li­go­ninėje atlieka specialus savarankiškas įmonės struktūrinis padalinys – bu­hal­terija, ir kuriame dirba šios srities specialistai.

Teismo nuomone, viskas, ką galima prikišti B. B. dėl vaistinės materialinių ver­ty­bių apyskaitos tvar­ky­mo – kaltinime nurodytų dokumentų (medikamentų „Oxam“ 2008-06-24 do­vanojimo akto, komi­si­jos surašyto dokumento dėl kainų nustatymo ir tolimesnio labdaros panau­do­ji­mo dokumentų) nepa­teikimas nustatytu terminu ligoninės buhalterijai.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad B. B. nesirūpino šių ligoninėje gautų medi­ka­men­tų apskaita. Atvirkščiai, labdaros priėmimo komisijai nustačius, kad gautas medikamentų kiekis ski­riasi nuo nurodyto dovanojimo akte, apie tai buvo informuotas vyr. gydytojas, buvo kreiptasi raš­tu į labdarą suteikusią organizaciją (t. 1, b. l. 83). Iš medikamentų gamintojo rašto labdaros tei­kėjui (t. 1, b. l. 88, 89) matyti, kad dovanojimo akte atsiradusios klaidos aplinkybės buvo išaiškintos. Kal­ti­n­amieji nu­ro­dė, kad ligoninėje joks dokumentas dėl dovanojimo akte medikamentų kiekio klaidos nebuvo gau­tas. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Šios aplinkybės teikia pakankamai pagrindo spręsti, kad B. B. buhalterijai do­ku­mentų, susijusių su labdaros gavimu ir skirstymu, neper­davė dėl jos supratimu pakankamai svarbių ir pateisinamų priežasčių – laukdama kol ligoninei bus pa­teik­tas patikslintas ir reikiamai įformintas dovanojimo aktas.

Kaip minėta, teismas sprendžia, kad B. B., kaip vienai iš trijų komisijos narių (t. 1, b. l. 42, t. 2, b. l. 119), pasirašiusiai labdaros priėmimo aktą (t. 1, b. l. 41, 127), neteisinga būtų vienai priskirti atsa­ko­mybę už neatlygintinai gautų medikamentų vertės nenustatymą. Be to šio aps­kaitos taisyklių pažeidimo teismas nelaiko esminiu, nes medikamentų kiekis akte yra nurodytas. Dėl kitų B. B. inkriminuotų aplaidaus įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo elementų – me­dikamentų „Oxam“ labdaros neįtraukimo į materialinių vertybių apskaitą ir nepateikimo į bu­hal­te­riją ataskaitos dėl šios labdaros gavimo ir tolimesnio jos panaudojimo, teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis iš vaistinės vedėjos, kuri neturi specialaus išslavinimo ir nėra specialiai įpa­rei­gota vykdyti tokias funkcijas, negali būti reikalaujama vykdyti ligoninės padalinio – vaistinės – bu­hal­terinę apskaitą tokiu lygiu, kokiu ji turi būti vykdoma visoje įstaigoje. Be to šiomis ap­linkybėmis – visiems labdaros gavimo ir judėjimo dokumentams ir gautiems medikamentams faktiškai esant li­go­ninės žinioje, teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog dėl jų nepa­tei­ki­mo buhalterijai iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ „Lazdijų ligoninė“ veiklos, turto, nuosavo ka­pitalo, įsipa­rei­go­ji­mo dydžio ir struktūros – dokumentai nebuvo negrįžtamai prarasti, labdara gautų medikamentų per­davimo ligoninės skyriams ir kitoms gydymo įstaigoms apskaitos doku­men­tai buvo pildomi ir sau­gomi. Be to ir iki dokumentų paėmimo ikiteisminio tyrimo žinion dar nebuvo pasibaigęs metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje laikotarpis. Teisminio įrodymų tyrimo metu nebu­vo nustatyta, kad laiku nepa­tei­kiant šių dokumentų li­goninės buhalterijai buvo siekiama kokių nors neteisėtų tikslų. Todėl teismas sprendžia, kad B. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Bau­džiamojo kodekso 223 str. 1 d., sudėties. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios padaryti pa­žei­dimai gali būti vertinami tik kaip drausmės pažeidimas ir jai taikoma drausminė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir pripažinęs, kad V. Š. veikoje nė­ra nu­si­kaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 229 str., sudėties, o B. B. veikoje nėra nu­sikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir 229 str., sudėties, teismas sprendžia, kad jie iš­tei­si­ntini (Bau­džiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 49872 vnt. tablečių „Oxam“ (jų sudėtyje yra 498,72 g grynosios psichotropinės medžiagos oksazepamo), likusių po ty­ri­mo ir perduotų laikinam saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro saugyklą (t. 1, b. l. 34, 81, 123, 144) bei 1099950 vnt. tablečių „Oxam“ (jų sudėtyje yra 10999,50 g grynosios psi­chotropinės medžiagos oksazepamo), saugomų Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 56-58, 59, 60, 64), negali būti apyvartoje, jų galiojimo laikas yra pasibaigęs, todėl jos sunai­kin­tinos (Bau­džia­mojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Baudžiamojo proceso ko­dekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d. ir 307 str. 4 d. teismas

nusprendžia:

1. V. Š.ištei­sinti nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respu­bli­kos bau­džiamojo kodekso 229 str.

2. B. B. ištei­sinti nepadarius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir 229 str.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 49 872 vnt. tablečių „Oxam“ (jų sudėtyje yra 498,72 g grynosios psichotropinės medžiagos oksazepamo) bei 1 099 950 vnt. tablečių „Oxam“ (jų sudėtyje yra 10999,50 g grynosios psichotropinės medžiagos oksazepamo) – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teis­mui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.