Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorui K. J., nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams M. M. ir S. I., jų įgaliotam atstovui advokatui P. S., kaltinamojo gynėjui advokatui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Marijampolės profesinio rengimo centro moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str., 5d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugomo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei kitam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, jog M. S. 2015 m. gegužės 23 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 p., reikalavimus - nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui „Honda VF750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. M., dėl to su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žuvo motociklo „Honda VF750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivė A. I.-M ir buvo nesunkiai sutrikdyta M. M. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai M. M. bei S. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį ( t.2; b.l. 90 - 115 ) dėl turtinės bei neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo. Vėliau teisme M. M. atsisakė reikalavimo dalies dėl turtinės žalos išieškojimo iš draudimo kompanijos ir teismas priėmė šį atsisakymą ( b.l. 192-195, T. 2 )..

M. M. prašė priteisti dėl jam patirtų kūno sužalojimų ir skausmų iš kaltinamojo M. S. solidariai su draudimo kompanija UAB DK „PZU Lietuva“ 2500 EUR neturtinės žalos, papildomai iš kaltinamojo M. S. dėl jam patirtų kūno sužalojimų priteisti dar 5000 EUR neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo solidariai su draudimo kompanija UAB DK „PZU Lietuva“ M. M. prašė priteisti 60 000 EUR neturtinės žalos dėl sutuoktinės A. I. - M. žūties.

M. M. bei S. I. prašė solidariai iš kaltinamojo bei draudimo kompanijos priteisti proceso išlaidas -150 EUR už pretenzijos surašymą draudimo kompanijai bei 2095 EUR advokato atstovavimo išlaidų, viso 2245 EUR.

S. I. prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo bei draudimo kompanijos UAB DK „PZU Lietuva“ 57 500 EUR neturtinės žalos dėl dukros žūties.

M. M. bei S. I. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kaltinamasis M. S. nurodė, jog nukentėjusieji bei ieškovai nepagrįstai prašo iš jo priteisti tokio dydžio neturtinę žalą, nes mano, kad ji akivaizdžiai per didelė. Sutinka M. M. sumokėti 3000 EUR, o S. I. – 500 EUR neturtinę žalą.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė rašytinį atsiliepimą į ieškinį ( b.l. 75 – 85, T. 2 ). Jame nurodė, kad draudimo kompanijos atsakomybė yra sutartinė, kylanti iš privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutarties.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju, reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2896 EUR iki 57 924 EUR (kasacinės bylos Nr. 2K-194-222/2016, Nr. 2K-177-696/2015, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008).

Teismui nekyla abejonių, kad jog nukentėjusieji M. M. tiek dėl savo sužalojimų, tiek dėl žmonos, o S. I. – dėl dukros A. I. - M. žūties patyrė didelius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, didelį dvasinį skausmą. Dėl patirto sužalojimo M. M. ilgą laiką buvo gydomas, nedarbingas buvo nuo 2015 05 23 iki 2015 12 28. Nurodo, jog per šį laiką neteko dalies su individualia veikla susijusių pajamų. M. M. nurodo, jog patyrė 10 000 EUR neturtinę žalą, iš kurios nepagrįstai tik 2500 EUR atlygino draudimo kompanija, likusią 2500 EUR sumą atlygino S. I.. Mano, jog iš kaltinamojo dar turi būti priteista dėl jo sužalojimo 5000 EUR neturtinės žalos bei dar papildomai iš draudimo kompanijos dar 5000 EUR solidariai su kaltinamuoju.

S. I. nurodė, jog dėl žūties patyrė 57 500 EUR neturtinę žalą, kurią prašo solidariai priteisti iš kaltinamojo bei draudimo kompanijos.

Teismas sutinka, jog nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Nustatyta, jog S. I. prarado vienintelę dukrą. Ji lankosi pas gydytojus psichiatrus, vartoja raminamuosius, tačiau medicininiuose dokumentuose jos apsilankymai pas psichiatrą fiksuoti nuo 2011 metų, t.y., po jos vyro mirties, todėl negalima teigti, jog tai tiesiogiai susiję su dukros žūtimi. Ši tragedija tiek M. M., tiek S. I. palietė visam gyvenimui.

Byloje nustatyta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo M. M. bei S. I. po 2500 EUR neturtinė žalos sumas, t.y., leistiną maksimalią pagal TPVCAPDĮ 11 str. atlygintinos neturtinės žalos sumą.

Kita vertus, kaltinamasis M. S. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdamas nepakankamai atidus. Be to, vairavo blaivus. Yra jauno amžiaus, mokosi, ketina dirbti ir atlyginti žalą.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad žuvusiosios veiksmai buvo neapdairūs. Teismas nustatė, jog žuvusioji taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 204 punkto bei LR Saugaus eismo keliais 16 str., 5d., reikalavimus, kur nurodyta, jog asmenys, važiuojantys motociklu, privalo būti užsidėję, užsisegę šalmus.

Teismas konstatuoja, jog byloje buvo nustatyta, kad žuvusioji A. I. – M. eismo įvykio metu buvo užsidėjusi, tačiau tinkamai neužsisegusi šalmo, dėl ko eismo įvykio metu jis nukrito ir ji trenkėsi galva į važiuojamosios dalies akmeninį grindinį, dėl ko buvo padaryti galvos sužalojimai ir įvyko mirtis. Į tai teismas atsižvelgia priteisdamas ir mažindamas priteistinos neturtinė žalos dydį ( Kauno apygardos teismo nutartis 1A-881-238/2012).

Atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t.y. nukentėjusiajai S. I., įvertinus draudimo kompanijos jau išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo išmokas po 2500 EUR kiekvienam, priteistina iš kaltinamojo 500 EUR, o M. M.- dėl žmonos žūties - iš kaltinamojo priteisiama 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, dėl paties M. M. sužalojimo draudimo kompanijos atlyginta neturtinės žalos 2500 EUR suma visiškai atspindi patirto neturtinės žalos dydį, todėl nepriteistina.

Netenkinama ieškovų reikalavimų dalis priteisti neturtinę žalą solidariai su draudimo kompanija, nes UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo maksimalią pagal įstatymą leistiną 5000 EUR neturtinė s žalos sumą abejiems nukentėjusiesiems.

Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiesiems M. M. bei Stanislovai po 50 procentų ( subsidiariai ) jų turėtos proceso išlaidos, t.y., kiekvienam po 1122, 50 EUR.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

M. S. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalto būdamas jauno amžiaus, vos sulaukęs aštuoniolikos metų.

Prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir rizikingą nukentėjusiosios ( žuvusiosios ) elgesį, nes ji nebuvo užsisegusi šalmo, kas, teismo manymu, turėjo įtakos kilusioms pasekmėms. Teismas atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Trečia atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog asmuo savo noru ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą , t.y., atlygino laidojimo išlaidas.

Mokymosi vietoje charakterizuojamas kaip geras moksleivis. Anksčiau buvo kartą baustas už KET pažeidimą ( nebuvo užsisegęs saugos diržo ).

Įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų(BK 281 str.5d.). Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus trijų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti paskirta mažesnė, nei bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė dar būdamas neteistas, vos sulaukęs 18 metų, prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, šiuo metu baigė mokslus ir ketina kabintis į gyvenimą, t.y., pradėti dirbti, dorai gyventi, atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems asmenims, teismas sprendžia, jog paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Teismas mano, kad kaltinamasis dar gali būti probuojamas, t.y., taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jo priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimą neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 6 ( šešis ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Teismo manymu, vadovaujantis BK 67 str., 2d., 4p., 71 str., kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus tai, jog nusikaltimas neatsargus, kaltinamasis vairavo būdamas blaivus, nors tai ir sukėlė sunkias pasekmes, anksčiau neteistas, nustatytos trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismo nuomone, netikslinga jam atimti teisės vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalį ir už tai jam paskirti 2 ( dviejų ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., 1d., 2d., 5 ir 8p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 6 ( šešis ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 67 str., 2d., 4p., 71 str., kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL ( 376, 60 EUR ) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pervesdamas į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, esančią SEB banke.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, po to panaikinti.

Priimti civilinio ieškovo M. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio reikalavimo dėl periodinės išmokos priteisimo solidariai iš kaltinamojo M. S. bei UAB DK „PZU LIETUVA ir bylą šioje dalyje nutraukti.

-iš civilinio atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini priteisti nukentėjusiajam M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) - 3500 EUR neturtinės žalos dėl sutuoktinės žalos bei 1 122, 50 EUR proceso išlaidų;

- iš civilinio atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini., priteisti S. I., a.k. (duomenys neskelbtini) - 500 EUR neturtinės žalos dėl dukters žūties bei 1122, 50 EUR proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – motociklą „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, Marijampolė, Sporto g. 8D (t. 1, b. l. 49) - grąžinti nukentėjusiajam M. M.; automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, Marijampolė, Sporto g. 8D (t. 1, b. l. 49)- grąžinti teisėtam savininkui ar jo įgaliotam atstovui; du motociklininko šalmus, porą motociklininko pirštinių, juodos spalvos motociklo sėdynę ir 6 plastikines detales, saugomus Marijampolės AVPK (t. 1, b. l. 65)- grąžinti nukentėjusiajam M. M..

M. S. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.