Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. R. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas jam buvo iš dalies atidėtas: 1) nustatyta 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, jos pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos; 2) nustatytas 1 metų neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. P. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi jam nustatyta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 5 MGL (188 Eur) dydžio bauda ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 7 mėnesiams ir 5 MGL (188 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką jam buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti D. V. ir R. P., tačiau dėl jų šis nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. R., M. P., R. P. ir D. V. buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje (kartu su nenustatytu asmeniu), apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. P. paprašė D. V. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti; po ko D. V. iš R. D., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijo R. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, duomenis ir perdavė juos R. P., taip pastarasis įgijo R. D. banko sąskaitos duomenis; nenustatytas asmuo iš Ž. N., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijo Ž. N. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) , duomenis; M. P. iš T. R. įgijo pastarojo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, duomenis;

tęsiant nusikalstamą sumanymą, 2019 m. gegužės 22 d. apie 10.28 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui naudojantis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus UAB „A.“ direktoriui A. V. į mobiliojo ryšio telefoną ir apgaule prisistačius policijos pareigūnu D. P. bei kito telefoninio pokalbio metu prisistačius AB (duomenys neskelbtini) banko apsaugos skyriaus darbuotoju, apgaule nurodžius, kad dėl įsilaužimo į banko sąskaitą reikia pakeisti prisijungimo duomenis, dėl apgaulės A. V. naudojant PIN generatorių patvirtinus prisijungimo galimybę SMART ID programėle, neteisėtai įgiję elektroninius prisijungimo duomenis prie UAB „A.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB (duomenys neskelbtini) banke, bei neteisėtai panaudodami šiuos prisijungimo duomenis, naudodamiesi interneto ryšiu, AB (duomenys neskelbtini) banko informacinei sistemai prisistatydami teisėtu banko sąskaitos valdytoju, neteisėtai prisijungė prie AB (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos bei atliko 10 neteisėtų finansinių operacijų, kurių metu iš UAB „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 14870 Eur į T. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, 8000 Eur į Ž. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) , bei iš UAB „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4674 Eur į Ž. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) , 1400 Eur į T. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, 3865 Eur į R. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, taip apgaule nenustatytas asmuo, R. P. ir M. P. įgijo teisę į didelės vertės svetimą UAB „A.“ turtą – 32809 Eur;

tęsiant nusikalstamą sumanymą, T. R., žinodamas, kad pinigai pervesti apgaule ir vykdydamas M. P. nurodymus – išgryninti pinigus ir nupirkti daiktų, iš T. R. sąskaitos įgijo didelės vertės svetimą UAB „A.“ turtą už 16270 Eur, o D. V., žinodamas, kad pinigai pervesti apgaule ir vykdydamas R. P. nurodymus – išgryninti pinigus ir nupirkti daiktų, iš R. D. sąskaitos, įgijo svetimą UAB „A.“ turtą už 2085,70 Eur, tuo UAB „A.“ padarydami 18355,70 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka nuteistieji T. R. ir M. P. Apeliaciniais skundais jie iš esmės prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes, nes mano, jog buvo nubausti per griežtai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, toliau išdėsto išvadas dėl šių skundų esmės.

Dėl nuteistajam T. R. paskirtos bausmės

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. R. nurodo, kad jis buvo nubaustas per griežtai, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, dirba, jis nebuvo nusikalstamos veikos sumanytojas, vykdė tik kitų nuteistųjų nurodymus ir nebuvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. R. už šią nusikalstamą veiką paskyrė mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 3 metus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam T. R., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir T. R. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis, t. y. kad jis neteistas, baustas administracine tvarka. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. R. skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Be viso to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam T. R. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam T. R. BK 75 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėjo. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo ir tuo, kad T. R. nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, yra jauno amžiaus, dirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tik jos dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. R. bausmę ir ją iš dalies atidėdamas, atsižvelgė bei įvertino visus reikšmingus tiek byloje surinktus duomenis, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei tinkamai taikė BK 54, 61 ir 75 straipsnių nuostatas.

9. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtą bausmę dar labiau sušvelninti, t. y. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2010, Nr. 2K-115-648/2016) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl tokio atvejo visada spendžia teismas, vertindamas kiekvieną situaciją atskirai. Tačiau šioje byloje aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam T. R. paskirta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir šios bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies pagal BK 75 straipsnio 3 dalį aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta.

10. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam T. R. nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą ir šios bausmės vykdymą iš dalies atidėdamas, būtų netinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis ar neteisingai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Aplinkybės, kad nuteistasis T. R. anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, dirba, nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių nuteistajam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teigiamai asmenį apibūdinantys bylos duomenys nesudaro pagrindo laikyti šias aplinkybes tokiomis išimtinėmis, kad jos būtų nesuderinamos su bausmės atlikimu ir teisingumo principo įgyvendinimu. Išimtinėmis nelaikytinos ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistojo T. R. vaidmuo nebuvo akyvus ir jis iš šios nusikalstamos veikos negavo jokios naudos. Kaip jau minėta, į šias visas aplinkybes buvo atsižvelgta bei jos įvertintos nuteistajam T. R. pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidedant. Tai rodo, kad, paskiriant T. R. bausmę, buvo įvertinti visi palankūs jam bylos duomenys. Dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę jie pagrindo nesudaro. Taigi, taikyti nuteistajam T. R. BK 54 straipsnio 3 dalį dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių nėra pagrindo.

11. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. R. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu teismas ją sumažino vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo, ir teisingai šios bausmės vykdymą iš dalies atidėjo pagal BK 75 straipsnio 3 dalį. Tokia nuteistajam T. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 ir 75 straipsnių reikalavimus ir tinkamai individualizuota. Jos keisti teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

Dėl nuteistajam M. P. paskirtos bausmės

12. Kaip galima suprasti iš nuteistojo M. P. apeliacinio skundo turinio, vienas iš jo reikalavimų – tai sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi ji yra per griežta. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. P. už nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurio terminą nustatė mažesnį už vidurkį, t. y. 3 metus. Kadangi ši byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam M. P. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės (BK 64¹ straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą), į tai, kad yra vieno jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę pripažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas ne kartą teistas, dauguma atvejų – už vagystes bei sukčiavimus, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat baustas administracine tvarka. Taigi, ši nuteistojo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, pasikartojantis jo nusikalstamas elgesys (sukčiavimai, vagystės, kitos veikos), rodo jo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Beje, nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį M. P. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, taigi, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas realiai jam iš esmės įtakos neturi ir nesulaiko nuo analogiškų nusikalstamų veikų kartojimo. Įvertinęs šiuos nuteistąjį apibūdinančius ir kitus anksčiau minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistajam už šį nusikaltimą turi būti paskirta vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės – laisvės atėmimas, kurio terminas mažesnis už šios bausmės vidurkį. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus nuteistajam M. P. skirtinai bausmei reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams tiek parenkant nuteistajam bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį už jo padarytą nusikaltimą. Švelninti šią bausmę pagrindo nėra.

14. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, netinkamai subendrino jam už nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę su bausme, jam nustatyta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi (šia nutartimi jam buvo nustatyta keliais neįvykdytais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarka). Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo subendrintos nuteistajam M. P. paskirtos bausmės pagal to paties teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu. Tačiau dar prieš priimant 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistajam M. P. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės jau buvo subendrintos. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutartimi buvo nutarta nevykdyti to paties teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties. Taip pat pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu ir 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistajam M. P. paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme. Pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Įvertinusi visa tai kolegija sprendžia, jog nuteistajam M. P. bendrinti bausmes, jam paskirtas pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai nuteistajam M. P. pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai jam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti teismo nuosprendžio dalis, kuriomis nuteistajam M. P. paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1, 4 ir 9 dalimis bei į bausmės laiką jam įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Kitoje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.