Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pagal BK 233 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ieškovo K. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuspręsta kaltinamajam T. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikė T. D. teisinantiems duomenims, t. y. paties T. D. parodymams, kuriuos paneigia objektyvūs bylos duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, telefoninių skambučių išklotinių duomenys ir kita bylos medžiaga. Taigi, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, suteikdamas didesnį prioritetą vieniems įrodymams ir sumenkindamas kitų įrodymų reikšmę, neįvertinęs visų bylos duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. D. padarė BK 233 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

77. Iš liudytojo D. M. pateikto susirašinėjimo su K. Ž. matyti, kad K. Ž. rašo, jog dėl sumušimų buvo ligoninėje, kad „T. ir kiti sės“. D. M. aiškina, kad nieko nežino apie jo sumušimą.

97. Viešosios įstaigos Kauno psichologijos ir psichoterapijos instituto psichologinio įvertinimo išvadoje Nr. Ž 18/07 (10) nurodyta, kad tikslu nustatyti nusikalstamų veikų įtaką psichologinei K. Ž. būsenai buvo atliktas psichologinis vertinimas. Pirminis psichologinis įvertinimas. Motyvacija diagnostiniam pokalbiui pakankama, labiau dominuoja klausimų-atsakymų forma. Ryškėja atsitraukimo, uždarumo, gynybiškumo požymiai. Mąstymas konkretaus pobūdžio, dėmesys koncentruotas ties esama situacija, apie patirtus išgyvenimus pasakoja gana rezervuotai. Akių kontaktas išlaikytas, nuotaikos fonas neišraiškingas, emocijos deklaruojamos pozityvios, tačiau neverbalioje fiksuotos įtampos, nekantrumo reakcijos, savęs ir situacijos atžvilgiu kritika formali, tai socialiai ir psichologiškai pažeidžiama asmenybė. Akcentuotas nuolatinis nepasitenkinimas realia gyvenimo situacija, blogai organizuotas aktyvumas, daug nemotyvuotų spontaniškų reakcijų, nuolatinis įtampos ir vidinio chaoso išgyvenimas. Neatreaguotos neigiamos emocijos kaupiamos ir jų pagrindu formuojasi individualus požiūris apie save, tarpasmeninius ryšius bei pasaulį. Prigimtinių tarpasmeninių ryšių poreikis, realių gyvenimiškų įgūdžių trūkumas, finansinių galimybių stygius skatino vaikiną ieškoti sprendinių, kuriant tik individualiai suprantamus, o bendrąja prasme nesaugius, neapgalvotus situacijų scenarijus. Visa tai sustiprino asmens socialinį ir psichologinį pažeidžiamumą bei suformavo palankias sąlygas juo pasinaudoti kitiems asmenims savanaudiškais tikslais. Psichologiniai išgyvenimai ir pasekmės. Asmenybės raidoje nėra suformuoto galimo vaizdo konkrečioms gyvenimiškoms situacijoms, nes nėra įgytos patirties šeimos aplinkoje, todėl ryški vidinė disharmonija. Poreikių realizavime bando suderinti prieštaringas tendencijas: iš vienos pusės siekia įtikti, nenuvilti kitų, tačiau tuo pačiu iš kitų ir aplinkos laukia priešiškumo ir grėsmės savo atžvilgiu. Kadangi asmens raidos eigoje yra trauminių įvykių bei akcentuoti specifiniai asmenybės ypatumai, todėl vaikinas nuolat patenka į rizikingas, destruktyvias, neaiškias situacijas, kurios dar labiau išryškina jo vidinius prieštaravimus, negatyvizmą, nepasitenkinimą realybe bei socialiniais ryšiais, sustiprina neadekvačius kognityvinius ir emocinius aspektus. Šiuo metu akcentuotas padidintas dirglumas bet kokiuose tarpasmeniniuose ryšiuose, aplinka vertinama kaip fustruojanti, kelianti įtampą, apribotos socialinės komunikacijos galimybės. Ryškios gynybiškumo, atsitraukimo, autizacijos tendencijos, kaip savęs saugojimo priemonė pasirinktas pozityvių emocijų ir nuostatų deklaravimas (pvz.: „viskas gerai“, „pats susitvarkau“, „nėra problemų“). Formuojasi įsitikinimas, kad kiti su juo elgiasi neteisingai, kad jis yra „blogas, neatitinkantis normų“, todėl dominuoja pažemintas emocionalumas aplinkinių atžvilgiu. Visa tai įtakoja psichologinių problemų atsiradimą bei menkina gyvenimo kokybę.

98. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 1-59-319/2018 matyti, jog į teisiamąjį posėdį 2018 m. spalio 4 d. 9.00 val. iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos teismą prašoma pristatyti nukentėjusįjį K. Ž. bei užtikrinti nukentėjusiojo pristatymą atskirai nuo kaltinamųjų T. D. ir G. V..

99. Kauno tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl galimo tarpusavio izoliacijos neužtikrinimo“ Nr. 33-55 pripažinta, kad tarpusavio izoliacija tarp suimtojo K. Ž., G. V. ir T. D. 2018 m. spalio 4 d., šiems asmenims vykstant į Kauno apygardos teismo posėdį, pažeista nebuvo.

100. Iš Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro 2020 m. sausio 29 d. rašto Nr. 237-3v matyti, kad K. Ž. 2020 m. sausio 29 d. Kauno tardymo izoliatoriuje susitikimo su advokate I. Maldeikiene metu pranešė, kad patyrė poveikį iš kaltinamųjų T. D. ir G. V. bendrų pažįstamų Marijampolės pataisos namuose. Jam grasino, jei jis nepakeis parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26479-18, su juo bus susidorota.

101. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 8 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06587-20) ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal K. Ž. protokolą-pareiškimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Protokole-pareiškime K. Ž. buvo nurodęs, jog jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) būryje, 2020 m. sausio mėn., antroje pusėje, tikslios datos nepamena, vakare, prieš K. Ž. etapuojant į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose vyksiantį teismo posėdį, nuteistasis E. J. ir asmuo vardu V. K. Ž. grasino, liepdami pakeisti parodymus T. D. ir G. V. naudai nagrinėjamoje byloje.

102. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo K. Ž. parodymų turinį, nesutinka su apylinkės teismo išvada nesivadovauti šiais parodymais sprendžiant T. D. kaltės klausimą. Sutiktina su teismo išvada, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau jo paaiškinimų neatitikimai negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiojo parodymus, nes stresinė situacija turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui, juolab, kad antrojo įvykio metu K. Ž. buvo neblaivus. Be to, kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, o K. Ž. vien šioje byloje apklaustas eilę kartų. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019, 2K‑122-303/2020).

103. Įvertinusi visų pirmiau aptartų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jo parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, jis vienose ikiteisminio tyrimo apklausose išsamiau ir tiksliau apibūdino to vakaro įvykius, konkrečius prieš jį atliktus veiksmus, smūgių jam sudavimo momentą, vietas į kurias ir koks asmuo jam sudavė, priežastis, dėl ko tie veiksmai buvo atlikti, kitose apklausose parodymai nebuvo tokie išsamūs, jis negalėjo prisiminti dalies aplinkybių, tačiau tam galėjo turėti reikšmės įvairūs veiksniai: užduodamų klausimų, detalizuojant parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laikotarpis, K. Ž. psichologinė būsena ir kt.

104. Pastebėtina, kad Viešosios įstaigos Kauno psichologijos ir psichoterapijos instituto psichologinio įvertinimo išvadoje Nr. Ž 18/07 (10) konstatuota, kad K. Ž. yra socialiai ir psichologiškai pažeidžiama asmenybė. Akcentuotas padidintas dirglumas bet kokiuose tarpasmeniniuose ryšiuose, aplinka vertinama kaip fustruojanti, kelianti įtampą, apribotos socialinės komunikacijos galimybės. Ryškios gynybiškumo, atsitraukimo, autizacijos tendencijos, kaip savęs saugojimo priemonė pasirinktas pozityvių emocijų ir nuostatų deklaravimas ir t.t. (10 t., b. l. 125). Tad ir šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtaką jo duodamų parodymų tikslumui.

Motyvuojamoji dalis

105. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo K. Ž. parodymai būtent šioje baudžiamojoje byloje, dėl esminių aplinkybių išliko nuoseklūs ir vienodi, juos patvirtina byloje esantys ir aukštesniojo teismo patikrinti bei įvertinti įrodymai.

Dėl BK 233 straipsnio 3 dalyje

106. Apklausiamas teisme nukentėjusysis K. Ž. nurodė, kad jis net neturėjo galimybės paskambinti niekam ir paprašyti parvežti, nes iki paleidimo iš pataisos namų buvo laikomas „karceryje“, iš kur nėra jokios galimybės paskambinti. Šios K. Ž. nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtintos ir oficialiu Marijampolės pataisos namų raštu, kuriame nurodyta, kad iki pat paleidimo iš pataisos namų K. Ž. buvo laikomas uždaro tipo kameroje, iš kur negalima skambinti telefonu. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje iškelta prielaida, kad galbūt K. Ž. galėjo skambinti E. S. prieš patekdamas į uždaro tipo kamerą, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų galinčių patvirtinti šią teismo padarytą išvadą.

108. Kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų duomenų, M. S. iš esmės atliko vairuotojo funkciją ir kelionės metu pokalbyje mažai dalyvavo arba visai nedalyvavo. Tuo tarpu tiek iš K. Ž. parodymų, tiek iš M. S. ir paties E. S. parodymų matyti, kad pokalbis automobilyje vyko tarp K. Ž. ir E. S.. Liudytojas M. S. duodamas parodymus patvirtino, kad „pakeliui jie kalbėjosi...S. sakė, kodėl parodymus pakeitei, kokius parodymus, jis nežino ir nesigilino“, ,,dar kalbėjo apie tą bylą, aš neklausiau, nes nesupratau kokia jos esmė“, ,,kalbėjo apie parodymų pakeitimą“. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad jau tuo metu E. S. žinojo apie tai, kad K. Ž. yra davęs parodymus, žinojo dėl kokios priežasties jis vyksta K. Ž. paimti iš pataisos namų, kad pagrindinė tema važiuojant buvo parodymų davimas ar jų pakeitimas.

109. Nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad asmenys jį atvežę iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų tikslingai atvežė į susitikimą su T. D., tuo tarpu E. S. nurodo, kad K. Ž. prašymu sustojo toje vietoje kur K. Ž. pamatė T. D.. Vertinant liudytojo E. S. parodymų patikimumą taip pat svarbu įvertinti keletą aplinkybių. Nors liudytojas E. S. nurodo, kad T. D. nepažįsta ir nepažinojo, o tą kartą matė pirmą ir vienintelį kartą, tačiau K. Ž. tai neigia, ir kategoriškai tvirtina, kad E. S. iki tol gerai pažinojo T. D., su juo bendravo. Kad T. D. pažįsta E. S. iš esmės duodamas parodymus patvirtino ir liudytojas M. S. nurodydamas, kad „E. tą T. pažįsta, aš nežinau, neklausiau, jei paprašė sustot, tai gal pažįsta“, taip iš dalies paneigdamas E. S. parodymus, kad T. D. jis matė pirmą ir vienintelį kartą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus K. Ž. tvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, jis buvo nuvežtas tiesiai į susitikimą pas T. D.. Aplinkybės, kad grįžtant iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko K. Ž. ir T. D. susitikimas neneigia nei vienas iš šių liudytojų. Taigi šie liudytojai patvirtino aplinkybę, kurią K. Ž. nurodė nuo pat pirmųjų savo apklausų tyrimo metu. Teisme šią aplinkybę patvirtino jau ir T. D., tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju jis neigė, kad bendravo su K. Ž. po jo paleidimo iš pataisos namų ir neigė bet kokį susitikimą su juo. T. D. tvirtina, kad ne jo prašymu įvyko susitikimas su K. Ž., o K. Ž. iniciatyva, tačiau šie jo parodymai atmetami kaip nepagrįsti. Nors pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu T. D. nurodė detaliai visas aplinkybes kaip įvyko susitikimas (po visų liudytojų parodymų), tačiau ikiteisminio tyrimo metu tą susitikimą neigė. Įvertinus tai, kad savo parodymus dėl šios aplinkybės T. D. pakeitė kardinaliai, parėjus beveik trejiems metams po įvykio, darytina išvada, kad savo parodymus jis priderino prie kitų asmenų parodymų, kurie jam palankūs.

110. Kita aplinkybė, kur išsiskiria nukentėjusiojo K. Ž. ir liudytojo E. S. parodymai yra tai kieno iniciatyva įvyko susitikimas su T. D.. Tai, kad susitikimas tarp T. D. ir K. Ž. įvyko T. D. iniciatyva patvirtina liudytojo M. S. parodymai, kad „ar E. tą T. pažįsta aš nežinau, neklausiau, jei paprašė sustot, tai gal pažįsta“, kas įrodo, kad prie T. D. sodybos M. S. paprašė sustoti E. S., o ne K. Ž.. Taip pat liudytojas M. S. nurodė, jog pokalbis susitikus K. Ž. su T. D. buvo apie parodymus ir šio pokalbio metu K. Ž. atsiprašinėdamas pasakė, kad pakeis parodymus („atsiprašau, pakeisiu aš atgal tuos parodymus“) kas patvirtina, kad šio susitikimo metu buvo kalbama apie parodymų pakeitimą. Nukentėjusiojo nurodyti T. D. pasakyti žodžiai „kokį čia grybą pripjovei, pakalbėsim vėliau “ yra ne kas kita kaip to poveikio, kuris tęsėsi vėliau, dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokio loginio paaiškinimo, kodėl K. Ž., būdamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl T. D. ir G. V. veiksmų, žinodamas, kad yra davęs jų atžvilgiu nepalankius parodymus, pagal kuriuos jie kaltinami sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, numanydamas kokių galimų neteisėtų veiksmų šie asmenys gali imtis jo atžvilgiu, pats savo iniciatyva, ką tik išėjęs iš pataisos namų, norėjo susitikti su T. D. ir jo „atsiprašyti“.

111. Taip pat netikėti K. Ž. parodymais dėl jo susitikimų krantinėje su T. D. ir G. V. laikotarpiu po jo paleidimo iš pataisos namų iki parodymų pakeitimo Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijai nėra pagrindo, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tie susitikimai su T. D. ir G. V. vyko, kad jie įvyko kas kelias dienas, nebuvo ilgi ir visų jų metu buvo kalbama apie parodymų pakeitimą bei įvairiomis užuominomis užsimenant kas bus, jei to nepadarys. Taip pat nurodė, kad su T. D. ir G. V. jie nebuvo draugai, todėl jokio kito pagrindo susitikimams neturėjo. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad K. Ž. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, nes jo nurodytas aplinkybes dėl susitikimų krantinėje ir vežimo į teismą (kai neįvyko posėdis) neigia kaltinamieji ir liudytojai E. S. ir D. M.. Tačiau kaip matyti T. D. neigė, kad buvo susitikęs su K. Ž. ir (duomenys neskelbtini), kad yra pažįstamas su E. S., minėtas liudytojas teigė, kad T. D. matė pirmą kartą, todėl tikėti jų parodymais dėl susitikimų krantinėje nėra pagrindo.

113. Sutiktina su prokurorės skunde nurodytais argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmė vertinti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos teisėtumą ir galimus pažeidimus, kadangi bylos duomenimis, šioje ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje apklausoje dalyvavo visi šiam procesiniam veiksmui atlikti būtini proceso dalyviai, tame tarpe tuo metu įtariamieji T. D. ir G. V. bei jų gynėjai jokių pastabų dėl atliktos apklausos nebuvo pareiškę. Be to, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusysis K. Ž. tvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

114. Byloje neabejotinai nustatytos aplinkybės, kad 2018 m. vasario 19 d. vakare E. V., kartu vykstant N. V. ir asmeniui pravarde „M.“ (D. B.), nuvežė K. Ž. iš (duomenys neskelbtini) degalinės į Kauną, prie namo, kuriame T. D. iš G. D. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaune. Šios nustatytos aplinkybės visiškai atitiko pirminius ir vėlesnius nukentėjusiojo K. Ž. duotus parodymus. Šiuos jo parodymus patvirtina visa eilė duomenų, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisme, o būtent: nukentėjusiojo, liudytojų E. V., N. V.. G. D. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašai, mobiliojo ryšio abonentinių numerių sujungimų duomenys, asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, netgi galiausiai šias aplinkybes patvirtino apklausti teisme T. D. ir G. V.. Taigi nukentėjusiojo K. Ž. parodymai buvo teisingi ir juos, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatuoja teismas, patvirtina kiti objektyvūs duomenys.

115. Nors teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas T. D. pripažino, kad naktį prieš teismo posėdį buvo tame pačiame bute su K. Ž. ir G. V., tačiau ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. birželio 4 d. kokiomis nors aplinkybėmis tiesiogiai ryšio priemonėmis bendravo su K. Ž.. Taigi teisminio nagrinėjimo metu kardinaliai pakeitęs parodymus, T. D. galiausiai patvirtino K. Ž. nuo pat tyrimo pradžios nurodytas aplinkybes apie jo atvežimą į butą Kaune, dieną prieš teismo posėdį, kuriame jis turėjo duoti parodymus. Be to, svarbu ir tai, kad kaltinamiesiems buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju K. Ž., taip pat G. V. ir T. D. tarpusavyje buvo draudžiama bendrauti. Tai, kad T. D. nepripažįsta, nepaneigia aplinkybės, jog būtent bute darė poveikį K. Ž., kadangi įvertinus tai, kad nukentėjusysis K. Ž. pakeitė parodymus 2018 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑59-319/2018, prieš tai visą naktį praleidęs su kaltinamaisiais, aplinkybių visuma pagrindžia, jog K. Ž. parodymus pakeitė dėl kaltinamųjų poveikio.

116. Skundžiamame nuosprendyje, abejodamas nukentėjusiojo parodymų patikimumu, nurodė, kad jau ir anksčiau K. Ž. teisiamajame posėdyje (2017 m. rugsėjo 21 d.) buvo nurodęs, jog nori pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-319/2018, o duomenų, apie nukentėjusiajam galimai darytą poveikį prieš 2017 m. rugsėjo 21 d. teisiamąjį posėdį nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Iš 2020 m. liepos 22 d. teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų matyti, kad paklaustas apie 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu galimai išsakytus žodžius dėl parodymų keitimo, K. Ž. nurodė, kad ,,sakiau, kad noriu duot parodymus, man atrodo, o ne keisiu“. Iš 2017 m. rugsėjo 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad būtent tokie K. Ž. žodžiai užfiksuoti šiame protokole „Nėra skirtumo ar šiandien nagrinėsite bylą, noriu šiandien duoti parodymus, daugiau nevažiuosiu, atsisakysiu etapo“. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad K. Ž. norėjo jau anksčiau keisti parodymus kai poveikis jam nebuvo daromas, kas nepagrįstai įvertinta ir kaip K. Ž. parodymų nepatikimumas.

117. Iš naujo įvertinęs kiekvieną byloje surinktą įrodymą, taip pat apžvelgęs juos kompleksiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai grindė iš esmės paties išteisintojo ir jam palankiais liudytojų E. S. ir D. M. parodymais. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nukentėjusiojo K. Ž. parodymus vertino kritiškai, laikydamas juos nenuosekliais, o kitus byloje surinktus ne mažiau reikšmingus įrodymus (liudytojų E. S. ir D. M., išteisinto T. D. ir G. V. parodymus), vertino fragmentiškai arba visai nevertino. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadai, kad T. D., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis ir vaiko pirkimą arba pardavimą, kurių padarymu kaltinamas kartu su G. V. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-319/2018, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, turėdami tikslą paveikti nukentėjusįjį K. Ž., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 19 d., susitikimų, vykusių Druskininkuose, metu jis (T. D.) įkalbinėjo K. Ž. pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus į neteisingus parodymus, nurodant teisme sakyti, kad į užsienį vyko ne nusikalstamas veikas daryti, o dirbti, kad E. V. dokumentus, kuriais naudojosi, rado pats ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, priešingu atveju jis (T. D.) grasino nepalikti K. Ž. ramybėje, nurodant, kad jis niekur negalės Druskininkuose ramiai praeiti, taip duodant suprasti, kad savo grasinimus realiai įvykdys. K. Ž. dėl išsakytų grasinimų ir baimės sutikus keisti parodymus, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 9 d. veždamas K. Ž. iš Druskininkų į Kauno apygardos teismą nurodinėjo, kokius parodymus jis turi duoti teisme, t. y. melagingai nurodyti, kad į užsienį važiavo dirbti, kad sugedus automobiliui jis (K. Ž.) su L. B. nuo T. D. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, atsiskyrė, bei nei jo, nei L. B. jis (T. D.) su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, nevertė vogti, su T. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, kartu nebuvo ir nevykdė vagysčių, po ko minėtą teismo posėdžio dieną neįvykus K. Ž. apklausai, jis (T. D.) su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, toliau tęsė nusikalstamą veiką, t. y. jis (T. D.) toliau susitikimų Druskininkuose metu K. Ž. nurodė keisti parodymus ir 2018 m. vasario 19 d. kitų asmenų pagalba atgabenęs K. Ž. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, minėtame bute toliau nurodė, kokius jiems palankius parodymus K. Ž. turi duoti 2018 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teisme vyksiančiame teismo posėdyje, t. y. melagingai nurodyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus dėl neva policijos pareigūnų daryto psichologinio spaudimo, kad neteisingai nurodytų teismui, kad į užsienį važiavo dirbti, kad nei jo, nei L. B. jis (T. D.) su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, nevertė vogti, su jais, t. y. T. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, kartu nebuvo ir nevykdė vagysčių, kad kito asmens – E. V. dokumentus pats rado automobilyje, o ne padavė asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, su T. D., po ko 2018 m. vasario 20 d. atvežė K. Ž. į Kauno apygardos teismą, adresu Mickevičiaus g. 18, Kaune, kur teismo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusiuoju K. Ž. dėl daromo poveikio pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies

118. Matyti, kad visose apklausose K. Ž. pakankamai tiksliai aiškino, kad 2018 m. birželio 4 d. apie 23.20 val. Druskininkų mieste, prie garažų jis sutiko T. D., G. V., A. M., kurie jį su pailgais daiktais (vienų apklausų metu įvardijo metaliniais strypais, kitų – pagaliais) sumušė, sudavė smūgius į kairės pusės veido sritį, dešinės pusės šoną, kairės kojos kelio sritį ir kairės kojos nykštį. 2018 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje jam konstatuoti sužalojimai kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, paviršinės muštinės žaizdos dešiniame klube ir kairėje šlaunyje. Be to, specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apžiūros metu fiksuotas skausmingas judesių metu ir čiuopiant kairės kojos I pirštas. 2018 m. birželio 5 d. 00.15 val., t. y. netrukus po įvykio, apžiūrint chirurgui, nurodė, kad skauda kairę veido pusę, kairį dilbį, kairę pėdą, juosmenį. Stebima hematoma apie kairę akį ir viršutinę lūpą. Skausminga, kiek patinusi kairė alkūnė, skausminga, patinusi kairė pėda ties nykščiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taigi sužalojimai jam konstatuoti būtent tose kūno vietose, kurias jis ir nurodė, bei teigė, kad jam buvo suduota atėjus prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose.

119. Liudytojas policijos pareigūnas S. V. taip pat patvirtino, kad jam su kolega E. L. būnant prie lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“, apie 23 val. prie jų priėjo nukentėjusysis K. Ž. ir nurodė buvęs sumuštas prieš 10 – 15 minučių. K. Ž. šlubavo, matėsi sumušimas kojoje, „mėlynė“ paakyje. Netrukus po įvykio (2018 m. birželio 5 d.) rašytame vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant apie 23.40 val. prie jo su kolega priėjo K. Ž., kurio kairiame paakyje matėsi kraujosruva. Jis skundėsi, kad buvo sumuštas, nurodė, jog jam metaliniais strypais buvo suduota į kairės kojos kelio sritį, kairės pusės veido sritį, dešinės pusės šoną ir kairės kojos nykštį. Liudytojas policijos pareigūnas E. L. taip pat nurodė, kad K. Ž. paakys buvo paraudęs, jis skundėsi sumušta koja. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad hematoma – tai kraujosruva. Hematoma pradeda išryškėti pirmomis valandomis, vėliau keičia spalvą. Patikslino, kad kraujosruva niekada neatsiranda nuo alkoholio vartojimo, tai yra tik traumos pasekmė.

120. Įvertinus šiuos liudytojų S. V. ir E. L. parodymus, specialisto L. U. paaiškinimus, atsižvelgus į tai, kad pristačius K. Ž. į ligoninę ir 00.15 val. jį apžiūrint chirurgui, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, jog stebima hematoma apie kairę akį ir viršutinę lūpą, daroma išvadą, kad policijos pareigūnai, prie jų 2018 m. birželio 4 d. apie 23.40 val. (šis laikas nustatytas Druskininkų miesto vaizdo kamerų įrašų duomenimis) priėjusio nukentėjusiojo K. Ž. kairiame paakyje matė kraujosruvą (sumušimų žymes) kas nurodyta ir S. V. iškart po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime (matėsi kraujosruva), ką taip pat patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas E. L. (K. Ž. paakys buvo paraudęs). Liudytojas S. V., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat patvirtino, jog K. Ž. kairiame paakyje buvo mėlynė (hematoma). Pažymima, kad hematoma liaudyje dar vadinama – mėlynė. Vertindamas byloje esančius įrodymus, jų detales, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą buvo nepakankamai aktyvus, jog būtų teisingai išsiaiškintos visos K. Ž. sužalojimo aplinkybės, nes neapklausė teismo medicinos specialisto apie hematomų atsiradimą, ir nevertindamas byloje esančių įrodymų visumos, sureikšmindamas liudytojo D. M. parodymus, kad jau anksčiau K. Ž. paakyje buvo mėlynė, vertindamas tik dalį liudytojo V. O. parodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad K. Ž. jau dienos metu buvo sužalotas kairysis paakys, t. y., paakyje matėsi mėlynė, todėl K. Ž. parodymai, kad minėtas ir kiti sužalojimai jam buvo padaryti apie 23 val. prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, neatitinka tikrovės.

121. Prokurorės apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad teismas vertino tik dalį liudytojo V. O. parodymų, o kitą dalį, kuri prieštarauja liudytojo D. M. parodymams, nutylėjo. Liudytojas V. O. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tą dieną prie (duomenys neskelbtini) mokyklos su K. Ž. ir kitais asmenimis vartojo alkoholį. Apibūdindamas K. Ž., jis nurodė, kad pastarojo žandas lyg buvo patinęs, tačiau čia pat liudytojas pažymėjo, jog jis visada toks būna po daugiadienių. K. Ž. veido būsenos kaip po sumušimo apibūdinti negali. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad aikštelėje ant K. Ž. veido jokių sumušimų nebuvo. Be to, šis liudytojas nurodė, kad nors K. Ž. buvo išgėręs, tačiau jis buvo adekvatus. Kad jis buvo adekvatus, patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas E. L.. Liudytojo V. O., kuris neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, parodymai paneigia liudytojo D. M. parodymus apie tai, kad dienos metu, kai jis buvo susitikęs K. Ž., šis buvo su „fanaru“, sudaužytas. O tuo pačiu, sulyginus liudytojo V. O. parodymus su liudytojų S. V., E. L., specialisto L. U. parodymais, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, nes jos yra tikslios ir sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis jų visetu.

123. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią specialisto išvadą ir gretindamas ją su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais padarė jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas išvadas dėl to, kad hematoma negalėjo susidaryti per valandą, taip pat išdėstė nepagrįstas abejones dėl traumos pobūdžio ir mechanizmo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota į veido sritį, specialisto išvadoje konstatuota, kad padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Aprašomojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad apžiūrint jį ligoninėje buvo stebima ir hematoma apie viršutinę lūpą. Kadangi specialisto K. Ž. buvo apžiūrėtas tik 2018 m. birželio 12 d. ir specialisto išvadoje hematoma apie viršutinę lūpą nekonstatuota, galima daryti išvadą, kad ji jau buvo išnykusi. Teismas skundžiamame nuosprendyje iškėlė abejones dėl sužalojimo mechanizmo, teigdamas, kad vienu smūgiu lazda į veidą negalima sužaloti ir akies voko ir viršutinės lūpos, tačiau apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas L. U. nurodė, kad to nei paneigti, nei patvirtinti negali, kadangi tai priklauso nuo daug faktorių. Tačiau teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis nurodė, kad jam sudavus į veidą, jis dengėsi rankomis, dėl ko buvo suduota ir į jas, tad lieka nepaneigta, jog akies ir lūpos sužalojimai galėjo būti padaryti ir atskirais smūgiais, ypač atsižvelgus į tai, jog specialisto išvadoje nekonstatuotas tikslus smūgių skaičius, o nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Kaip ir minėta, nukentėjusysis aiškino, kad dengėsi rankomis, o specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apžiūros ligoninėje metu buvo nustatyta ir skausminga, kiek patinusi kairė alkūnė, skaudantis dilbis. Taigi visa tai, kas aptarta, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. Ž. parodymus apie jo sužalojimą patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, o taip pat ir liudytojų S. V. ir E. L., t. y., policijos pareigūnų, į kuriuos jis kreipėsi iškart po sumušimo ir konkrečiai įvardijo prieš jį smurtavusius asmenis, apytikrę vietą, kur tai buvo padaryta, parodymai.

124. Pastebėtina, kad nukentėjusysis K. Ž., priėjęs prie patruliavusių policijos pareigūnų S. V. ir E. L., jiems nurodė ir priežastį, dėl kurios buvo sumuštas. S. V. paaiškino, kad K. Ž. sakė, jog jį sumušę asmenys reikalavo, kad jis pakeistų parodymus byloje, kurioje yra nukentėjęs, o T. D. ir G. V. – kaltinamieji. Kad buvo sumuštas dėl prekybos žmonėmis byloje, kurioje jis yra nukentėjusiuoju, duotų parodymų, K. Ž. taip pat tvirtino viso proceso metu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2018 m. birželio 4 d. K. Ž. jau buvo pakeitęs parodymus prekybos žmonėmis byloje, nors iš karto po šioje baudžiamojoje byloje minimo įvykio atliktos apklausos metu, t. y., 2018 m. birželio 5 d., 1.34 val., nurodė, kad buvo sumuštas reikalaujant pakeisti parodymus, kurie buvo nepalankūs T. D., o jau visų kitų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jis patikslino, kad jį sumušė dėl jo prekybos žmonėmis byloje duotų parodymų, jam aiškinant, kad jis yra skolingas už kaltinamųjų išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Tad pirmosios apklausos metu K. Ž. nurodyta netiksli aplinkybė, kad jis buvo sumuštas reikalaujant pakeisti parodymus, kurie jau buvo pakeisti, galėjo būti sąlygota ir patirto streso. Liudytojas S. V., kuris su nukentėjusiuoju bendravo iš karto po įvykio, nurodė, kad pastarasis buvo adekvatus, tačiau susijaudinęs. Apklausos metu K. Ž. nurodė, kad tikslesnius parodymus duos kitą dieną, kada nusiramins dėl patirto didelio streso ir bus blaivus. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas S. V. nurodė, kad buvo prašoma skambinti apygardos prokurorei, t. y., tai prokurorei, kuri palaiko valstybinį kaltinimą prekybos žmonėmis byloje, kad pranešti apie įvykį, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiojo sužalojimas buvo susijęs būtent su prekybos žmonėmis byla, kurioje K. Ž. buvo davęs kaltinamiesiems nepalankius parodymus. Esant tokioms aplinkybėms taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo.

125. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo K. Ž. parodymais ir juos pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nukentėjusiojo parodymai apie užpuolimą ir jį sužalojusius asmenis yra gana detalūs, logiški, esminėse detalėse nuoseklūs. Teisėjų kolegija mano, kad aptarti įrodymai patvirtina K. Ž. duotų parodymų patikimumą ir šio nukentėjusiojo tiesioginiais parodymais leidžia grįsti T. D. kaltę dėl jo sveikatos sužalojimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo nėra pagrįstos objektyviais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis, prioritetą suteikiant paties išteisintojo ir jam palankiems liudytojų parodymams, akcentuojant nukentėjusiojo parodymų nesutapimus, taip pat jo elgesį, parodymų kaitą prekybos žmonėmis byloje, į jo parodymus patvirtinančius įrodymus atsižvelgiant tik fragmentiškai, nevertinant jų dalies visiškai.

126. Liudytojo V. O. ir nukentėjusiojo K. Ž. parodymai patvirtina, kad jie aptariamos dienos vakarą kartu buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad K. Ž. naudojosi V. O. priklausančiu telefonu, kadangi savo tuo metu neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis skambutis į V. O. priklausančio telefono numerį iš D. M. priklausančio abonentinio numerio fiksuotas 22.18 val., o V. O. nenurodė, kad būtų bendravęs su D. M. ar kokiu kitu nepažįstamu asmeniu, galima daryti išvadą, kad į jo telefono numerį buvo skambinta K. Ž.. Vadinasi iki to laiko V. O. buvo kartu su K. Ž., o V. O. parodymai patvirtina K. Ž. parodymus, kad būnant aikštelėje jis nebuvo sužalotas. K. Ž. aiškino, kad apie 23 val., po to, kai jam į V. O. telefoną paskambino neatpažintas asmuo, jis nuėjo į pastarojo nurodytą vietą prie garažų. Kad nukentėjusysis įvykio metu buvo prie garažų, teisme patvirtino ir liudytojai D. M., M. K., E. B.. Tačiau visi šie asmenys neigė, kad minėtoje vietoje jis būtų buvęs sumuštas, taip pat neigė šioje vietoje buvus asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Pirmosios instancijos teismas šių asmenų detalaus parodymų vertinimo neatliko, neatsižvelgęs į jų parodymuose esančius prieštaravimus bei jų nenuoseklumą padarė išvadą, kad jie yra teisingi ir paneigia K. Ž. nurodytas aplinkybes dėl to, kad jį prie garažų sumušė T. D. ir asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

127. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose, visiškai neatsižvelgė ne tik į išteisintojo T. D. parodymų nenuoseklumą, kuris jau anksčiau aptartas, bet ir į liudytojų D. M., kuris yra A. M. sūnus, ir liudytojo M. K. parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą tarpusavyje, nevertino po įvykio buvusio susirašinėjimo tarp D. M. ir M. K. turinio, D. M. K. Ž. rašytų žinučių, telefonų skambučių išklotinių duomenų, A. M., G. V. mobilaus ryšio telefonų apžiūros duomenų.

128. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. M. nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. jam parašė K. Ž., kad jis jam paskambintų į nurodytą telefono numerį. Pokalbio metu kvietė atvažiuoti pakalbėti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Apie 21.30 val. jis ten nuvyko su tėvu, prie automobilio priėjo K. Ž., kuriam prie vienos akies buvo mėlynė, ir aiškino, kad jį kažkas sumušė, kad ieško G. V. ir T. D.. Kadangi jie niekuo padėti negalėjo, išvažiavo į (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, esantį garažą žiūrėti filmo. Automobiliu „VW Golf“ atvažiavo M. K. ir E. B. ir jie visi žiūrėjo filmą. Baigę žiūrėti filmą, jis su tėvu nuvažiavo į degalinę, o M. K. su E. B. taip pat kažkur išvažiavo. Automobiliais grįžus prie tų pačių garažų, kai jau buvo sutemę, jis su tėvu rūkė lauke, o M. K. su E. B. automobilyje. Už garažo pasigirdus beldimo garsui, jis nuėjo pažiūrėti ir pamatė girtą, vos ant kojų stovintį K. Ž., kuris aiškino, kad jam reikia T. D. ir G. V.. Tėvas liepė jam išeiti ir jie toliau rūkė. M. K. teiravosi, kas čia toks buvo, o pasakius, kad „N.“ (K. Ž.), staigiai iššoko iš automobilio ir nuėjo prie jo. Tada jis pamatė link kalno nubėgantį ir šaukiantį, kas visiems bus blogai, K. Ž.. O štai apklausiamas teisme jis vėlgi aiškino, kad su tėvu buvo nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad ten K. Ž., kuris buvo sumuštas, kalbėjosi su tėvu. Po to jie grįžo į garažą ir žiūrėjo filmą, ten pat dviračiais buvo atvažiavę M. K. ir E. B.. Vėliau jis su tėvu grįžęs iš degalinės stovėjo kartu su M. K. ir E. B., kai išgirdo beldimo garsą, nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad ten K. Ž., kuris aiškino, kad ieško T. D. ir G. V.. Jis matė sparčiu žingsniu nueinantį K. Ž.. Kad M. K. būtų priėjęs prie K. Ž. nematė, M. K. nesiteiravo, kas čia buvo atėjęs. Jis aiškino, kad visą įvykio dieną buvo su tėvu, kad T. D. ir G. V. pažįsta, tačiau su jais nebendrauja, jų telefono numerių savo telefone neturi ir neturėjo, jiems neskambino. Paaiškinti, kurie jo parodymai teisingi (duoti ikiteisminio tyrimo metu, ar teisme) negalėjo.

129. Argumentai dėl to, kad D. M. parodymai apie tai, kad K. Ž. ir prie (duomenys neskelbtini) mokyklos jau buvo su mėlyne, neatitinka objektyvios tiesos, išdėstyta anksčiau. Vertinant jo parodymų teisingumą, taip pat svarbu pažymėti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad išgirdęs beldimo garsą, jis pamatė vos ant kojų pastovintį K. Ž., tačiau policijos pareigūnai S. V. ir E. L., iškart po įvykio bendravę su nukentėjusiuoju, tokius jo parodymus paneigė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. M. aiškino, kad M. K. ir E. B. buvo atvažiavę M. K. automobiliu „VW Golf“, o po to jame rūkė, iš šio automobilio iššokęs M. K. nuėjo link K. Ž., po ko, pamatė K. Ž. bėgantį ir rėkiantį, kad visiems bus blogai. Teisme tokių aplinkybių jis neminėjo. Aiškino, kad M. K. ir E. B. buvo atvažiavę dviračiais, kad M. K. nėjo link K. Ž. ir net nesiteiravo, kas čia toks buvo atėjęs. Parodymų prieštaringumo priežasties paaiškinti negalėjo. Aiškino, kad visą dieną buvo su tėvu, tačiau iš jam priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. išklotinių duomenų matyti, kad jis iki 22.22 val. skambučiais ir SMS bendravo su tėvu A. M.. Iš A. M. paimto mobilaus ryšio telefono „Samsung“ su SIM kortele apžiūros protokolu nustatyta, kad D. M. 22.20 val. rašė SMS pranešimą A. M. „varom iki namų aš persirengsiu“, į ką A. M. 22.21 val. atrašė „ateinu“. Šie duomenys paneigia D. M. teiginius, kad jis visą dieną buvo su tėvu, kadangi jiems visą laiką būnant kartu, akivaizdu, jog nebūtų jokio poreikio skambinti ir rašyti SMS pranešimų.

130. Negana to, D. M. neigė bendraujantis su T. D. ir G. V., nors iš 2018 m. birželio 4-5 d. telefoninių skambučių išklotinių matyti, kad 2018 m. birželio 4 d. fiksuoti išeinantys sujungimai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (T. D.) – 21:28:18 val., 22:14:13 val., 22:15:38 val., 22:17:11 val., su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) – (T. D.) 21:49:15 val. Išeinantys skambučiai fiksuoti su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (G. V.) – 21:28:33 val., 212:52:50 val., 22:14:01 val., 22:15:49 val., 22:17:22 val. G. V. telefone įvesti ne tik A. M., bet ir D. M. telefono numeriai. Visa tai įrodo, kad asmenys palaiko tarpusavio santykius, bendrauja, bendrauta buvo ir įvykio vakarą. Tad akivaizdu, jog D. M. parodymai nėra patikimi, todėl pirmosios instancijos teismas, jais remdamasis, nepagrįstai netikėjo K. Ž. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir sprendė, kad T. D. sako tiesą ir yra nekaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o K. Ž. nurodytos aplinkybės yra neteisingos.

131. Pirmosios instancijos teismas, nors ir aprašė sekančią dieną po įvykio vykusį susirašinėjimą tarp K. Ž. ir D. M., taip pat vėlesnį tarp D. M. ir M. K. vykusį susirašinėjimą, tačiau jų visiškai nevertino, nors iš šių susirašinėjimų turinio galima suprasti, jog yra kalbama būtent apie 2018 m. birželio 4 d. vakaro įvykius. Iš liudytojo D. M. pateikto susirašinėjimo su K. Ž. matyti, kad K. Ž. rašo, jog dėl sumušimų buvo ligoninėje, kad „T. ir kiti sės“. D. M. aiškina, kad nieko nežino apie jo sumušimą. Iš tarp M. K. ir D. M. vykusio susirašinėjimo matyti, kad M. K. teiraujasi D. M. „nori kad apsiimciau ane?“, vėliau teiraujasi „ka ten mentam prisnekejai? Ten pat ir del to pacio“, „as ten nieko nemaciau, ten isvis mano pavardes net neturėjo but o is kur ji atsirado cia jusu reiketu klaust...nes zinau kad ne is n.“, „zdz, as tai nieko nezinau ir nieko nemaciau, masinoj sedejau pats matei, tamsu buwo ir kas ten kur wyko bbzn jeigu ten isvis kazkas vyko. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad kalbama apie „N.“ (K. Ž. pravardė) ir su juo susijusį įvykį, buvusį nakties metu. Kadangi kalbama ir apie kaltės prisiėmimą, akivaizdu, jog prieš nukentėjusįjį buvo atlikti neteisėti veiksmai, priešingu atveju, nebūtų logiškai paaiškinamas pokalbis apie kaltės prisiėmimą, įvėlimą į šį reikalą ir pan. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. K. nieko negalėjo paaiškinti apie šį susirašinėjimą, tikino nieko D. M. nerašęs arba neatsimenantis, kad būtų rašęs, nors, akivaizdu, jog toks susirašinėjimas, kaip ir intensyvūs telefoniniai kontaktai nakties metu netrukus po įvykio buvo. Iš to galima daryti išvadą, kad M. K. buvo linkęs nutylėti tam tikras šioje byloje reikšmingas aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prie garažų jį atsivežė A. M. ir D. M.. Kad ten atvažiavęs sėdėjo automobilyje, išlipęs nebuvo, tik girdėjo balsus ir kad D. M. paaiškino, jog ten tėvas kalbasi su „N.“. O štai teisme jau pateikė kitą to vakaro įvykių versiją. Aiškino, kad 2018 m. birželio 4 d. vakare A. M. savo automobiliu jį su drauge E. B. atvežė iki D. M. namų pasiimti ten paliktų dviračių, taigi nurodė naują aplinkybę apie E. B. buvimą kartu, o taip pat ir apie dviračius, nors pirminėje apklausoje to nebuvo minėjęs. Pastebėtina, kad apie dviračius ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo ir D. M.. Pastarasis aiškino, kad M. K. su E. B. buvo atvykę pastarojo automobiliu. M. K. aiškino, kad buvo išlipęs iš automobilio parūkyti, kai ikiteisminio tyrimo metu išvis neigė, kad būtų buvęs išlipęs iš automobilio. Teisme jis nurodė ir dar vieną naują aplinkybę, kad A. M. kalbėjosi su K. Ž., po ko šis nubėgo rėkdamas „jums šakės“. Taigi akivaizdu, kad jo parodymai yra prieštaringi, priderinti kitų byloje esančių įrodymų, todėl nelaikytini patikimais ir paneigiančiais K. Ž. nurodytų aplinkybių teisingumą. Kadangi M. K. su D. M. sieja draugiški santykiai, o apie tai galima spręsti iš to, kad jie, kaip matyti iš duotų parodymų, dažnai kartu leidžia laisvalaikį, vakaroja, daroma išvada, jog jo parodymai apie tai, kad prie garažų K. Ž. atžvilgiu niekas nesmurtavo duoti siekiant padėti T. D. ir jo bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės.

132. Liudytoja E. B. iš esmės jokių bylai reikšmingų aplinkybių negalėjo nurodyti. Ji aiškino, kad visi keturi (ji, M. K., D. M. ir A. M.) sėdėjo A. M. automobilyje ir kad M. K. bei A. M. vienu metu buvo išlipę iš automobilio, tačiau dėl ko, nežino. Ji aiškino „N.“, o taip pat ir kitų asmenų nemačiusi ir apie K. Ž. sumušimą nieko nežinanti, tik girdėjo iš kalbų, kad jis buvo atėjęs. Tokiu būdu jos parodymai tik patvirtina faktą, jog 2018 m. birželio 4 d. vakare, sutemus, K. Ž. buvo atėjęs prie garažo, ką nurodė ir pats nukentėjusysis liudytojai D. M., M. K.. Tačiau jais nei patvirtinamos, nei paneigiamos aplinkybės apie dar kitų asmenų buvimą įvykio vietoje bei apie nukentėjusiojo sumušimą nurodytoje vietoje.

133. Kalbant apie tai, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis K. Ž. atsidūrė įvykio vietoje, pastebėtina, kad jis aiškino, jog 2018 m. birželio 4 d. jam būnant prie (duomenys neskelbtini) mokyklos su draugais ir žaidžiant bei geriant, buvo privažiavęs A. M. ir kvietė jį pasikalbėti, reiškė pretenzijas dėl pridarytų problemų kitoje byloje. A. M. prašymu jis nurodė vieno iš kartu žaidusių asmenų telefono numerį, kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Maždaug po valandos jam paskambinęs asmuo, kurio iš balso nepažino, nurodė ateiti prie garažų, ką jis ir padarė apie 23 val. V. O. taip pat patvirtino, kad būnant krepšinio aikštelėje buvo privažiavęs automobilis, prie kurio K. Ž. buvo nuėjęs ir kalbėjo su atvažiavusiu asmeniu, o atėjęs sakė, kad jį kaltina kažką prišnekėjus. Liudytojas nurodė, kad būnant aikštelėje K. Ž. naudojosi jo telefonu, rašė žinutes, po to K. Ž. skambino į jo telefoną ir šis atsiliepęs kalbėjosi. Šios liudytojo V. O. nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo K. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, kad būnant aikštelėje buvo atvykęs A. M. ir priekaištavo dėl duotų parodymų ir kad vėliau į V. O. telefono numerį K. Ž. skambino nežinomas asmuo. Pastebėtina, kad telefoninių skambučių išklotinių duomenys patvirtina, kad D. M. priklausantis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4 d. kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (priklausė V. O. ir pastarasis davė juo pasinaudoti K. Ž., o D. M. telefono numerio savo telefone nebuvo įsivedęs) - 21:20:02 val., 21:24:12 val., 22:18:30 val. Taip pat buvo fiksuoti D. M. naudojamo telefono abonento skambučiai T. D. bei G. V.. Analizuojant A. M. priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. išklotinių duomenis, nustatyta, kad 22.31 val. A. M. skambino į numerį (duomenys neskelbtini) (T. D.), tačiau sujungimas neužfiksuotas; 2018 m. birželio 5 d. 00.50.36 A. M. skambino abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (G. V.). Analizuojant G. V. priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. išklotinių duomenis, nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. 00.03 val. ir 00.04 val. G. V. tris kartus bandė susisiekti su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (A. M. telefone įvestas adresatas M.); 2018 m. birželio 5 d. 00.50.36 val. G. V. skambino A. M.. Analizuojant T. D. priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. išklotinių duomenis, nustatyta, kad 23.13 val. T. D. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) siejasi su mobiliojo ryšio bokštu DRU06C, esančiu (duomenys neskelbtini), Viečiūnų k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., rodo kryptį link Druskininkų miesto. Pastebėtina, kad bylos duomenimis asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, naudojosi ne vienu telefono numeriu, tad aplinkybė, kad šių asmenų telefonai įvykio metu veikė celėje, esančiose DRU06GC, esančioje (duomenys neskelbtini), Veičiūnų k., Druskininkų sav., nepaneigia K. Ž. nurodytų aplinkybių, kad jie buvo prie garažų ir dėl jo kitoje byloje duotų parodymų kartu su T. D. prieš jį smurtavo. Įvertinus visų asmenų intensyvų telefoninį bendravimą įvykio vakarą ir naktį, kaip ir minėta, galima daryti tikslią išvadą, kad K. Ž. nurodytos aplinkybės dėl to vakaro įvykių yra teisingos ir kad jo patirti sužalojimai yra susiję būtent su šiais asmenimis.

134. Iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat įvertinęs juos kompleksiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai grindė iš esmės paties išteisintojo ir jam palankiais liudytojų D. M. ir M. K. parodymais. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nukentėjusiojo K. Ž. parodymus vertino kritiškai, laikydamas juos nenuosekliais, kitus byloje surinktus ne mažiau reikšmingus įrodymus (liudytojų V. O., S. V., E. L. parodymus, specialisto išvadą, skambučių išklotinių, mobilaus ryšio telefonų apžiūros duomenis), kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai vertino fragmentiškai arba visai nevertino. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadai, kad T. D., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, kerštaujant už K. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00029-16 apie K. Ž. atžvilgiu asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, įvykdytą nusikaltimą, 2018 m. birželio 4 d. apie 21.00 val., jis (A. M.) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, perdavė K. Ž. informaciją apie tai, kad jis turės grąžinti asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, pinigus, kuriuos jie sumokėjo savo gynėjams baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž. davė parodymus, o K. Ž. atsisakius tai daryti, tą pačią dieną telefonu nenustatytam asmeniui pakvietus apie 23.00 val. K. Ž. atvykti prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kur laikotarpiu tarp 23.00 val. ir 23.30 val. K. Ž. atvykus, jis (T. D.) ir asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, grasindami jam dėl anksčiau duotų parodymų, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kietais bukais daiktais asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, bendrais veiksmais sudavė smūgį į veido kairę pusę, po ko K. Ž. dengiantis galvą pataikė smūgius į abi rankas bei sprandą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį šoną, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, sudavė į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarydami K. Ž. kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. T. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, suduodamas kietais bukais daiktais smūgius K. Ž. į įvairias kūno vietas, daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nežymų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog T. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl bausmės

135. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

136. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę T. D., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į tai, kad T. D. padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos. T. D. išsituokęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VšĮ Druskininkų PSPC psichikos sveikatos skyriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (4 t. b. l. 194), už administracinius nusižengimus baustas 11 kartų (5 t. b. l. 1-8), teistas. T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

137. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į T. D. veikas bei asmenį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 233 straipsnio 3 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijose numatytos bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį ir T. D. sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paskirtos bausmės pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

138. T. D., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2018 m. liepos 12 d. 9.20 val. (5 t. b. l. 34). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 12 d. (5 t. b. l. 46-47). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis, įskaičiuotinas į paskirtos bausmės laiką.

139. T. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintinos.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

140. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis K. Ž. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš jį sužalojusių asmenų priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusysis civiliame ieškinyje nurodė, kad dėl to, jog kaltinamieji panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, jį sužalojo, darė poveikį ir grasino, patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, baimę, nepatogumų. Jam sutriko miegas, iškyla prisiminimai apie patirtą prievartą, padidėjo dirglumas, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi, taip pat sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais. Jis nuolat galvoja apie įvykį, kas atsiliepia nuotaikų ir emocijų paaštrėjimu (8 t., b. l. 17-21).

141. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑110‑699/2017).

142. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

143. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam K. Ž. dėl tyčinių neteisėtų T. D. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, paviršinės muštinės žaizdos dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų, o taip pat ir sužalojimų, kurie nurodyti paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape (skausmingi dilbis, alkūnė, kojos pėda) nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus. Visgi sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, jis gydėsi ambulatoriškai, buvo nurodyta vartoti analgetikus, šaldyti skaudamas vietas, riboti galūnės apkrovimą. Duomenų apie kokius nors liekamuosius patirtų sužalojimų padarinius nėra. Savaime suprantama, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas, baimę. Kadangi buvo sužalotas pažįstamų asmenų, natūralu, kad patyrė ir pažeminimą, nesaugumo jausmą, jam sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 1 000 Eur, kuri priteistina iš T. D.. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

144. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 258,40 Eur (12 t., b. l. 149-150). Šios išlaidos susidarė už advokatės Ingridos Maldeikienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. Ž. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

145. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K‑226‑942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).

146. Kadangi viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorės apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys ir nukentėjusiojo interesus byloje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos atstovaujant nukentėjusįjį K. Ž. pripažįstamos proceso išlaidomis. Iš bylos duomenų matyti, kad T. D. yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajam K. Ž. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl iš T. D. priteistinos išlaidos už nukentėjusiam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti T. D. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti T. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 12 d.

T. D. paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo K. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš T. D. K. Ž. naudai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš nuteistojo T. D. valstybės naudai 258,40 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajam K. Ž. teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.