- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-141-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41855-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- P. G.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo
P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, P. G. įpareigotas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, P. G. uždrausta laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus esant gydytojo paskyrimui.
Taikomas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Iš P. G. ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus – 209,58 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti P. G..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš P. G. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 30 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo vieną užspaudžiamą permatomą polietileninį maišelį su baltos spalvos biriais milteliais, kurių sudėtyje narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,578 g, ir pasiūlė šios medžiagos pabandyti praeivei A. P., tokiu būdu jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, tikslu jas platinti ir pasikėsino platinti narkotines medžiagas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pašaliniai asmenys P. G. sulaikė, narkotines medžiagas atėmė ir iškvietė policijos pareigūnus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad P. G. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltė patvirtinta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, liudytojų parodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstama veika padarytą žalą, į P. G. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visas aplinkybes teismas vis tik sprendė, kad net ir minimalaus termino BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei (jos pavojingumui), todėl pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnę nei įstatyme nustatyta bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, prokurorė skundžia jį ir prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtą bausmę – netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir P. G. paskirti 3 metų 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Prokurorės vertinimu, šioje byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių P. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas P. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teigia, kad byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę už padarytą sunkų nusikaltimą, tokia bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties.
Šalies argumentai
3.2. Skunde prokurorė pažymi, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, savo veiksmų kritiškai nevertino ir dėl jų nesigailėjo. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. P. G. nusikalstami veiksmai pasireiškė dvejomis veikomis, numatytomis BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, t. y. narkotinių medžiagų laikymu, turint tikslą jas platinti ir pasikėsinimu platinti narkotines medžiagas. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad narkotines medžiagas P. G. siūlė viešoje vietoje, praeivei A. P., kuri tuo metu buvo nepilnametė. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad po to, kai kaltinamasis pasiūlė jai „šauti kokso“, jis ant savo telefono pabėrė baltos spalvos miltelių. P. G. nebaigė antros nusikalstamos veikos tik todėl, kad liudytoja pranešė apie tai savo draugams, kurie asmenį sulaikė ir atėmė narkotines medžiagas. Taigi jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė liudytojos sveikatai bei visuomenės saugumui. Šie duomenys rodo didesnį P. G. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. O įvertinus tai, kad nėra P. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jam netgi negalėjo būti skiriama mažesnė kaip BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
3.3. Skunde pabrėžtina, kad per švelnios bausmės paskyrimas ir šios bausmės atlikimas, gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tokios palyginti švelnios bausmės, kokia skirta P. G., paskyrimas, leidžia nuteistajam jaustis nebaudžiamam, manyti, kad net ir darant sunkius nusikaltimus, galima išvengti teisingos bausmės.
4. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo P. G. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti Prokurorės apeliacinį skundą ir palikti galioti apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta bausmė individualizuota tinkamai, neprieštarauja teisingumo principui, priešingai – sankcijoje nurodytos bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymi, kad savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių ar žalos, jis realizavo tik vieną iš alternatyvių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, kad įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėjo tikslo gauti už narkotines medžiagas pajamų, o pasiūlymas „šauti kokso“ buvo atsitiktinis, spontaniškas ir, galimai dėl ligos ir girtumo, neapgalvotas veiksmas, kas jo manymu mažina nusikalstamos veikos pavojingumą.
4.2. Nuteistasis atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka ir su prokurorės pozicija, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe. Pažymi, kad jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, jo asmenybė nesusijusi su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu ar jų platinimu, praeityje nėra turėjęs jokio tiesioginio ryšio su narkotikais, neturi jokios priklausomybės nuo jų, įprastai jų nevartoja, o šis įvykis buvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniškas, nulemtas ligos ir girtumo. Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad kitoje byloje dėl jo sveikatos būklės jo atžvilgiu yra pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, bylos duomenimis nustatyta, kad iki nuosprendžio priėmimo dienos jis tinkamai įvykdė paskirtą priverčiamąjį medicinos gydymą, be to, praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau visas jam skirtas baudas yra sumokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Nuteistasis atsiliepime į skundą pažymi ir tai, kad visuomenėje yra charakterizuojamas teigiamai, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, per paskutiniuosius dešimt metų iki nusikalstamos veikos padarymo yra nepertraukiamai dirbęs įvairiose darbovietėse. Nors bylos nagrinėjimo metu nedirbo, tačiau intensyviai ieškosi darbo, o tą padaryti sunku dėl to, kad yra tik 50 proc. darbingas. Jo požiūris į socialines vertybes yra teigiamas. Mano, kad fiziškai paskyrus laisvės atėmimo bausmę dar labiau pablogėtų jo psichinė sveikata, nes prarastų galimybę išsigydyti, kadangi iki šios dienos jis yra gydomas priverstinai nuo psichikos sutrikimų.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistasis P. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko P. G. buvo neteisingai paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.
7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.
8. BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Įstatymas sako, kad bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).
9. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai teismas padaro išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu būdu, aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą.
10. Baudžiamasis kodeksas nenurodo teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje esančius bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017).
11. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė. Teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės rūšies parinkimui ir jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek nuteistojo P. G. asmenybę.
13. Esminiai prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo nusikalstamos veikos ar asmenybės pavojingumą, dėl ko būtų galima daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir suteiktų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar akivaizdaus priešingumo bausmės paskirčiai. Teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.
14. Iš bylos duomenų matyti, jog P. G. nusikalto trečią kartą, anksčiau teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 29 d. nusprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 (trims) metams ir automobilio „VW“ konfiskavimas. Šią bausmę P. G. yra atlikęs, iš Probacijos tarnybos registro išregistruotas 2024 m. balandžio 22 d., atlikus baudžiamojo poveikio priemonę (BK 68 straipsnis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas yra tęsiamas iki šiol. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, siekiant išsiaiškinti dėl asmens pakaltinamumo, nagrinėjamoje byloje P. G. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte konstatuota, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir ekspertizės atlikimo metu (praėjus trims mėnesiams po nusikaltimo padarymo) P. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 28–36). Byloje taip pat nustatyta ir tai, kad P. G. praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 37–50). Nuteistasis yra išsiskyręs, turi dukrą, kuriai moka išlaikymą, įgijęs profesinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, jam nustatytas neįgalumas, pasak nuteistojo, jis gydosi, vartoja vaistus, juo rūpinasi ir jį išlaiko tėvai, pas kuriuos ir gyvena, gauna pašalpą.
15. Nusikalstamos veikos padarymo metu P. G. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,35 promilės). Apklausiamas teisme nuteistasis parodė, kad parke iš matymo pažįstami asmenys jį užkalbino, pasiūlė prisijungti išgerti, taip pat pasiūlė nusipirkti miltelių, kurie veikia geriau nei alkoholis. Nuteistasis tvirtino, jog daug aplinkybių neprisimena. Kaip nurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundą, kaltinime nurodytas elgesys buvo spontaniškas ir neapgalvotas, galimai buvo įtakotas būtent dėl jo tuometinės būklės. Apklausiamas teisme jis taip pat tvirtino, jog pavartojęs alkoholio su vaistais, atsiduria (duomenys neskelbtini) klinikoje (psichiatrijos klinika). P. G. viso proceso metu neigė turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, mano, kad gal tik paprašė jaunuolių paruošti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sankcionuota P. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų rasta nebuvo, t. y. nebuvo nustatyta jokių atvejų, kad nuteistasis telefonu bendrautų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, platinimo ar kt. Pažymėtina, kad A. P., kuri įvykio metu buvo ką tik sulaukusi 17-ojo gimtadienio bei įvykio vietoje jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,13 promilės), pagal iškvietimą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad sutiktas asmuo (nuteistasis) pro jį praeinant paklausė, ar „šausit kokso“, ji atsakė „nu nu“, tada nuteistasis pasiūlė eiti kartu, ji sutiko ir, nuėjus prie kito pastato, P. G. išsitraukė polietileninį maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Apklaustų liudytojų teigimu, A. P. apie tai, kad asmuo jai siūlo narkotikų, pranešus draugams, šie atbėgo, nuteistąjį parvertė ant žemės, atėmė minėtą maišelį bei sulaikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais, taip pat pažymi, kad iš (duomenys neskelbtini) parduotuvėje vaizdo kameromis užfiksuotos informacijos, kiek nuteistasis pateko į vaizdo kamerų matymo lauką, nesimato, kad P. G. būtų stoviniavęs ar kalbėjęs su kitais parduotuvės lankytojais, praeiviais, dėl ko sutinka ir su apylinkės teismo išvadomis, kad nuteistojo veiksmai, o būtent pasiūlymas sutiktai merginai pavartoti narkotinių medžiagų, buvo atsitiktinis, neapgalvotas spontaniškas veiksmas, o ne jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis.
16. Prokurorė skunde atkreipė dėmesį, kad nuteistasis P. G. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, savo veiksmų kritiškai nevertino ir dėl jų nesigailėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas yra itin svarbi aplinkybė sprendžiant dėl švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės paskyrimo, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatose asmens prisipažinimo reikalavimas tiesiogiai nėra įtvirtintas. Toks reikalavimas įtvirtintas švelninant bausmę pagal BK 62 straipsnį, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai nėra BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimybės. Todėl P. G. pasirinkta gynybos pozicija tokia, kokią pasirinko pats nuteistasis, negali tiesiogiai nulemti skiriamos bausmės ir tapti esmine aplinkybe, parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį.
17. Apeliaciniame skunde aptardama P. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, prokurorė akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje vietoje neįvertino itin svarbių aplinkybių, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė dvejomis veikomis, numatytomis BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, t. y. narkotinių medžiagų laikymu, turint tikslą jas platinti ir pasikėsinimu platinti narkotines medžiagas, t. y. narkotines medžiagas viešoje vietoje P. G. siūlė nepilnametei praeivei, tačiau šios antros nusikalstamos veikos nebaigė tik todėl, kad ji pranešė apie tai savo draugams, kurie nuteistąjį sulaikė ir atėmė narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundu, kad analizuojama nusikalstama veika iš ties yra pavojinga, tačiau tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad nusikalstamos veikos pavojingumas nekvestionuojamas, tačiau taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra atsižvelgtina ir į kitas su šios nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo socialinį pavojingumą, kurie aptarti aukščiau.
18. Nors šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kažkokių išskirtinių nuteistojo P. G. asmenybę ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Remiantis pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išdėstytų įrodymų ir motyvų visuma bei atsižvelgus į nuteistajam konstatuotus sveikatos sutrikimus, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. G. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jam skiriant laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas vietoje laisvės atėmimo bausmės P. G. paskirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos trukmę artimą maksimaliam šios bausmės dydžiui bei skiriant įpareigojimą ir draudimą, kurie padės įgyvendinti bausmės tikslus neizoliuojant jo nuo visuomenės, artimųjų, sudarant sąlygas dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų pragyvenimui, motyvuojant keisti netinkamus įpročius, gydytis turimas sveikatos problemas, yra pagrįstas.
19. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, dėl ko prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.