Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, turintis neįgalumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 29 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur, dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 (trims) metams ir automobilio „VW Touran“ konfiskavimas, bausmę atlikęs, iš Probacijos tarnybos registro išregistruotas 2024 m. balandžio 22, atlikus baudžiamojo poveikio priemonę (BK 68 straipsnis);

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartimi už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. G. 2023 m. spalio 30 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“, su savimi turėjo vieną užspaudžiamą permatomą polietileninį maišelį su baltos spalvos biriais milteliais, kurių sudėtyje narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,578 g, ir pasiūlė šios medžiagos pabandyti praeivei A. P., tokiu būdu jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, tikslu jas platinti ir pasikėsino platinti narkotines medžiagas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pašaliniai asmenys P. G. sulaikė, narkotines medžiagas atėmė ir iškvietė policijos pareigūnus.

Pirmiau aprašytais veiksmais P. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis P. G. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, paaiškino, kad galimai 2023 m. spalio 30 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, dieną susipyko su tėvu ir išėjo pasivaikščioti į parką. Parke 3 ar 4 iš matymo pažįstami asmenys užkalbino, pasiūlė prisijungti išgerti, jis sutiko. Vaikinams buvo apie 30 metų. Jie taip pat pasiūlė nusipirkti kažkokių miltelių, kurie, jų teigimu, veikia geriau nei alkoholis. Bankomate buvo išsigryninęs 500 Eur, o po susitikimo su jaunuoliais liko tik 200 Eur. 500 Eur turėjo prieš 2 metus pardavęs butą. Nežino, ar 300 Eur išleido narkotinėms medžiagoms, gal pinigus iš jo paėmė. Nežino, kiek narkotinės medžiagos kainuoja. Padauginęs alkoholio, jį vartojo su minėtais asmenimis, ėjo iki parduotuvės, norėjo išsikviesti taksi, kad nuvažiuotų pas draugus. Tuo metu prie „IKI (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jį užkalbino 2 nepažįstamos panelės, o vėliau kažkaip atsidūrė kitame „(duomenys neskelbtini)“ gale. Ten jo laukė apie 10 nepažįstamų jaunuolių, kuriems apie 18 m., kurie klausė, ką daro, ar turi pinigų. Jiems atsakė, kad nieko neturi ir nieko nesiūlo. Jaunuoliai pastovėjo, pakalbėjo ir jį užpuolė, sudaužė telefoną, suplėšė rūbus, iškvietė policiją. Galimai iškvietė policiją dėl to, kad pamanė, jog jis (kaltinamasis) galimai turėjo narkotinių medžiagų. Dėl šių aplinkybių vaikinams kaltinimų nepareiškė. Atvykę policijos pareigūnai jį laikė, nežinojo, ką daryti, nes kai namuose patriukšmaudavo, jį išveždavo į (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar narkotines medžiagas įsigijo iš vaikinų. Narkotinių medžiagų nevartoja, yra nusistatęs prieš narkotines medžiagas, todėl tikrai niekam jų nesiūlė. Anksčiau vartodavo tik alkoholį, kadangi skyrėsi su žmona, tačiau iki įvykio alkoholio nevartojo vienerius metus, nes pavartojęs alkoholio su vaistais, atsiduria (duomenys neskelbtini) klinikoje. Po įvykio kas 2 savaites jam leidžia vaistus, 1 kartą per mėnesį lankosi pas psichologę. Nuo įvykio nebevartoja alkoholio. Visko tiksliai neatsimena, gal tik paprašė padėti paruošti narkotines medžiagas. Jei padarė nusikalstamą veiką, tai labai gailisi. Į kratos metu rastus permatomus maišelius susideda vaistus, kad išėjęs iš namų nepamirštų jų išgerti. Per dieną vaistus geria 3 kartus. Šiuos maišelius jam nupirko mama. Jam nustatytas neįgalumas, nes visko neatsimena, prigalvoja ir bijo. Šiuo metu ieško darbo, gyvena iš neįgalumo išmokų, kurios siekia 280 Eur per mėnesį. Iš jų 200 Eur sumoka alimentams dukros išlaikymui, taip pat antstoliams. Praktiškai neturi jokių pajamų. Jį tėvai maitina, prižiūri, kad išgertų vaistus. Gyvena tėvų prižiūrimas ir išlaikomas, kol nesusiras darbo. Darbo pobūdžiui keliami dideli reikalavimai, dėl ligos negali visko dirbti.

Liudytojas A. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Paaiškino, kad galimai 2023 m. spalio mėn. sėdėjo su draugais K. Š., N. J., G. K., R. ir A. P. už parduotuvės „IKI (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). A. P. nuėjo į tualetą. Kita draugė – galimai G. K. – iš A. P. gavo žinutę, kad jai siūlomos narkotinės medžiagos ir yra už „IKI“ parduotuvės. Tuo metu jis (liudytojas) buvo kartu su G. K.. Gavę žinutę, nutarė eiti ieškoti A. P., kad ją sustabdyti nuo narkotikų ir kad nebūtų nieko blogo. Atėję prie A. P. pamatė, kad minėta draugė stovi su vyriškiu, A. P. ir kaltinamasis stovėjo vienas šalia kito, kaltinamasis jai kažką davė, bet ką davė, nematė. Stovėjo už „IKI“ parduotuvės, šalia galimai šokių studijos, netoli stogelio, šalia matėsi parkas. Priėjęs N. J. draudė jai (A. P.) kažką iš kaltinamojo imti ir daryti. N. J. ir kaltinamasis pradėjo konfliktuoti, jis paguldė ant žemės kaltinamąjį, nes šis pradėjo priešintis. Jie (liudytojas su draugais) stovėjo ir žiūrėjo. N. J., belaikantis kaltinamąjį, paskambino policijos pareigūnams, tačiau kaltinamasis priešinosi, todėl telefoną padavė jam (liudytojui) policijos pareigūnams paaiškinti, kaip atvažiuoti. N. J. grūmėsi su kaltinamuoju, nes jis bandė bėgti. Nepažįstamas asmuo, išėjęs ir parduotuvės, taip pat padėjo laikyti kaltinamąjį. A. P. stovėjo šalia jų. Grumtynių metu N. J. ir kaltinamasis gulėjo ant žemės, kaltinamasis bandė ištrūkti, rėkė, kad jį paleistų, tačiau N. J. sakė, kad niekur neis, jis sakė laukti policijos pareigūnų. Kaltinamasis stumdėsi, nenorėjo, kad būti iškviesti policijos pareigūnai. Kol vyko grumtynės ant žemės, pamatė, kad kaltinamasis į kojinę dedasi narkotines medžiagas – maišelis buvo permatomas, matėsi kažkas, bet neaišku kas, viduje. Šias medžiagas paėmė. Jis (liudytojas) nematė, kad asmuo būtų siūlęs narkotinių medžiagų, kaltinamasis sakė, kad nieko nesiūlė. Kaltinamasis sakė, kad narkotikų nedalina. Tuo metu, vis dar telefonu kalbėdamas su policijos pareigūnais, jiems pasakė apie narkotines medžiagas ir po kelių minučių pareigūnai atvažiavo. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, nes nelabai pastovėjo ant kojų. Asmeniškai daugiau daiktų aplinkui nematė, kaltinamajam kišenių nekraustė, visus kitus daiktus susirinko policijos pareigūnai. A. P. nieko daugiau nepasakojo. Po įvykio nekalbėjo, kadangi policijos pareigūnai juos išskirstė. Kaltinamasis iki įvykio prie jų nebuvo priėjęs, parke su juo nebendravo, buvo tik su draugų kompanija. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja K. Š., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad įvykio metu buvo draugo R. gimtadienis. Buvo prie „(duomenys neskelbtini) IKI“ parduotuvės, ėjo su A. P. apsipirkti. Išėjus iš parduotuvės, priėjo kaltinamasis ir A. P. kažką pasiūlė. Vyriškį matė pirmą kartą. Iš parduotuvės išėjus, priėjo kepyklėlę, ji (liudytoja) nuėjo iki tualeto. Su A. P. nuėjus prie daugiaaukščio namo, netoli parduotuvės, laukė R., buvo suplanavę atšvęsti jo gimtadienį. Kol laukė R., prie A. P. priėjo vyriškis, kuris jai pradėjo siūlyti narkotikus. Jis siūlė paeiti nuošaliau, buvo išsitraukęs maišelį, kuriame buvo milteliai. Kai priėjo kaltinamasis, šalia buvo ji (liudytoja), A. S., N. J., G. K., po kiek laiko atėjo ir R.. Jie visi buvo susitarę susitikti prie parduotuvės. Ji (liudytoja), N. J. ir A. S. kaltinamojo klausė, ką siūlo, tačiau asmuo visiškai nekreipė dėmesio, tęsė savo veiksmus. Tuo metu įsikišo N. J., jis kaltinamąjį pastūmė nuo draugės ir pradėjo žodinį konfliktą su juo. N. J. kaltinamąjį parvertė ant žemės su tikslu jį laikyti, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Kaltinamasis bandė pasprukti, bandė išsilaisvinti, todėl buvo paguldytas ant žemės. Kaltinamasis bandė paimti N. J. už rankos ir išsilaisvinti, vienas iš draugų, kuris – neprisimena, sakė, kad kaltinamasis turi peilį. Policijos pareigūnams paskambino G. K.. Kol N. J. ant žemės laikė kaltinamąjį, praeivis vaikinas jam padėjo. Atvykus policijos pareigūnams, praeivis asmuo išėjo. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad yra neadekvatus. Maišelį su narkotinėmis medžiagos matė tik tuo metu, kai jis buvo parodytas, po to jo nematė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti liudytojos K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. spalio 30 d. pavakario metu, ji leido laiką su draugais N. J., A. S., G. K., R. ir A. P., buvo žaidimų aikštelėje, netoliese (duomenys neskelbtini) parko. A. P. užsimanė į tualetą, o ji nusprendė ją palydėti. Jos nuėjo į šalia buvusią „IKI“ parduotuvę, kuri vadinama „(duomenys neskelbtini)“. Kai A. P. išėjo iš „IKI“ parduotuvėje esančios „Kepyklėlės“ tualeto, jos kartu ėjo link pagrindinio išėjimo iš „IKI“ parduotuvės. Prie išėjimo durų, viduje stovėjo nepažįstamas vyras, kuris joms praeinant kažką pasakė A. P.. Ji tik išgirdo: „einam už parduotuvės prie bromo, kai ką parodysiu“. Girdėjo, kai A. P. atsakė „nu einam“ ar kažką panašaus. Ji nuo jų šiek tiek atsitraukė, nes vyras kėlė jai nesaugumo jausmą. Todėl ką tiksliai jie kalbėjo, negirdėjo. Kai išėjo iš „IKI“ parduotuvės, prie jos atėjo N. J., A. S., kurie trise ėjo iš paskos, o A. P. su vyru ėjo priekyje, link „bromo“. A. S. ir N. J. klausė, kas tai per vyras, ji pasakė, kad jis kažką A. P. pasiūlė. Nuėjus į „bromą“, prie jų prisijungė G. K.. Ji (liudytoja), A. S., N. J. ir G. K. atsistojo prie vaistinės kampo, o A. P. su tuo vyru buvo paėję kiek toliau, apie 30 metrų nuo jų, ir stovėjo prie pastato sienos. Tada tas vyras nusisuko nuo jų nugara, o A. P. priešais juos buvo atsisukusi priekiu. Vyras pradėjo krapštyti kišenes, vidines, išorines, kelnių kišenes, atrodė, kad kažko ieško, pastebėjo, kad išsitraukė maišelį. Maišelis buvo permatomas su kažkokiu užsegimu. Kas maišelyje buvo, nesimatė, bet matė A. P. išraišką. A. P. į juos pasižiūrėjo išpūtusi akis, todėl suprato, kad tame maišelyje kažkas neįprasta. N. J. susinervino ir nuėjo link jų, kažką iš vyro rankų išmetė ant žemės ir pradėjo šaukti: „ką tu čia siūlai nepilnametei?“ Vėliau po visko N. J. papasakojo, kad tai, ką jis išmetė iš vyro rankų, buvo balti milteliai. Vyras pradėjo sakyti: „aš čia nieko neduodu tu čia (necenzūrinis žodis) proto“, vyras pasidarė agresyvus ir susistumdė su N. J.. Ji (liudytoja) A. S. pasakė, kad nubėgtų padėti N. J., kuris vyrą pargriovė ant žemės ir pradėjo šaukti: „kvieskit policiją“. Kažkas iš jų iškvietė policiją. Vėliau A. P. pasakė, kad vyras ją kvietėsi į namus ir siūlė „kokso“, jai rodydamas maišelį su narkotikais. Ar A. P. sakė vyrui, kad yra nepilnametė, nežino, ar vyras jos klausė amžiaus, taip pat nežino. Mano, kad vyrui nebuvo skirtumo, jis buvo neadekvatus, atrodė apsvaigęs ir neblaivus. Kiek žino, kai A. P. stovėjo su vyru atokiau nuo jų, A. P. kažkam iš draugų parašė žinutę, bet ką parašė, neprisimena, kažką apie vyrą. A. S. su N. J. vyrą laikė iki atvykstant policijai, jiems padėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris ėjo pro šalį (1 t., b. l. 67–70). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytoja G. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad kaltinamasis jai yra matytas. 2023 m. vasario mėn., tiksliai neprimena, galimai penkiese, buvo lauke. Nurodė, kad A. P. ir K. Š. nuėjo į tualetą, joms išeinant iš „IKI (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kaltinamasis A. P. susistabdė, jai siūlė kokaino. A. P. jai (liudytojai) parašė žinutę, kad vyras siūlo narkotikų ir ant telefono buvo papilta juostelė iš miltelių, kurią matė visi. Ji (liudytoja) tai pasakė A. S. ir N. J., kurie nuėjo iki A. P. ir sulaikė vyrą. A. S. ištraukė telefoną ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnus iškvietė N. J. arba A. S.. A. S. paėmė maišelį iš vyro. Narkotikai buvo ir ant telefono, ir maišelyje kišenėje. Nežino, kodėl reikėjo versti ant žemės kaltinamąjį. Matė, kad vyras priešinosi, rėkė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie juos apklausė, ji (liudytoja) parodė žinutes policijos pareigūnams ir jie vyrą pasodino į automobilį.

Liudytojas N. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad kaltinamasis yra matytas. Nurodė, kad susitiko su draugais (G. K., A. S., A. P., K. Š.) švęsti gimtadienį. Kiek pamena, A. P. užėjo į (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančią parduotuvę „IKI (duomenys neskelbtini)“, o jie nuėjo į kiemą, prie aikštelės, palaukti A. P.. A. P. G. K. parašė žinutę, kad jai kažkas pasiūlė narkotinių medžiagų. Priėję prie A. P., pamatė, kad asmuo jai (A. P.) kažką siūlo, t. y. matė, kad ant kažkokio paviršiaus buvo kažkas paberta. A. P. sakė, kad jai siūlė pabandyti. Jis (liudytojas) ir A. S. klausė, ką siūlo, asmuo sakė „nesikišk“. Asmuo bandė pabėgti, pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jie jį sulaikė. Laikyti vyrą taip pat padėjo praeivis. Kaltinamasis bandė sprukti, kažką išsiimti iš kišenės. Galimai A. S. paskambino policijos pareigūnams. Taip pat A. S. rado maišelį, numestą ant žemės, kurį perdavė policijos pareigūnams. Vyras buvo nuo kažkokių medžiagų apsvaigęs, jautėsi alkoholio kvapas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta liudytojo N. J. parodymų dalis, kad kai vyras buvo ant žemės, tą permatomą, polietileninį maišelį laikė rankose ir bandė paslėpti į kojinę ar į batą, nes bandė jį ten užkišti. A. S., pamatęs, kad vyras bando slėpti maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos, maišelį iš vyro paėmė (1 t., b. l. 27–30). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad situacijos tiksliai nepamena, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Kaltinamasis neigė, kad siūlė narkotinių medžiagų.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 11 d.-vasario 5 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-24/2024 matyti, kad kaltinamajam P. G. atlikta ambulatorinė pirminė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pateiktos išvados: 1) nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. spalio 30 d., P. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu P. G. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 2) šiuo metu P. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Šiuo metu P. G. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus ir būti teisiamas; 3) P. G. netikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones (2 t., b. l. 28–36).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties byloje Nr. T-1203-917/2024 matyti, kad, patenkinus (duomenys neskelbtini) teikimą, P. G. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – terminas pratęstas 6 mėnesiams (3 t., b. l. 67–70).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių arba psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šios nusikalstamos veikos objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Nusikaltimo dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė gali būti realizuojama alternatyviais veiksmais, nurodytais normos dispozicijoje. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš alternatyvių veiksmų, kadangi kiekvienas iš jų atitinka savarankiško nusikaltimo sudėtį. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Šiai bylai aktualus narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra suprantamas, kaip bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikytinas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tai, kad ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus (bent vieną iš jų) jis atlieka neteisėtai ir nori taip veikti.

Kaltinamasis P. G. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo (neteisėto laikymo ir pasikėsinimo platinti) narkotine medžiaga pripažino iš dalies ir paaiškino, kad galimai 2023 m. spalio 30 d., vaikštant parke, jį užkabimo iš matymo pažįstami asmenys, pasiūlė prisijungti išgerti, jis sutiko. Tie asmenys taip pat pasiūlė nusipirkti kažkokių miltelių, kurie, pasak jų, veikia geriau nei alkoholis. Prieš tai jis (kaltinamasis) bankomate buvo išsiėmęs 500 Eur, o po susitikimo su tais asmenimis, liko 200 Eur, tačiau nežino, ar 300 Eur išleido narkotinėms medžiagoms. Padauginęs alkoholio, ėjo link parduotuvės, norėdamas išsikviesti taksi, prie parduotuvės „IKI“ jį užkalbino 2 nepažįstamos merginos, vėliau, nepamena kaip, atsidūrė kitame (duomenys neskelbtini) gale, ten laukė apie 10 nepažįstamų jaunuolių, kurie jį užpuolė ir iškvietė policiją. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad tie jaunuoliai jo klausė, ką jis daro, ar turi pinigų. Mano, kad jaunuoliai policiją galimai iškvietė dėl to, jog pagalvojo, kad jis (kaltinamasis) turi narkotinių medžiagų. Neatsimena, ar narkotines medžiagas įsigijo iš tų vaikinų parke, tačiau jeigu pareigūnai rado, vadinasi turėjo. Tikrai niekam narkotinių medžiagų nesiūlė. Visko tiksliai neatsimena, gal tik paprašė padėti paruošti narkotines medžiagas. Jei padarė nusikalstamą veiką, tai labai gailisi.

Kaip nurodyta pirmiau, kaltinamasis P. G., iš esmės neneigdamas narkotinės medžiagos laikymo, kategoriškai neigė tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą bei tai, kad narkotinę medžiagą jis siūlė A. P.. Vertinant P. G. parodymus visų pirma pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai yra vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje ir jų vertinimui taikomos tos pačios duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisyklės, kaip ir kitiems įrodymams. Be to, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, kurių visuma patvirtina arba paneigia kaltinamojo parodymų dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kaltės patikimumą.

Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, gavus informaciją apie tai, jog 2023 m. spalio 30 d. apie 15.00 val. nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo – P. G., A. P. siūlė galimai narkotinių medžiagų, kurių ši neėmė. Ikiteisminio tyrimo eigoje nusikalstama veika iš BK 259 straipsnio 1 dalies buvo perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis P. G. kategoriškai neigė siūlę narkotinę medžiagą A. P., tikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo. Aplinkybę, kad P. G. siūlė narkotinių medžiagų, A. P. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Kaip matyti iš 2023 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių aiškinimosi, A. P. paaiškino, kad būnant prie „IKI“ parduotuvės, prie jos priėjo vyresnio amžiaus vyras, kuris pasakė, kad turi narkotinių medžiagų ir jai pasiūlė, vyras buvo išsitraukęs baltos spalvos maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai, apie tai, kad jai siūlo narkotinių medžiagų, parašė G. K.. Apklausiama teisiamajame posėdyje A. P. patvirtino, kad prie parduotuvės „IKI (duomenys neskelbtini)“, lauke prie jos priėjo kaltinamasis ir pasiūlė narkotinių medžiagų, t. y. paklausė, ar vartoja narkotines medžiagas. Ji pasakė, kad nelabai, bet gali. Kaltinamasis sakė „šausi kokso, nesi dar tokio bandžiusi“. Jai ir kaltinamajam nuėjus už parduotuvės kampo, jis ant telefono pradėjo barstyti baltą medžiagą, miltelių formos. Ji parašė G. K., kad jai siūlo narkotinių medžiagų, tuomet atėjo draugai (K. Š., G. K., R., N. J., A. S.) ir galimai N. J. kaltinamąjį paguldė ant žemės, iškvietė policiją. Liudytojos A. P. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį buvo prie parduotuvės „IKI (duomenys neskelbtini)“, kartu buvusiai A. P. nuėjus į tualetą, kita mergina – galimai G. K., iš A. P. gavo žinutę, kad jai siūlomos narkotinės medžiagos ir ji yra už „IKI“ parduotuvės. Matė, kad A. P. stovi su vyriškiu, tas vyras (kaltinamasis) jai kažką davė, priėjęs N. J. pradėjo konfliktuoti su kaltinamuoju ir paguldė jį ant žemės, grumtynių metu matė, kaip kaltinamasis į kojinę dedasi narkotines medžiagas – maišelis buvo permatomas, matėsi, kad viduje kažkas yra. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytoja G. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad 2023 m. vasario mėn. buvo prie parduotuvės „IKI (duomenys neskelbtini)“, A. P. ir K. Š. nuėjus į tualetą, po kurio laiko A. P. jai (liudytojai) parašė žinutę, kad vyras siūlo narkotikų, apie tai ji pasakė A. S. ir N. J., kurie tą vyrą sulaikė ir iškvietė policiją. Taip pat parodė, kad matė, kaip A. S. iš vyro paėmė maišelį bei tai, kad matė ant telefono papiltą juostelę iš miltelių. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja K. Š., teisiamajame posėdyje paaiškinusi, kad buvo prie „(duomenys neskelbtini) IKI“ parduotuvės, ėjo su A. P., išėjus iš parduotuvės, priėjo kaltinamasis ir A. P. kažką pasiūlė, buvo išsitraukęs maišelį, kuriame buvo milteliai, siūlė paeiti toliau. Ji ėjo šiek tiek atokiau nuo to vyro ir A. P.. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip vyras pradėjo krapštyti kišenes, vidines, išorines, kelnių kišenes, atrodė, kad kažko ieško, pastebėjo, kad išsitraukė maišelį, maišelis buvo permatomas, matė A. P. išraišką (A. P. pasižiūrėjo išpūtusi akis), todėl suprato, kad tame maišelyje, kažkas neįprasta, šiuos parodymus liudytoja patvirtino. Taip pat parodė, kad N. J. kaltinamąjį parvertė ant žemės, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytojas N. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad kaltinamasis yra matytas. Nurodė, kad susitiko su draugais (G. K., A. S., A. P., K. Š.) švęsti gimtadienį, buvo prie parduotuvės „IKI (duomenys neskelbtini)“, A. P. užėjo į parduotuvę, laukiant A. P., G. K. gavo iš A. P. žinutę, kad jai kažkas pasiūlė narkotinių medžiagų. Priėję prie A. P., pamatė, kad asmuo jai (A. P.) kažką siūlo, t. y. matė, kad ant kažkokio paviršiaus buvo kažkas paberta. Jis (liudytojas) ir A. S. įsikišo, asmeniui bandant pabėgti, jį sulaikė, iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad kai vyras buvo pargriautas, jis rankose laikė polietileninį maišelį ir bandė paslėpti į kojinę ar į batą, nes bandė jį ten užkišti, o A. S., tai pamatęs, maišelį paėmė.

Liudytojų parodymuose esminiai prieštaravimai dėl narkotinės medžiagos siūlymo A. P. aplinkybių nenustatyti. Liudytojai patvirtino, kad prie parduotuvės „IKI (duomenys neskelbtini)“ būtent kaltinamasis siūlė A. P. narkotinės medžiagos, apie gautą pasiūlymą A. P. parašė G. K., taip pat patvirtino, kad matė kaltinamojo rankose permatomą maišelį su biria medžiaga, tą maišelį iš kaltinamojo paėmė ir perdavė policijos pareigūnams. Nenustatyta, kad liudytojai būtų asmeniškai pažįstami su kaltinamųjų ir turėtų suinteresuotumą duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Be to, liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja kitiems rašytiniams bylos duomenims. Kaip minėta, apie tai, kad kaltinamasis siūlė A. P. narkotinių medžiagų, liudytoja A. P. nurodė netrukus į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Apie tai, kad vyras siūlė A. P. narkotines medžiagas, kaip matyti iš kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašų) apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių, atvykusiems pareigūnams nurodė ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys, kurie šioje byloje buvo apklausti kaip liudytojai ir šias aplinkybes patvirtino. Be to, liudytojų parodymai atitinka ir duomenis, užfiksuotus kitų objektų (pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi garso įrašo) apžiūros protokole. Iš pranešėjo ir operatorės pokalbio turinio matyti, kad skambinantis asmuo informuoja, jog (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) „IKI“ parduotuvės, žmogus nepilnamečiams pardavinėja narkotikus, heroiną ar kokainą, nežino ką, bando jį sulaikyti, nes žmogus bando pabėgti. Kaltinamojo P. G. ir A. P. bendravimas prie parduotuvės „IKI (duomenys neskelbtini)“ durų ir pasišalinimas kartu užfiksuoti parduotuvės vaizdo įrašo apžiūros protokole. Aplinkybės, kad buvo šioje vietoje ir bendravo su dviem merginomis, kaip nurodyta pirmiau, neneigė ir pats kaltinamasis.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinimas P. G. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (neteisėto laikymo turint tikslą platinti ir pasikėsinimo platinti) pasitvirtino. Nors P. G. savo kaltės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tvirtindamas, kad narkotinės medžiagos niekam nesiūlė, jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nors šioje byloje nenustatyta, kad už siūlomą narkotinę medžiagą P. G. būtų prašęs kokio atlygio ar kad A. P. būtų mokėjusi už narkotinę medžiagą, kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui tai neturi reikšmės, kadangi net ir neatlygintinis narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas yra kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnį. Apie tikslo platinti buvimą šiuo atveju leidžia spręsti įgytų medžiagų kiekis, kaltinamojo supratimas, kad medžiaga yra narkotinė (kaltinamasis kategoriškai neneigė, kad iš parke sutiktų asmenų galėjo įsigyti narkotinę medžiagą; A. P. nurodė, kad vyras medžiagą įvardino, kaip „koksą“), kaltinamojo veiksmai (kaltinamasis pasiūlė narkotinę medžiagą praeivei (A. P.), tačiau po to, kai prie jo ir A. P. priėjo N. J., A. S. ir klausė, ką jis siūlo nepilnametei, pareigūnai klausė, ar paketėlis su medžiaga priklauso jam, kaltinamasis viską pardėjo neigti, sakė, kad jį nori „pakišti“. Kaip minėta, neteisėtu platinimu pripažįstamas ir neatlygintinis nusikaltimo dalyko perdavimas (pasidalinimas), todėl aplinkybė, kad kaltinamasis negavo jokios turtinės ar neturtinės naudos, tikslo platinti nepaneigia. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims, o pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis tokį tikslą turėjo. Nors teisiamajame posėdyje P. G. po to, kai buvo pranešta apie galimą kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą, nurodė, kad jis narkotinės medžiagos A. P. nesiūlė, tik paprašė, kad ji parodytų, kaip vartoti, šiuos kaltinamojo teiginius paneigia pirmiau šiame nuosprendyje aptarti ir įvertinti įrodymai. Nors P. G. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nebaigė realizuoti vieno iš alternatyvių BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių – kitokio platinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra, kadangi kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, susidedantį iš dviejų alternatyvių veikų, kurių viena (neteisėtas laikymas) baigta.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinamajam P. G. inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, nurodyta, kad, be kita ko, P. G. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. P. atsisakė bandyti narkotines medžiagas. Vis tik ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nusikalstamos veikos P. G. nebaigė dėl to, kad A. P., sutikusi eiti su kaltinamuoju pabandyti jo siūlomą narkotinę medžiagą, apie tai žinute informavo G. K., kuri apie tai pasakė kartu buvusiems asmenims, tarp jų – A. ir N., ir šie asmenys kaltinamąjį pargriovė ant žemės, atėmė narkotines medžiagas ir iškvietė policijos pareigūnus. Apie kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo galimybę proceso dalyviams buvo pranešta 2024 m. gruodžio 2 d. teisiamajame posėdyje, laiko pasiruošti gynybai proceso dalyviai neprašė, kaltinamasis teikė papildomus paaiškinimus. Atsižvelgus į tai, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės keičiamos nustatant, kad P. G. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pašaliniai asmenys jį pargriovė ant žemės, atėmė narkotines medžiagas ir iškvietė policijos pareigūnus. Šių faktinių aplinkybių pakeitimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu siekiant pašalinti kilusią abejonę dėl P. G. pakaltinamumo, teisiamajame posėdyje buvo apklaustas ekspertas S. S.. Ekspertas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu teiktas išvadas dėl P. G. galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti šioje byloje vertinamo įvykio metu. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 11 d. atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ikiteisminio tyrimo metu gavo medicininę medžiagą, žiūrėjo savo sistemoje, ar asmuo yra pas juos buvęs. Žinojo, kad kaltinamasis anksčiau buvo pripažintas nepakaltinamu, jam buvo nustatytas žalingas alkoholio vartojimas ir kliedesinis sutrikimas, kuris buvo nukreiptas prieš žmoną. Šiuo atžvilgiu nematė kliedesinio sutrikimo, buvo nuoseklaus mąstymo, savo veiksmus suprato, atsakė į užduotus klausimus. Taip pat buvo atliktas kognityvinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nebuvo nustatyti sutrikimai. Iš liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, todėl pateikė išvadą, kad jam diagnozuojamas psichikos sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šiuo atveju kliedesinis sutrikimas nebuvo nustatytas. Aplinkybė, kad kaltinamajam pratęstos priverčiamosios medicinos priemonės kitoje baudžiamojoje byloje, reikšmės neturi, išvada pateikiama apie veiksmą, būdingą šiai baudžiamajai bylai. Veika buvo padaryta 2023 m. spalio 30 d., o ekspertizė atlikta 2024 m. sausio 11 d., praėjus trims mėnesiams. Ekspertizė buvo atlikta remiantis visa turima medicinine dokumentacija, tyrė, ar nebuvo pasireikšta psichozės sutrikimų, atsižvelgė į įvykio aplinkybes, liudytojų parodymus, dėl to nekyla abejonių, kad jis suprato savo veiksmus, kad siūlo ir platina. Dalinio nepakaltinamumo negalėtų būti.

Papildomai paaiškino, kad atliekant ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo vertinama visa gauta medicininė dokumentacija, patikrinta informacija savo turimose sistemoje. Taip pat buvo žinoma ir aplinkybė, kad P. G. anksčiau buvo pripažintas nepakaltinamu, jam buvo nustatytas žalingas alkoholio vartojimas ir kliedesinis sutrikimas. Paaiškino, kad kognityvinių funkcijų sutrikimas nenustatytas, yra 28 balai, tai vadinasi supranta veiksmus, gali juos valdyti, asmuo atsakė į klausimus, atminties sutrikimų nenustatyta. Buvo žinoma, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Ekspertas patvirtino, kad šiuo atveju atliekant P. G. tyrimą, kliedesinis sutrikimas nebuvo nustatytas, tiriamasis savo veiksmus suprato, buvo nuoseklaus mąstymo. Kliedesinis sutrikimas P. G. buvo nustatytas tada, kai buvo įvykis prieš žmoną, tas kliedesinis sutrikimas buvo nukreiptas prieš žmoną. Šiuo atveju kliedesinio sutrikimo nebuvo. Ekspertas nurodė ir tai, kad aplinkybė, jog kitoje byloje P. G. pripažintas nepakaltinamu, buvo įvertinta teikiant išvadą šioje byloje. Inkriminuotos veikos metu kliedesinis sutrikimas nebuvo nustatytas. Psichozės simptomai niekada nebuvo aprašomi medicininėje dokumentacijoje. Dėl nutarties, kuria pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, ekspertas paaiškino, kad šiuo atveju svarbu tai, ar asmuo galėjo suprasti savo veiksmus dėl šioje byloje vertinamo įvykio. Diagnozė – kliedesiniai sutrikimai – jau buvo nustatyta iki šioje byloje vertinamos veikos, o teikiant išvadas šioje byloje, visi duomenys vertinti retrospektyviai, kadangi tyrimas atliktas vėliau, nei padaryta veika. Nebuvo nei vieno įrašo, kad kaltinamajam būtų psichozė. Teikiant išvadą buvo vertintos ir inkriminuotos veikos aplinkybės, liudytojų parodymai, visa medicininė dokumentacija, ne tik nuo įvykio iki išvados pateikimo. Kliedesinis sutrikimas buvo aktualus tai situacijai dėl žmonos. Tai, kad šiuo metu tęsiama priverčiamoji medicinos priemonė su diagnoze „kliedesinis sutrikimas“, ekspertizės akte pateiktoms išvadoms reikšmės neturi, šios aplinkybės teikiant išvadas buvo žinomos ir vertintos.

Teisiamajame posėdyje duoti eksperto paaiškinimai atitinka ekspertizės akto turinį ir jame pateiktas išvadas. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kompetencija ir jo pateiktų išvadų objektyvumu bei pagrįstumu. Nors kaltinamajam šiuo metu kitoje baudžiamojoje byloje yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ekspertas patvirtino, kad ši aplinkybė buvo žinoma teikiant išvadas šioje byloje ir buvo įvertinta. Taip pa ekspertas argumentavo, kodėl kitoje byloje nustatyta diagnozė – kliedesinis sutrikimas, nebuvo nustatyta šioje byloje, patvirtino, kad tyrimo metu buvo vertinama medicininė dokumentacija ne tik nuo inkriminuoto įvykio laiko iki ekspertizės atlikimo, bet visa P. G. medicininė dokumentacija, kurioje nėra įrašų dėl psichozės, o kliedesinis sutrikimas buvo nukreiptas prieš žmoną, šiuo atveju – kliedesinis sutrikimas nebuvo nustatytas. Paaiškino, kad tyrimo metu įvertinta medicininė dokumentacija, šios bylos duomenys apie įvykį bei atlikto kognityvinio tyrimo rezultatai paneigė galimybę, kad kaltinamasis galėjo nesuprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį įvykio metu, jam bandant paslėpti narkotinę medžiagą, jo paaiškinimus, kad asmenys jam siūlė pirkti narkotikų ir galimai jis juos nusipirko, nėra pagrindo abejoti, kad įvykio metu kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą, t. y. tai, kad siūlo narkotinę medžiagą ir norėjo taip veikti. Taigi dėl subjektyviojo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio abejonių taip pat nekyla, įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suprato, kad medžiaga yra narkotinė ir (ar) psichotropinė. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visuma tokį kaltinamojo suvokimą patvirtina.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu kaltinamojo (nuteistojo) asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui ir todėl yra pagrindas asmeniui paskirti švelnesnę bausmę ar jos rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020, 2K-21-628/2021).

Baudžiamasis įstatymas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Jokių kitų alternatyvių bausmių šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nėra numatyta. P. G. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, įvertinus įvykio metu jam nustatytą neblaivumą, paties kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad vartojo alkoholį, dėl jo ir vaistų poveikio, visko neprisimena, pripažintina tai, kad P. G. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vis tik įvertinus šioje byloje nustatytų, su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltinamojo asmenybe susijusių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad net ir minimalaus termino BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei (jos pavojingumui).

Nustatyta, kad P. G. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, šią su savimi turėtą narkotinę medžiagą pasiūlė A. P., tačiau ši atsisakė bandyti pasiūlytą narkotinę medžiagą. Nekvestionuojant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, vis tik atsižvelgtina ir į kitas su šios veikos padarymu susijusias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo socialinį pavojingumą. Kaip matyti iš P. G. paaiškinimų, narkotinę medžiagą jis įsigijo atsitiktinai, iš matymo pažįstamiems asmenis, su kuriais vartojo alkoholį, pasiūlius įsigyti medžiagą, kuri veikia geriau, nei alkoholis. Šią medžiagą kaltinamasis pasiūlė pabandyti nepažįstamam, pašaliniam asmeniui (A. P.), jokio atlygio už tai nereikalavo, tikslo neteisėtu būdu pasipelnyti neturėjo. P. G. anksčiau už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis (be tikslo ar su tikslu platinti) neteistas. Nors 2021 m. kovo 29 d. buvo pripažintas kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, paskiriant baudos bausmę (bauda sumokėta 2022 m. vasario 6 d.,), šioje byloje vertinama nusikalstama veika padaryta praėjus daugiau, nei 2 metams, nuo pirmiau nurodyto nuosprendžio priėmimo. Iš administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad P. G. administracine tvarka baustas ne kartą (vyrauja administraciniai nusižengimai nuosavybei – smulkios vagystės), tačiau už nusižengimus, susijusius su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kaltinamasis nebaustas, visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 37–55). Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo, tačiau iš duomenų apie asmens darbovietes matyti, kad P. G. dirbti pradėjo 2002 m. ir įvairiose darbovietėse dirbo iki 2023 m. kovo 30 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo nuostata į darbą taip pat išliko teigiama, P. G. tvirtino, kad nori susirasti darbą, įsidarbinti, tačiau tai sunkiai pavyksta dėl kaltinamojo atitikimo darbui keliamiems reikalavimams. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2024 m. birželio 6 d. sprendime dėl dalyvumo lygio pateikta informacija, kad P. G. nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2026 m. gegužės 12 d. yra nustatytas 50 procentų netekto dalyvumo lygis. Po to, kai kaltinamasis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, nauji ikiteisminiai tyrimai jam nepradėti, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, P. G. tinkami vykdo jam kitoje baudžiamojoje byloje paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Pirmiau aptartų duomenų ir aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad P. G. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, spontaniškas veiksmas, nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam nėra būdingas. Nusikalstama veika nebuvo padaryta siekiant neteisėtu būdu gauti pajamas, byloje nėra duomenų, kad P. G. palaikytų ryšius su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, o duomenys apie jo psichinę sveikatą nors ir nesudaro pagrindo pripažinti jį nepakaltinamu, vis tik teikia pagrindą išvadai, kad kaltinamasis, nors ir suprato savo elgesio neteisėtumą, vis tik neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pavojingumo tinkamai neįvertino. Teismo vertimu, tai sudaro pagrindą P. G. padarytą nusikaltimą vertinti kaip mažesnio rūšinio pavojingumo ir taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad P. G. nėra toks pavojingas, kad būtų reikalinga jį izoliuoti nuo visuomenės, todėl jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnės rūšies, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmė.

Įvertinus tyčinį nusikaltimo pobūdį, atsakomybė lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei mažesnį jos pavojingumą, duomenų apie kaltinamojo polinkį sistemiškai pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas nebuvimą, jo psichinės sveikatos ypatumus, kaltinamajam skirtina BK 48 straipsnyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima šios bausmės rūšies vidurkiui be intensyvios priežiūros. Siekiant skatinti pozityvų užimtumą, kurti bei išlaikyti turimus socialinius ryšius, motyvuoti kaltinamąjį keisti netinkamus įpročius, jam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – asmens dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu kaltinamojo turtui – 2023 m. spalio 30 d. daiktų protokolu pateiktiems pinigams (209,58 Eur) – paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Procesinės prievartos priemonės taikymas paskutinį kartą buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 1 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas baigėsi, tačiau skirti šią procesinę prievartos priemonė priimant nuosprendį nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti galimai iš nusikalstamos veikos gautų piniginių lėšų konfiskavimą. Šioje byloje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis narkotinę medžiagą pasiūlė neatlygintinai, kitų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų neteisėtą šių pinigų kilmę, byloje nėra, todėl šioje proceso stadijoje BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas yra išnykęs.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2024 m. liepos 1 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad P. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 233,34 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam P. G. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui (BPK 51 straipsnio 2 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis turto neturi, nedirba, gaunamos pajamos yra neįgalumo išmoka), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po specialistų tyrimo likę milteliai ir tabletės, kuriuose atitinkamai narkotinės ir psichotropinės medžiagos, perduotos saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini;

- po specialistų tyrimo likusio trys tabletės su užrašu „03” ir vienas tokios pat tabletės fragmentas, popieriaus lankstinukas, švirkštas bei plastikinis paketas, taip pat 58 vnt. permatomų, plastikinių, užspaudžiamų maišelių, kurie saugomi DAINAVOS PK VS tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini P. G.;

- nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai, esantys voke kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, P. G. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus esant gydytojo paskyrimui.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – asmens dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo P. G. asmens dokumentą – pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti P. G..

Iš P. G. ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus – 209,58 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui P. G..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 233,34 Eur, iš P. G. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po specialistų tyrimo likusius miltelius ir tabletes, kuriuose atitinkamai narkotinės ir psichotropinės medžiagos, perduotus saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikintini;

- po specialistų tyrimo likusias tris tabletes, su užrašu „03” ir vieną tokios pat tabletės fragmentą, popieriaus lankstinuką, švirkštą bei plastikinį paketą, taip pat 58 vnt. permatomų, plastikinių, užspaudžiamų maišelių, kurie saugomi DAINAVOS PK VS tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini P. G.;

- nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašus, esantys voke kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.