Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui S. A. dėl tėvystės nustatymo, trečiasis suinteresuotas asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovei prašant, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, atsakovės V. P. procesinė padėtis buvo pakeista į suinteresuoto asmens (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalis). Ieškinys suinteresuotam asmeniui V. P. buvo tinkamai įteiktas (el. bylos popierinis priedas, l. 6), ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (Didlaukio g. 86E, Vilnius), civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta nutartimi paskirta teismo ekspertizė. 2020 m. kovo 12 d. teisme gautas ekspertizės aktas Nr. ES 18/2020 (01). 2020 m. birželio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 167 straipsnio 1 dalis). Šalys buvo informuotos apie ekspertizės rezultatus, ieškovei ir atsakovui pasiūlyta taikiu būdu siekti sureguliuoti kilusį ginčą, sudaryti taikos sutartį ir teikti ją tvirtinti teismui (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis į bylą nepateikta.

Posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir remdamasi ekspertizės įstaigos išvada, prašė ieškinį tenkinti, priteisti išlaidas valstybės naudai iš atsakovo. Atstovė nurodė, kad jos atstovaujamoji, kuri atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nuolat informuojama apie bylos nagrinėjimo eigą, advokatė ją raštu informavo apie ekspertizės rezultatus.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. P. paaiškino, kad M. yra jos pirmas, vyriausias vaikas, dar turi du jaunesnius vaikus, gimusius santuokoje. M. augdama namuose rado fotografijas, kuriose yra jos tėvai, V. ir S, ir pati paklausė, ar tai jos tėvas, taip sužinojo, kad kažkur yra jos tėvas. Šeima sunkiai vertėsi, suinteresuotas asmuo kartą skambino atsakovui, tačiau į atsakovas tuomet atsisakė padėti. Į teismą nesikreipė, nes atsakovas jai ir kitiems buvo sakęs, kad negali turėti vaikų. M. daug padėjo namuose, pradėjo dirbti, ėmė kreditą, turėjo psichologinių problemų, galiausiai jos likimas susiklostė taip, kad atsidūrė laisvės atėmimo įstaigoje. Suinteresuotas asmuo nurodė palaikanti ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra nustatyta ieškinio senaties termino išimčių tėvystės nustatymui, todėl taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodo sužinojusi apie galimą atsakovo tėvystę, kai jai buvo 15 metų. Formaliai vertinant laikytina, kad ieškovė aplinkybę, kad atsakovas gali būti (yra) jos tėvas, sužinojo gavusi procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-4009-1045/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-45120-2017-1, pradėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal V. P. ieškinį atsakovui S. A. dėl tėvystės nustatymo, kurioje M. P. dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Dokumentai aukščiau nurodytoje byloje M. P., remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, buvo įteikti 2017 m. gruodžio mėn.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraėjus dešimčiai metų po to, kai iš procesinių teismo dokumentų sužinojo apie galimą atsakovo tėvystę jos atžvilgiu, taip pat į tai, kad byloje atsakovas neprašė taikyti senaties termino, ieškinys nagrinėtinas, ieškinio senatis netaikytina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia nagrinėjamą bylą, jeigu nustato, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų yra žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4009-1045/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-45120-2017-1, pradėta pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui S. A. dėl tėvystės nustatymo, tretysis suinteresuotas asmuo M. P.. Šioje byloje gavus ieškovės V. P. 2018 m. birželio 12 d. ieškinio atsisakymą, kuriame nurodyta, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui S. A. dėl tėvystės M. P. nustatymo nutraukė.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ginčo dalykas ir iš dalies reikalavimo pagrindas laikytini sutampančiais, tačiau ginčo šalys nėra tos pačios. V. P. 2017 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės jos dukrai M. P. nustatymo dukrai esant pilnametei, todėl negalima vertinti, kad veikė kaip įstatyminė dukros atstovė (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 3.157 straipsnio 1 dalis). Pilnametė M. P. turi savarankišką teisinį suinteresuotumą, kurį realizavo pati pateikdama ieškinį teismui. Nutrauktoje civilinėje byloje Nr. e2-4009-1045/2018 M. P. nereiškė savarankiškų reikalavimų, nedalyvavo teismo posėdyje, neprisidėjo nei prie ieškinio, nei prie ieškinio atsisakymo. Laikytina, kad nagrinėjama byla ir nutraukta byla nėra tarp tų pačių šalių, todėl CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostata netaikytina.

Vaiko kilmė – tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų, tėvo ir motinos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvystės reikšmė vaikui yra išskirtinė, ji susijusi su vaiko teisiniu statusu, jo identiškumu, teise į šeimos ryšius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016; kt.). Biologinis vaiko gimimas teisinių padarinių sukelia tik patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta vaiko kilme yra grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė M. P., gim. (duomenys neskelbtini), prašė nustatyti, kad atsakovas S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas, o ji – jo dukra. Iš byloje esančio ieškovės gimimo įrašo liudijimo, įrašo Nr. 1150, matyti, kad ieškovės gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra, ieškovės motina – V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 3). Ieškovės ir atsakovo kraujo mėginiai tėvystės nustatymo tikslais buvo pateikti ekspertizės įstaigai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai, atlikus ekspertizę, į bylą pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 18/2020 (01), kuriame pateikta išvada, kad „S. A. yra M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,999999 proc. tikimybe“ (el. bylos popierinis priedas, l. 12-15).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, proceso dalyvių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog atsakovas neginčijo ekspertizės išvados, pripažindamas asmens interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas. Atsakovas pripažįstamas ieškovės tėvu, o ieškovė – atsakovo dukra.

Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų asmens gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-651-4819, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-651-18780 pagrindu ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. T. I, psl. 4). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 8 d. pažyma Nr. (12.36) PT-2171, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 580,44 Eur (el. bylos popierinis priedas, l. 18). Bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos valstybei, taip pat sudaro 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės tėvystės nustatymo. Byloje susidarė 11,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Ieškinys tenkintas pilnai. Visa valstybės naudai atlygintina suma sudaro 580,44 + 75 + 11,88 = 667,32.

Atsakovas prašė atleisti jį nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išdėstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei mokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, motyvuodamas savo amžiumi, sveikatos būkle, nedidelėmis pajamomis. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų nustatyta, kad atsakovas gauna pensiją, taip pat kas mėnesį gauna apie 150 Eur, neatskaičius mokesčių, iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos. Atsižvelgus į atsakovo procesinį elgesį, kad atsakovas atliko tyrimą tėvystei nustatyti, į ekspertizės įstaigą teismo įpareigotas vyko du kartus (pirmą kartą – civilinėje byloje Nr. e2-4009-1045/2018), neprieštaravo proceso dalyvių prašymams, dalyvavo teismo posėdyje, konstatuotina, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsakovo procesinis elgesys ir ribotos finansinės galimybės laikytinos pagrindu jį atleisti nuo žyminio mokesčio dydžio (75 Eur) dalies valstybės naudai mokėtinos sumos.

Atsakovo valstybės naudai mokėtina suma sudaro 667,32 – 75 = 592,32 Eur. Jos mokėjimas, atsakovo prašymu išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui (6 mokėjimai po 98,72 Eur) (CPK 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 284, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškovės M. P. ieškinį.

Nustatyti, kad S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1976 m. kovo 2 d. Gimimo įrašo Nr. 1150 duomenis, M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašant S. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 592,32 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nustatyti, kad S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistą sumą sumoka tokia tvarka: per vieną mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo sumoka 98,72 Eur, vėliau kas mėnesį sumoka po 98,72 Eur, iki pilno visos 592,32 Eur sumos sumokėjimo. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.