- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-1532-436/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03498-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Individualios įmonės „Dargrama“, Dargrama Diforma
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Diforma“
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Individualios įmonės „Dargrama“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1804-717/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diforma“ ieškinį atsakovei Individualiai įmonei „Dargrama“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Diforma“ kreipėsi į apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 30.62,00 Lt patirtų nuostolių, 4.164,00 Lt netesybų po 0,2 procento už kiekvieną praleistą dieną nuo 2009-10-15 iki ieškinio įregistravimo dienos, 10.000,00 Lt neturtinės žalos bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2008-11-06 sudarė reklamos pagaminimo sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo reklamą pagaminti iš savo medžiagų, savo rizika ir jėgomis pagal reklamos davėjo patvirtintą projektą bei ją sumontuoti iki 2009-01-05. Reklama buvo pagaminta ir sumontuota ant įmonės pastato išorinės stiklinės sienos 2009-04-08 Verslo g. 7, Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r. Darbai buvo priimti ir už juos sumokėta 30.621,00 Lt. Po penkių mėnesių išryškėjo reklamos stendo defektai, kurie buvo akivaizdūs, atsakovas ne tik kad neištaisė broko, bet ir su ieškovu nebendravo. Tokios reklamos buvimas ant sienos kelia pavojų aplinkiniams, be to teikia įmonei antireklamą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas priimdamas darbus ir apmokėdamas už juos, trūkumų neužfiksavo, todėl vėliau nustatytais trūkumais remtis negalima.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Diforma“ iš atsakovo IĮ „Dargrama“ 27.240,00 Lt nuostoliams atlyginti, 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1849,00 bylinėjimosi išlaidų, viso 31 089 Lt. Netenkino ieškinio dalies dėl 4164,00 Lt netesybų priteisimo. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2008-11-06 buvo sudaryta Išorinės reklamos gamybos ir montavimo sutartis Nr. 08-004 (b.l. 10-12). Šalys pripažino, kad reklamos pagaminimo ir montavimo priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, ieškovas su atsakovu pilnai atsiskaitė 2009-04-08, sumokėdamas 30 621,00 Lt (b.l. 13). Ieškovas 2009-10-15 pateikė atsakovui pretenziją (b.l. 14-15), kurioje nurodė, kad nuo 2009-04-08 iki 2009-08-20 išryškėjo sekantys reklamos defektai ir pareikalavo juos ištaisyti. UAB „Admark master“, patikrinusi šviečiančių tūrinių reklaminių raidžių būklę Verslo g. 7, Kumpių k., Kauno r., 2010-03-02 rašte (b.l. 75) ieškovui pranešė, kad dėl nekokybiškai atliktos instaliacijos, elektrinių dalių remontas yra netikslingas; dėl netinkamai parinktų medžiagų ir netinkamai techniškai pagamintų raidžių, jų remontas taip pat yra netikslingas. Analogišką reklamą, panaudojant tinkamas medžiagas, pasiūlė atlikti už 27.240,00 Lt. Teismo 2010-09-23 nutartimi buvo paskirta reklamos statybos techninė ekspertizė (b.l. 83-84). Statybinės teismo ekspertizės 2011-03-28 aktu (b.l. 102-108) buvo nustatyta, kad reklama netinkama eksploatuoti, įvertinus jos estetinę ir techninę būklę. Teismas 2011-12-28 nutartimi (b.l. 149-150) tenkino atsakovo prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę, bet atsakovui užstato nesumokėjus, papildomos ekspertizės atlikimo buvo atsisakyta (b.l. 161-162). Atsakovas – rangovas 2008-11-06 išorinės reklamos gamybos ir montavimo sutartimi (b.l. 10-12) įsipareigojo pagaminti ieškovui reklamą iš savo medžiagų (CK 6.647 straipsnio 1 dalis), savo rizika, priemonėmis ir jėgomis tiksliai pagal reklamos davėjo patvirtintą projektą (sutarties 2.1.3 p.). Šalys sutartimi nebuvo aptarę iš kokių medžiagų reklama bus pagaminta, tačiau reklamos gamintojas nurodytu sutarties punktu įsipareigojo reklamos davėjui darbus atlikti savo rizika, vadinasi, jis prisiėmė riziką už pagamintą reklamą, tame tarpe ir už jos kokybę. Teismas darė išvadą, kad atsakovas yra kaltas, jog kurdamas ir montuodamas reklamą ieškovui, pasirinko netinkamas medžiagas bei nekokybiškai ir nekvalifikuotai atliko reklamos kūrimo ir montavimo prie išorinės sienos darbus. Kadangi rangos sutartyje nebuvo nustatyta darbų kokybės kriterijai, teismas vadovavosi CK 6.663 straipsnio 1 dalies nuostata, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jei sutartyje rangos kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Ieškovas, kreipdamasis dėl nuostolių už nekokybišką reklamą priteisimo per protingą terminą, prašo priteisti iš atsakovo sumą, kurią jis atsakovui sumokėjo už nekokybišką reklamą. Toks jo reikalavimas atitiktų CK 6.665 straipsnio 3 dalies dispoziciją – reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovas yra kaltas dėl nekokybiškos reklamos pagaminimo, sumontavimo, į jo pretenzijas ištaisyti reklamos trūkumus nereagavo, nepriėmė ieškovo taikos sutartimi pasiūlytų sąlygų, vengė iš viso bendrauti su ieškovu.
Šalys rangos sutartimi susitarė mokėti delspinigius tik už nesavalaikį darbų atlikimą ir nesavalaikį atsiskaitymą už atliktus darbus. Kadangi jie nesusitarė mokėti delspinigius už neatsiskaitymą už nekokybiškai atliktus darbus, todėl ieškovo prašymą priteisti netesybų po 0,2 procentus (4164 Lt) teismas laikė nepagrįstu.
Priteisiant neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, kad nekokybiškos reklamos pagaminimas sukėlė ieškovui nereikalingų papildomų rūpesčių, susijusių tiek su reklamos defektų nustatymu, tiek su bylinėjimusi, reklamos remontu. Teismas ieškovo teiginius apie pavojų, kad reklama gali nukristi priima, nes ir eksperto išvadoje yra kategoriškai pasisakyta, kad reklama netinkama eksploatuoti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas manė, kad tikslinga iš atsakovo priteisti ieškovui 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis bei konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės IĮ „Dargrama“ atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad:
Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas atliko darbus nekokybiškai. Atsakovė pagal 2008-11-06 pasirašytą sutartį Nr. 08-004 (toliau – Sutartis) bei jos priedus, t.y. sąmatą, kuri pagrindžia faktą, iš kokių medžiagų ir jų techninių charakteristikų šalys susitarė, jog bus sukurtas rezultatas, šiuo atveju reklama, darbas atliktas laiku, o užsakovas, šiuo atveju ieškovas UAB „Diforma“, sutikdamas su atlikto darbo rezultatu bei nereikšdamas jokių pretenzijų už jį apmokėjo sutartyje nustatytą kainą. Pagal Sutarties 2.2.4 p. pareiga per tris dienas apžiūrėti atliktą darbą ir pasirašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą tenka užsakovui. Ieškovas nesidomėjo iš kokių medžiagų buvo gaminama reklama, kaip ji funkcionuos, ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nepaneigė darbų perdavimo-priėmimo akto. Teismas nenurodė, jog byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad jau pagaminimo metu atsakovas perdavė ieškovui netinkamos kokybės produktą – reklamos iškabą. Teismo išvados apie ieškovui padarytos žalos dydį negali būti pripažįstamos tinkamomis, kadangi teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Admark master“ pažyma, kadangi joje nurodyta ne remonto kaina, o analogiškos naujos reklamos iškabos kaina. Tuo tarpu atsakovas derėdamasis dėl taikos sutarties sudarymo, pateikė UAB „Reklamos diktatorius“ darbų atlikimo lokalinę sąmatą, pagal kurią lokali reklamos stendo kaina būtų 10.315,25 Lt, todėl nemotyvuota teismo išvada, kodėl ieškovo patirti nuostoliai sudaro 27.240,00 Lt. Tokiu būdu teismas sudarė prielaidą ieškovui nepagrįstai praturtėti, kadangi ieškovas realiai jokių nuostolių nepatyrė, vadinasi nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui defekto šalinimo išlaidų.Apelianto manymu, ieškovas nepateikė pakankami įrodymų, kokio dydžio nuostolius patyrė, todėl teismas turėjo imtis priemonių ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, siekiant, kad būtų išaiškintos visos aplinkybės.Apelianto manymu, neturtinę žalą būtina įrodyti, tačiau ieškovas to nepadarė, be to įrodymų, kad ieškovas patiria nepatogumus, nėra. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo aptverti vietą aplink reklamą, neįrodo, kokį neigiamą poveikį tai daro jo darbinei veiklai. Be to antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad kabanti reklama puikiai šviečia ir labai gerai matoma tamsiu paros metu. Tokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Diforma“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą. Nurodo, kad:
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovė, priimdama reklamą, nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamos kokybės ar nukrypimų. Teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad apeliantė pagal sutartį iš savo medžiagų ir savo rizika privalėjo sukurti tokią reklamą, kuri turėjo tarnauti garantinį terminą, o jeigu toks nenustatytas, tai ne trumpiau, kaip du metus. Reklamos defektai išryškėjo per nepilną pusmetį, todėl reklamos gamintojas yra kaltas. Statybos ekspertizėje aiškiai nurodyta, kad reklamos trūkumai išryškėjo po reklamos pagaminimo dėl atmosferos poveikio, todėl priimant reklamą, šių defektų neįmanoma nustatyti, nes jie buvo paslėpti.Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodytas žalos dydis. Pažymi, kad iki ieškinio teismui padavimo dienos apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos defektams pašalinti, tačiau apeliantė su ieškovu nebendravo, atsisakė remontuoti reklamą. Teismas įvertindamas žalos dydį pagrįstai rėmėsi UAB „Admark master“ pažyma, ekspertų išvada.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė pažymi, kad teismas ne kartą siūlė skirti ekspertizę, o kai buvo paskirta pakartotinė ekspertizė atsakovės prašymu, apeliantė į teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo užstato.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovė neįrodė, kokią neturtinę žalą patyrė. Tačiau ieškovė pabrėžė, kad dėl galimos reklamos griūties, ieškovė negali naudotis jos teritorijoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės dalimi. Vizuali reklama yra vienas iš pagrindinių gamybos vystymo variklių, o šiuo atveju dėl atsakovės kaltės reklama tapo antireklama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Spręsdama šį prašymą kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog galima būtų tinkamiau argumentuoti ir vertinti įrodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis (CK 6.647 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nesidomėjo iš kokių medžiagų buvo gaminama reklama, kaip ji funkcionuos, ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nepaneigė darbų perdavimo-priėmimo akto, teismas nenurodė, jog byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad jau pagaminimo metu atsakovas perdavė ieškovui netinkamos kokybės produktą – reklamos iškabą. Kitaip tariant, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 6 d. ieškovas UAB „Diforma“ (Reklamos davėjas) su atsakove IĮ „Dargrama“ (Reklamos gamintojas) sudarė Išorinės reklamos gamybos ir montavimo sutartį Nr. 08-004 (toliau – Sutartis), kurios 2.1.3 punktu reklamos gamintojas įsipareigojo pagaminti reklamą iš savo medžiagų, savo rizika, priemonėmis ir jėgomis tiksliai pagal reklamos davėjo patvirtintą reklamos projektą (1 t. b.l. 10-12), kurios gamyba ir montavimas buvo numatytas ant pastato, esančio Verslo g. 7, Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno rajone, tiksliai pagal projektą (Sutarties 1.3 p.). Taip pat įsipareigojo prisiimti atsakomybę ir pašalinti defektus reklamoje, numatytoje šios Sutarties 1.3 punkte, atsiradusius dėl reklamos gamintojo kaltės. Šalys susitarė, kad reklamos pagaminimo ir sumontavimo kaina yra 30.621,00 Lt (Sutarties 3.1 p.). Atsakovė, atlikusi darbus, 2009 m. balandžio 8 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija DA Nr. 00032, 30.621,00 Lt sumai, kurią ieškovė apmokėjo (1 t. b.l. 13). Šalys pripažįsta, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, kaip tai numatė Sutarties 2.2,4 punktas, nepasirašė, todėl laikytina, kad darbai buvo priimti pilnai apmokėjus PVM sąskaitą-faktūrą. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė, jog pagaminimo metu atsakovas perdavė ieškovui netinkamos kokybės reklamos iškabą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog reklamos defektas išryškėjo po reklamos pagaminimo per beveik šešis mėnesius, t.y. perdavimo metu reklamos trūkumų nesimatė (paslėpti trūkumai).
Atsakovas remiasi LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Tačiau kaip jau buvo minėta, atliktų darbų trūkumai išryškėjo palaipsniui, kai reklama jau buvo iškabinta ir buvo naudojama pagal paskirtį, todėl pagal LR CK 6.662 straipsnio 4 dalį, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), tai pat jei buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kaip matyti iš Sutarties, atliktų darbų garantinis terminas nebuvo nustatytas, todėl pagal LR CK 6.666 straipsnio 2 dalį, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo.
Ieškovė, po reklamos perdavimo praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams, t.y. nepažeisdama CK 6.666 straipsnio 2 dalies reikalavimų, 2009 m. spalio 15 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad naudojant pagal paskirtį reklamą, išryškėjo defektai: tūrinės raidės prarado formą ir stipriai deformavosi; dėl deformacijos, pačiose tūrinėse raidėse atsirado plyšiai, ko pasėkoje jos prarado atsparumą atmosferos įtakai (karščiui, šalčiui, drėgmei, vėjui); dalyje raidžių nebeveikia apšvietimas; dėl nepakankamo pritvirtinimo prie išorinės sienos, jos pakeitė pradinę savo padėtį ir tapo vizualiai nepriimtinos naudojimui (1 t. b.l. 14-15). Ieškovė taip pat nurodė, kad galimai atsakovė gamindama reklamą panaudojo netinkamos kokybės medžiagas, todėl pasiūlė iki 2009 m. spalio 29 d. ištaisyti pretenzijoje nurodytus defektus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė į pareikštą ieškovės pretenziją kokiu tai būdu būtų sureagavusi, todėl ieškovė pagrįstai teigia, jog atsakovė sąmoningai vengė bendrauti su ieškove. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė 2009 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, tačiau vėl gi, jokio atsakymo negavo, todėl galima teigti, kad atsakovė atliktų reklamos pagaminimo ir montavimo darbų trūkumų nepripažino.
Iškilus ginčui dėl darbų trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 m. liepos 1 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė nurodė, kad pateiks prašymą skirti atliktų darbų kokybės ekspertizę, pateiks raštu klausimus ir nurodys ekspertines įstaigas. Tuo pagrindu buvo atidėtas parengiamasis teismo posėdis bei pasiūlyta šalims pateikti klausimus ekspertams ir pasiūlyti ekspertines įstaigas (1 t. b.l. 77). Kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimus ekspertams suformulavo tik ieškovas (1 t. b.l. 80), tačiau pažymėtina, kad atsakovas su šiais klausimais sutiko. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskyrė reklamos kaip statinio ekspertizę, atsakovės atstovės prašymu, ją pavedė atlikti ekspertui K. B., dirbančiam UAB „Svertas“ (1 t. b.l. 83-84). 2011 m. kovo 28 d. Statybinės teismo ekspertizės akte (b.l. 102-108) ekspertas nurodė, kad buvo nekokybiškai atlikta instaliacija, netinkamai parinktos medžiagos, netinkamai techniškai pagamintos raidės. Dėl konstrukcijų deformacijos tūrinėse raidėse atsirado plyšiai. Pro šiuos plyšius į raidžių vidų patenka sniegas, lietus ir kita drėgmė. Pagal reklamos tūrinių raidžių esamus vertikalių ir horizontalių dalių atsiradusius deformacinius įlinkius, reklamos konstrukcijoje gali atsirasti griūties požymių, sugadinti administracinio-gamybinio pastato sienų apdailą iš stiklo, tapti nesaugi naudoti pagal jos paskirtį. Tikėtina, jog dėl palyginti ženklių tūrinių raidžių gabaritų, jų karkasas sukonstruotas neadekvačiai ant jos sumontuotų plastikinių detalių svoriui, dėl ko ir atsirado neleistini įlinkimai ir plyšiai. Sumontavus raidžių apšvietimą jų viduje, nebuvo išspręstas šių mechanizmų vėdinimo klausimas, kas taip pat turėjo įtakos neleistinų įlinkių atsiradimui.
Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, ekspertizės aktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo kaltė, jog jis, kurdamas ir montuodamas reklamą ieškovui, pasirinko netinkamas medžiagas bei nekokybiškai ir nekvalifikuotai atliko reklamos kūrimo ir montavimo prie išorinės sienos darbus, įrodyta. Be to reklamos gamintojas, atlikęs darbą iš savo medžiagos, turi atsakyti už blogą medžiagos kokybę (LR CK 6.647 str. 2 d.), todėl apelianto argumentai, kad ieškovas atliktus darbus priėmė, nepareikšdamas pastabų ir pretenzijų, atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Teismui konstatavus, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovo kaltės, ieškovas turėjo teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus (LR CPK 6.665 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas trūkumų nepašalino, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Kaip nurodyta Sutartyje, atsakovas įsipareigojo pagaminti ir pagamino reklamą iš savo medžiagų, savo rizika, priemonėmis ir jėgomis pagal reklamos davėjo projektą, tačiau kaip nustatė ekspertas, iš netinkamos kokybės medžiagų, todėl atsakovas ieškovui turi atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 5 d.).
Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Admark master“ pažyma, kadangi joje nurodyta ne remonto kaina, o analogiškos naujos reklamos iškabos kaina. Tuo tarpu teismas nekreipė dėmesio į atsakovo pateiktą UAB „Reklamos diktatorius“ darbų atlikimo lokalinę sąmatą, pagal kurią lokali reklamos stendo kaina būtų 10.315,25 Lt, todėl nemotyvuota teismo išvada, kodėl ieškovo patirti nuostoliai sudaro 27.240,00 Lt. Tokiu būdu, apelianto manymu, teismas sudarė prielaidą ieškovui nepagrįstai praturtėti, kadangi ieškovas realiai jokių nuostolių nepatyrė.
Iš byloje esančio UAB „Admark Master“ 2010 m. kovo 2 d. pranešimo (1 t. b.l. 75) matyti, kad remontuoti nekokybišką reklamą yra netikslinga, todėl bendrovė pasiūlė analogišką reklamą, panaudojant tinkamas tokioms sąlygoms medžiagas ir techninius sprendimus, taip pat teisingai atlikus elektros instaliaciją, pagaminti už 27.240,00 Lt. Vadovaudamasis šia pažyma, pirmosios instancijos teismas tokia suma ir įvertino ieškovo patirtus nuostolius.
Byloje yra pateikta tarp šalių vykusi susirašinėjimo dėl taikos sutarties sudarymo medžiaga (2 t. b.l. 12-24). Atsakovė 2012 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu ieškovui pateikė taikos sutarties projektą bei paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sutiktų atlikti reklamos remonto darbus pagal UAB „Reklamos diktatorius“ lokalinę sąmatą, kurioje siūlė atlikti remonto darbus – tūrinių raidžių laikančios konstrukcijos sutvirtinimą, vertikalių ir horizontalių PVC detalių pakeitimą naujomis, kurios atitiktų įprastinius tokios paskirties išorės reklamos reikalavimus. Nurodė, kad remonto darbai kainuotų 10.315,25 Lt (2 t. b.l. 16-19) bei tuo pačiu pasiūlė ieškovui sutikti, kad remonto darbus atliks per puse metų nuo taikos sutarties sudarymo. Kaip matyti iš 2012 m. vasario 21 d. atsakymo, ieškovas suabejojo pernelyg žema remonto kaina, jam kilo abejonės, kad pagal sąmatą vėl gali būti pagamintos raidės iš nekokybiškų medžiagų. Pažymėtina, kad ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog nekokybiškai atlikta instaliacija, netinkamai parinktos medžiagos, netinkamai techniškai pagamintos raidės, ko pasėkoje ir deformavosi reklama. Atsakovas pateikdamas pasiūlymą suremontuoti reklamos stendą už 10.315,25 Lt sumą, vadovavosi UAB „Reklamos diktatorius“ lokaline sąmata, tačiau ekspertizės akte pažymėta, jog reklama netinkama eksploatuoti, įvertinus jos estetinę ir techninę būklę, bei reklamos remonto išlaidos gali būti paskaičiuotos tik esant parengtam jos remonto projektui (1 t. b.l. 105). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas jokių remonto projektų nėra pateikęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto pateikta „Reklamos diktatorius“ lokaline sąmata dėl reklamos remonto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad puse metų reklama veikė normaliai, kad ją remontuojant reikės mažiau sąnaudų, todėl rėmėsi preliminaria UAB „Admark Master“ pasiūlyta kaina.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovo pateiktu antstolio 2011 m. gegužės 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-11-41(1 t. b.l. 124-127) atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog reklamos stendas buvo apžiūrėtas iš toli ir iš arti, t.y. jis apžiūrėtas per atstumą ir nufotografuotas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis protokolas negali prilygti ekspertizės aktui, kuriame ekspertas pasinaudojo betarpiška vizualine apžiūra (iki išorės reklamos įrenginio vietos pasikėlus keltuvu), reklamos elementų vidaus konstrukcijų apžiūra, nuėmus išorinius tūrinius raidžių plastikinius gaubtus (1 t. b.l. 103).
Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus yra atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-390/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų bei surinktų rašytinių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti civilinę bylą, atsakovės prašymu, 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskyrė pakartotinę reklamos ekspertizę, kurią pavedė atlikti kitam ekspertui S. M. (1 t. b.l. 149-150), tačiau apeliantas per teismo nustatytą terminą neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą užstato už ekspertizės atlikimą (1 t. b.l. 157, 158, 161).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal CPK 176-185 straipsniuose nustatytas ir teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apelianto argumentai, kad neturtinę žalą būtina įrodyti, tačiau ieškovas to nepadarė, be to įrodymų, kad ieškovas patiria nepatogumus, nėra, o aplinkybė, kad ieškovas turėjo aptverti vietą aplink reklamą, neįrodo, kokį neigiamą poveikį tai daro jo darbinei veiklai, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nekokybiškos reklamos pagaminimas sukėlė ieškovui bereikalingų papildomų rūpesčių, susijusių tiek su reklamos defektų nustatymu, tiek su bylinėjimusi, reklamos remontu. Teismas pagrįstai įvertino ieškovo teiginius apie pavojų, kad reklama gali nukristi, juo labiau tai patvirtinta ir eksperto išvadoje, kurioje kategoriškai pasisakyta, kad reklama netinkama eksploatuoti (1 t. b.l. 105). Be to eksperto išvadoje nurodyta, kad reklama neišlaiko pagrindinio principo nuostatos – teikti „aiškiai atpažįstamą“ informaciją apie reklamos subjektą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad nekokybiškai pagaminta reklama dėl atsakovės kaltės tapo antireklama, todėl priteista 2000,00 Lt suma žalai atlyginti yra pagrįsta (CK 6.250 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 1000,00 Lt, todėl ši suma priteistina ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).
Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovei atidėjo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą 433,00 Lt sumokėjimą iki galutinio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, todėl iš apeliantės priteistina 433,00 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo IĮ „Dargrama“ (j.a.k. 301251542, adresas Obelynės g. 4, Kaunas) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) ieškovės UAB „Diforma“ (j.a.k. 159848262, adresas Draugystės g. 19, Kaunas) naudai bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo IĮ „Dargrama“ (j.a.k. 301251542, adresas Obelynės g. 4, Kaunas) 433,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.