Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-27 · Administracinė byla Nr. I-3888-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
I-3888-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00792-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3888-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00792-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjui V. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau tekste – Kauno TI), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2, 8) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno TI nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. buvo laikomas vienoje kameroje su žmogumi, kuris jo baudžiamojoje byloje yra nusikaltimo bendrininkas. Pažymėjo, kad pagal įstatymus jis negalėjo būti laikomas vienoje kameroje su nusikaltimo bendrininku. Nurodė, kad jo laikymas vienoje kameroje kartu su nusikaltimo bendrininku sukėlė jam nepatogumus, psichologinį spaudimą, išgyvenimus, bemieges naktis, stresą, emocinę depresiją, pažeminimą ir psichologinį terorą, buvo pažeistos jo teisės į privatumą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 16-18) nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji skirstomi į kameras vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu bei nuteistųjų atskirojo arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimais. Pažymėjo, kad įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą. Šiuo atveju, Kauno TI administracija nebuvo gavusi ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymo laikyti šiuos asmenis atskirai. Pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas vadovaujantis įstatymų reikalavimais, konfliktų, nesutarimų tarp kalinčių asmenų skundžiamuoju laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu Kauno TI užfiksuota nebuvo, taip pat, būdamas vienoje kameroje su bendrininku, dėl laikymo sąlygų ar kitų problemų pareiškėjas nesikreipė. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas abstrakčiais argumentais, jie yra bendro pobūdžio. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. sausio mėn.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; 3) suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 8) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą.

Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras Kauno tardymo izoliatoriuje vykdomas vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu patvirtintu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-73. Minėto tvarkos aprašo 4.5. punkte numatyta, kad kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, direktoriaus budintysis padėjėjas arba direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas paskiria suimtąjį ar nuteistąjį į režiminio korpuso kamerą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis (b. l. 50-51).

Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos nenustato draudimo toje pačioje patalpoje laikyti įtariamųjų arba kaltinamųjų, kurie įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų Kauno TI administracijos veiksmų laikant jį kartu vienoje kameroje su nusikaltimo bendrininku yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, jog Kauno TI nevykdė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio nurodymo. Byloje nėra duomenų, jog buvo gautas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas laikyti pareiškėją atskirai nuo kitų asmenų. Be to, teismas pastebi, kad pareiškėjas, skundų dėl laikymo kartu su nusikaltimo bendrininku vienoje kameroje Kauno TI ginčo laikotarpiu neteikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno TI pareigūnai nepažeidė teisės normų reglamentuojančių suimtųjų ir nuteistųjų laikymą atskirai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad skunde pareiškėjas iš esmės tik nurodė minėtus galimus Kauno tardymo izoliatoriaus teisės aktų pažeidimus, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje (CK 6.271 str.). Pareiškėjas galimų neteisėtų veiksmų nesiejo su aukščiau nurodytų materialinės teisės normų saugomų vertybių pažeidimu, nurodant konkrečią su tuo susietą žalą ir kuo ji pasireiškė, taip leidžiant konstatuoti žalos kaip deliktinės atsakomybės sąlygos buvimą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, ir spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo (CK 6.271 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė