Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-07-12 · Administracinė byla Nr. I1-5192-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-07-12Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-12
Bylos Nr.
I1-5192-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00534-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5192-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00534-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-5 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31 buvo laikomas Šiaulių TI, kur nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas. Visose kamerose, kuriose jam teko kalėti, sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant visus įmanomus reikalavimus ir higienos normas, nebuvo užtikrintas elementarus privatumas, gamtinius reikalus teko atlikinėti stebint pareigūnams ir kitiems kameroje buvusiems asmenims, įrengtos sienelės niekaip nepadeda izoliuoti sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto, be to, visi kvapai ir garsai iš sanitarinio mazgo patenka į kamerą. Visose kamerose antisanitarinės sąlygos, nuo sienų ir lubų atsilupęs tinkas, visur pelėsis. Be to, kamerose buvo pilna tarakonų ir blakių. Kamerose trūko sėdimų vietų, prie stalo norėdavo valgyti visi kameroje laikomi asmenys (5-6), o vietų buvo tik 2-3, dėl šios priežasties kamerose nuolat kildavo konfliktinės situacijos, o jam tekdavo valgyti maistą sėdint ant lovos ir laikant karštą lėkštę rankose. Dušas įrengtas pažeidžiant žmogiškumo principus, atskirame pastate, ir iš karto pasinaudojus dušu jam reikėdavo eiti per lauką grįžtant į kamerą. Prausimosi laikas 15 min., tai bendras laikas, skirtas nusiprausti, nusirengti ir apsirengti, nebuvo laiko apdžiūti ir adaptuotis prie vėsesnės temperatūros, iš karto po dušo buvo priverstas eiti per lauką į kamerą, dėl to dažnai peršaldavo, pablogėjo sveikata. Per visą praleistą laiką jam nebuvo pasiūlyta jokių užsiėmimų, psichologinių programų, sporto aikštyno. Atsakovas piktybiškai slepia informaciją, nes parašė prašymą suteikti informaciją apie įkalinimo sąlygas, tačiau buvo atsakyta tik į vieną klausimą iš visų. Dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius kankinimus, prasidėjo depresija, pablogėjo sveikata.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (105, 106-108 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (5 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (105 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (24-34 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31, skirtingose kamerose, kuriose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kamerose Nr. 13, 14, 16, 31, 45, 49, 52, 61, 62, 83, 94, 95, 97, 98 ir 101 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o likusių kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užlaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina asmenų privatumą. Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė.

Atsakovė nurodė, jog Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai taikomi tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, kapitaliai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostata, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki šių Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Kamerų atitikimą higienos normos reikalavimams patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kamerose Nr. 13, 31, 45, 94 ir 98 remontai atlikti prieš pareiškėjo apgyvendinimą jose, taigi pareiškėjui aktualiu laikotarpiu kameros buvo tvarkingos, naujai remontuotos.

Atsakovė nurodo, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Iš nuotraukų matyti, kad valgomasis stalas kamerose įrengtas prie lovų (tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti, bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto), arba palei sieną, prie stalo yra suolai, kėdės. Jokių duomenų, kad pareiškėjui tekdavo laukti, kol kiti pavalgys, nėra, be to, pareiškėjas visada turi galimybę paprašyti pašildyti atvėsusį maistą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog į dušą asmenys vedami per atvirą lauką, neatitinka realybės, nes asmenys sanitariniam švarinimui vedami pro stoginę, kuri atitverta metaline sienele, apsaugančia nuo vėjo bei kritulių, be to, teisės aktai nereglamentuoja, kur turi būti įrengti dušai.

Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglamentuoja bausmių vykdymo kodeksas, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis. Šios nuostatos Šiaulių TI yra užtikrinamos, pareiškėjas kiekvieną dieną galėjo naudotis galimybe pasivaikščioti. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims. Naujai atvykęs į įstaigą pareiškėjas baigė nuteistųjų adaptacijos programą, dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje, tačiau atsirenka tik sau aktualias bei palankias užimtumo priemones, savo nuožiūra dalyvavo tokiuose užimtumo renginiuose, kaip paskaitoje – diskusijoje „Sporto nauda emocinei sveikatai“, krepšinio varžybose, saviraiškos užimtume „Mandalos“ bei stalo žaidime „Jenga“. Šiaulių TI suimtieji (nuteistieji) turi galimybę bendrauti su psichologais, nuteistasis du kartus buvo iškviestas asmeniniam pokalbiui, pats prašymų susitikti su psichologais nepateikė, lankė Šiaulių suaugusiųjų mokyklą. Šiaulių TI veikia biblioteka, kuria nuteistasis naudojosi.

Atsakovė nurodo, kad administracija įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), taip pat reaguojama į asmenų prašymus. Patalpų priežiūra pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planais, be to, kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus. Profilaktiniai kenkėjų naikinimai aktualiu laikotarpiu atlikti 2020 m. lapkritį, 2021 m. vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį.

Atsakovė nurodo, kad patikrinus Šiaulių TI gautų dokumentų registrą nustatytą, jog 2022-02-23 Šiaulių TI gautas A. K. prašymas atsakyti, kokiose kamerose jis buvo laikomas, koks kamerų plotas ir koks numatytas gyvenamųjų vietų skaičius jose, taip pat prašoma nurodyti, kiek asmenų buvo su juo laikoma. Iš 2022-03-03 atsakymo matyti, kad visa pareiškėjo prašoma informacija jam buvo pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas A. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje esančios 2022 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 60-9174 (36-45 b. l.) matosi, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31, viso 408 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 16, 65, 2, 13, 45, 31, 52, 50, 62, 83, 49, 94, 101, 23, 61, 14, 27, 97, 96 ir 95), vienas arba su dar 1-4 asmenimis.

Pareiškėjas nurodo, kad visose kamerose antisanitarinės sąlygos, nuo sienų ir lubų atsilupęs tinkas, visur pelėsis.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė 2022 m. kovo 1 d. pažymą apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimus pareiškėjo laikymo kamerose (56 b. l.), kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento specialistai atliko patikrinimus kamerose Nr. 13, 14, 23, 27, 31, 83, 94 ir 96, pažeidimų nenustatyta, tik 2022-01-11 užfiksuotas sudaužytas veidrodis ir viena nedeganti lemputė kameroje Nr. 94.

Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2020-2021 metais atliktus remonto darbus (52-55 b. l.) matosi, kad 2020 metais buvo suremontuotos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 31, 13 ir 45; kovo mėn. kameroje Nr. 31, liepos mėn. kameroje Nr. 13, o rugpjūčio mėn. kameroje Nr. 45 atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, el. instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų ir baldų remontas (54-55 b. l.). 2021 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 94, 101, 97, 96 ir 95, kovo mėn. kameroje Nr. 94 atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros ir baldų remontas, spalio mėn. kameroje Nr. 101 buvo šalinami lubų ir sienų apdailos defektai tinkuojant ir glaistant, pakeistas praustuvas, dalis sienų apdailos plytelių, o kameroje Nr. 97 – atliktas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas tinkuojant ir glaistant; analogiški darbai atlikti lapkričio mėn. kamerose Nr. 96 ir 95.

Taigi kameros Nr. 31, 13, 45 ir 94 buvo suremontuotos iki pareiškėjo į jas patalpinimo, kameros Nr. 101, 97, 96 ir 95 – po pareiškėjo iškėlimo iš jų. Iš pateiktos pažymos matosi, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 13, 14, 23, 27, 31 ir 96, 2022 m. sausio mėn. – kameros Nr. 83 ir 94, nei atsilupusio tinko, nei pelėsio tikrintose kamerose nustatyta nebuvo. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad kameros tvarkingos.

Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams buvo patikrintos ne visos pareiškėjo laikymo kameros, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės. Atsakovė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31 A. K. į Šiaulių TI direktorių su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (57 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Pareiškėjas nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje ir kokiu laikotarpiu krito tinkas, buvo pelėsis, skundžiasi abstrakčiai, dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų nesiskundė nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant reikalavimus ir higienos normas, įrengtos sienelės neizoliavo sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto, nebuvo užtikrintas jo privatumas, visi kvapai ir garsai iš sanitarinio mazgo pateko į kamerą.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose kameros įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kamerose Nr. 13, 14, 16, 31, 45, 49, 52, 61, 62, 83, 94, 95, 97, 98 ir 101 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o likusių kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užlaida, kuri yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina asmenų privatumą.

Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (46-47 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,80 iki 2,34 m. Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (63-84 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.

Nors sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo įrengti kaip kabina ir atitverti pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad besinaudojant tualetu jį galėjo matyti toje pačioje kameroje laikomi asmenys ir į kamerą įėję pareigūnai. Ši aplinkybė paneigta į bylą pateiktais duomenimis, nes sanitarinio mazgo zonos kamerose atitvertos pakankamai aukštomis sienelėmis ir durimis arba užuolaidomis, o tai pakankamai užtikrino pareiškėjo privatumą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).

Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 14.10 p. bei Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p. Pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu (per langus) buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros, toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI kameros buvo vėdinamos netinkamai.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nuolat tvyrančio nemalonaus kvapo kamerose susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida). Nagrinėjamu laikotarpiu kamerose buvo laikoma ir po 5 asmenis, todėl laikytina, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikosi Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų ir blakių.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad administracija įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), taip pat reaguojama į asmenų prašymus, profilaktiniai kenkėjų naikinimai aktualiu laikotarpiu atlikti 2020 m. lapkritį, 2021 m. vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį. Tačiau iš pareiškėjo pateikto Šiaulių TI 2022-03-18 atsakymo į jo prašymą matosi, kad laikotarpiu nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31 gyvenamosios kamerose, kuriose jis buvo laikomas, profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija atlikta nebuvo (6 b. l.).

Į bylą pateiktos ir Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo lapų kopijos (85-89 b.l.), iš kurių matosi, kad UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose ir teritorijoje 2020 m. lapkričio mėn. bei 2021 m. vasario, gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėn. atliko graužikų naikinimo darbus.

Taigi atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, kokiu periodiškumu Šiaulių TI patalpose pagal susitarimą su UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ turi būti atliekami stebėjimo ir parazitų naikinimo darbai, nors pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus nariuotakojų ir graužikų stebėjimas turi būti nuolatinis, taip pat nepateikė nei vieno Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto, kuriame būtų užfiksuota, jog Šiaulių TI tinkamai laikomasi higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, o iš pateiktų Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo įrašų matosi, kad Šiaulių TI patalpose buvo atliekami graužikų, bet ne tarakonų ar blakių naikinimo darbai. Teismas, įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, laiko, kad atsakovė neįrodė, jog imasi visų priemonių, kad Šiaulių TI patalpose nebūtų nariuotakojų ir kitų kenkėjų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus (neveikimą).

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko sėdimų vietų, jam tekdavo valgyti maistą sėdint ant lovos ir laikant karštą lėkštę rankose.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.

Iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (48-51 b. l.), matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir/arba suoliukais, gultais bei pastatomomis lentynomis. Kokiais baldais buvo aprūpintos pareiškėjo laikymo kameros matosi ir iš teismui pateiktų kamerų fotonuotraukų, kamerose yra suoliukai arba taburetės, daugumoje kamerų stalai pastatyti tarp lovų (63-84 b. l.).

Nors iš pateiktų dokumentų matosi, kad ne visos pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos tokiu taburečių arba suolų kiekiu, kad užtektų po vieną sėdimą vietą kiekvienam asmeniui (pvz., kameroje Nr. 16 buvo laikomi ir 5 asmenys, tačiau joje yra tik viena taburetė, kameroje Nr. 49, kurioje buvo laikomi taip pat 5 asmenys, nėra nei taburečių nei suoliukų ir pan.), tačiau galimybė atsisėsti prie stalo kamerose buvo sudaryta, nes daugumoje kamerų stalai pastatyti tarp lovų, o kitose prie stalų yra suolai, todėl pareiškėjo galimai patirti nepatogumai negalėjo būti tokio intensyvumo, kad juos galima būtų laikyti neturtine žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl tokių galimai patiriamų nepatogumų Šiaulių TI administracijai nesiskundė.

Pareiškėjas nurodo, kad dušas Šiaulių TI įrengtas netinkamai, nusiprausę asmenys vedami per lauką, o prausimosi laikas tik 15 min.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.

LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2020-01-22) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021-05-26).

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja, tik nurodyta, jog gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog į dušą asmenys vedami per atvirą lauką, neatitinka realybės, nes asmenys sanitariniam švarinimui vedami pro stoginę, kuri atitverta metaline sienele, apsaugančia nuo vėjo bei kritulių.

Taigi nei dušo įrengimo, nei prausimosi duše trukmės teisės aktai nereglamentuoja, pareiškėjo teiginys, kad nusiprausę asmenys vedami per lauką, paneigtas atsakovės pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl dušo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI jam nebuvo pasiūlyta jokių užsiėmimų, psichologinių programų.

Atsakovė į bylą pateikė 2022-04-27 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr. 61-971 (57 b. l.), kurioje nurodyta, kad naujai atvykęs į Šiaulių TI nuteistasis A. K. baigė nuteistųjų adaptacijos programą, dalyvavo Laisvalaikio užimtumo programoje, tačiau atsirinkdavo tik sau aktualias bei palankias užimtumo priemones, dalyvavo užimtumo renginiuose, tokiuose kaip paskaitoje – diskusijoje „Sporto nauda emocinei sveikatai“, „Krepšinio varžybose“, saviraiškos užimtume „Mandalos“ bei stalo žaidime „Jenga“, turėjo galimybę bendrauti su psichologais, lankė Šiaulių suaugusiųjų mokyklą; naudojosi biblioteka, nuteistieji turi galimybę naudotis ribota interneto prieiga, į užimtumą nuteistieji (suimtieji) vedami pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose užimtumo renginiuose ir programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė netinkamai atsakė į jo prašymą suteikti informaciją apie įkalinimo sąlygas, nes buvo atsakyta tik į vieną klausimą iš visų.

Iš byloje esančio pareiškėjo 2022-02-21 rašyto prašymo Šiaulių TI direktoriui matosi, kad pareiškėjas prašė suteikti jam informaciją apie tai, kokiose kamerose jis buvo laikomas įstaigoje nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31, koks kamerų plotas ir gyvenamųjų vietų skaičius, kiek asmenų kalėjo kartu su juo, ar kameros buvo patikrintos Visuomenės sveikatos centro, jei taip, tai pateikti patikrinimų išvadas (58 b. l.). Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2022-03-03 raštu Nr. 17-305, kuriame pateikti duomenys apie kameras, kuriose jis buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2020-11-19 iki 2022-01-31, nurodant kiekvienoje kameroje buvusių asmenų skaičių bei kameros plotą, taip pat pateikta pažyma apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus pareiškėjo laikymo kamerose (56, 59 b. l.). Pareiškėjas į bylą pateikė ir Šiaulių TI 2022-03-18 raštą Nr. 17-370 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, kad Šiaulių TI 2022-02-21 buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl informacijos suteikimo, pareiškėjas raštu buvo informuotas apie Šiaulių TI vykdomą nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI į pareiškėjo prašymus atsakė netinkamai.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo jo sveikata, tačiau jo Asmens sveikatos istorijoje per visą laikymo Šiaulių TI laikotarpį nėra nei vieno įrašo apie nusiskundimus sveikatos būkle (15 b. l.), pareiškėjas taip pat nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl sveikatos pablogėjimo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista: gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, iš sanitarinių mazgų nuolat jautėsi nemalonus kvapas, byloje nepaneigti pareiškėjo teiginiai apie nuolatinį tarakonų ir blakių buvimą kamerose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė (57 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, LVAT 2021-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, LVAT 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. K. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė