Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui O. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka t.y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal 2008-09-06 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) perdavė atsakovui valdyti ir naudotis šaldytuvą RL41ECPS1 Samsung (toliau – prekė) su sąlyga, kad atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir įmokų ar kitų mokėjimų sutarties mokėjimų grafikuose nustatytomis dalimis ir terminais nemokėjo.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas neįvykdė prievolių pagal Sutartį, ieškinio reikalavimas dėl likusių mokėjimų sumos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarties dalykus, jos prigimtį, konstatuoja, jog sutartis yra vartojimo sutartis.

Pagal Sutarties 1.1, 8.6 p. bei Sutarties sąlygų eilutėse „delspinigių norma“ nurodytą informaciją atsakovas įsipareigoja laiku nesumokėjus eilinės įmokos mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokėtini kas dieną, sudaro net 182,50 procento per metus. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl ši Sutarčių nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartys sudarytos dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarčių dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.

Atsakovui pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priskaičiuoti 0,5 procento dydžio delspinigiai už 182 d. laikotarpį vertine išraiška sudaro 271,18 Lt sumą. Prašoma priteisti 271,18 Lt suma, gerokai viršija protingų ir sąžiningų delspinigių sumą atsižvelgiant į bendrą skolos dydį. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento skaičiuojant nuo pradinės 271,18 Lt delspinigių sumos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteistini delspinigiai sudarytų 27,11 Lt sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistini iš viso 27,11 Lt delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų reikalavimų daliai (76 proc.) – 54,72 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo O. S. a.k. (duomenys neskelbtini) - 298,40 Lt skolą, 27,11 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 325,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-07-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,72 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „Snoro lizingas“ naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.