- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1511-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02507-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 85,38 Eur skolos už negrąžintą kreditą, 21,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 3,80 Eur administravimo mokestį, 45,46 Eur negautas pajamas (nuostolius), 65,00 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 65,00 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. balandžio 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6yr7hv9t bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 65 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, priteisė ieškovei iš atsakovo M. J. 85,38 Eur negrąžinto kredito, 21,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 3,80 Eur administravimo mokestį, 45,46 Eur negautas pajamas (nuostolius), 65,00 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (156,34) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas priteisė iš atsakovo M. J. 5,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
3. 2019 m. balandžio 5 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6yr7hv9t, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Pagal minėtą Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė norma 65,00 proc.) ir 18 Eur administravimo mokesčio vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2, tarp kurių perduota ir reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu, siųstu vartojimo kredito sutartyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, teismas ieškovės reikalavimą dėl 85,38 Eur negrąžinto suteikto kredito sumos priteisimo tenkino. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2021 m. balandžio 5 d. Sutartį nutraukus 2020 m. kovo 7 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 21,70 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas. Ieškovės reikalavimas dėl 3,80 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. kovo 7 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo iš atsakovo tenkintinas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 45,46 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 65,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (85,38 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 67,16 Eur. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei priteistina 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2019-12-05 – 82,46 Eur; 2020-01-05 – 79,38 Eur; 2020-02-05– 76,14 Eur; 2020-03-05 – 72,72 Eur; 2020-04-05 – 69,12 Eur; 2020-05-05 – 65,32 Eur; 2020-06-05 – 61,31 Eur; 2020-07-05 – 57,09 Eur; 2020-08-05 – 52,64 Eur, 2020-09-05 – 47,95 Eur, 2020-10-05 – 43,00 Eur, 2020-11-05 – 37-79 Eur, 2020-12-05 – 32,29 Eur, 2021-01-05 – 26,50 Eur, 2021-02-05 – 20,39 Eur, 2021-03-05 – 13,95 Eur, 2021-04-05 – 7,16 Eur).
5. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 65,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (85,38 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Palūkanų normos dydis (65 procentai) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų), todėl sutarties specialiųjų sąlygų sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja. Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 65 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, įvertinus kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, pripažintos nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį dėl 65 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovo 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovo 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad teismas sprendime pripažino, kad apeliantas įrodė, kad jo negautos pajamos yra realios. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (80,96 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantą įsivaizduoti, jog jis kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Apeliantas apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jo šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantas patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą.
8. Teismas nepagrįstai apelianto negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 str. 8 d., kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apelianto patiriamų nuostolių, kuriuos jis nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu. Apeliantas mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apelianto reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Apelianto ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovo, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantui, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantas patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
9. Atsakovas M. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
11. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6yr7hv9t, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 100,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Pagal minėtą Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė norma 65,00 proc.) ir 18,00 Eur administravimo mokesčio vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2, tarp kurių perduota ir reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu, siųstu vartojimo kredito sutartyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį dėl 65 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovo 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovo 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 85,38 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Šioje byloje pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą kriterijų negautų pajamų dydžiui nustatyti.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, negu šalys susitarė sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 5 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį (nuo 2019-12-05 – 82,46 Eur; 2020-01-05 – 79,38 Eur; 2020-02-05– 76,14 Eur; 2020-03-05 – 72,72 Eur; 2020-04-05 – 69,12 Eur; 2020-05-05 – 65,32 Eur; 2020-06-05 – 61,31 Eur; 2020-07-05 – 57,09 Eur; 2020-08-05 – 52,64 Eur, 2020-09-05 – 47,95 Eur, 2020-10-05 – 43,00 Eur, 2020-11-05 – 37-79 Eur, 2020-12-05 – 32,29 Eur, 2021-01-05 – 26,50 Eur, 2021-02-05 – 20,39 Eur, 2021-03-05 – 13,95 Eur, 2021-04-05 – 7,16 Eur). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė negautų ieškovės pajamų (nuotolių atlyginimo) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos klausimą, priteisdamas nuostolių atlyginimą kaip 65 procentų dydžio metines palūkanas už vis mažėjančią sumą, nes būtent tokias pajamas (palūkanas) už suteiktą kreditą galėjo tikėtis gauti ieškovė.
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) po vartojimo kredito sutarties pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiau su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovė iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šiuo atveju sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. kovo 7 d. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl nevykdymo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, numatyti CK 6.249 straipsnyje, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi, ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) – 65 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 85,38 Eur dydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo patenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis už sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, negu tuo metu būtų rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
17. Atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta). Ieškovės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį, prasidėsiantį po kredito sutarties termino pabaigos, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nuostolių, kurių atlyginimą prašė priteisti pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, dar nebuvo patyrusi. Dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas negalėjo būti patenkintas priimant sprendimą už akių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą už akių šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.