- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- 1S-209-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00423-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios L. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžiu L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 3 d.
2. Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose 2019 m. spalio 21 d. gautas nuteistosios L. K. prašymas atidėti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai. Nuteistoji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji pagimdė dukrą D. B., taip pat augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. B. bei du vyresnius vaikus, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas atidėti nuosprendžio vykdymą iki jauniausiajai dukrai sueis treji metai – (duomenys neskelbtini).
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi L. K. prašymas atmestas. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į nuteistąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji sistemingai daro nusikalstamas veikas, į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau ir BVK) numatytus nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumus ir kt.
Šalies argumentai
4. Skundu aukštesniajam teismui nuteistosios gynėja advokatė E. Latauskienė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir dėl nuteistosios prašymo priimti naują sprendimą – prašymą atidėti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio vykdymą iki nuteistosios L. K. jauniausiajam vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), sueis treji metai – (duomenys neskelbtini). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis BPK nuostatas dėl teisėto lūkesčio, jog nuteistoji atitinka BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus teisinius pagrindus dėl teisinės galimybės kreiptis į teismą su prašymu dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo atidėjimo.
4.2. Nuteistoji L. K. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą D. B., taip pat ji augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. B. ir dar turi du vaikus. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra teisiniai ir faktiniai pagrindai nuteistosios L. K. atžvilgiu tam tikram laikui atidėti nuosprendžio vykdymą, t. y. iki jauniausiajai dukrai sueis treji metai – (duomenys neskelbtini). Nuteistajai taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nėra apribota tėvų valdžia jos mažamečių vaikų atžvilgiu.
4.3. Vertinant BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą aiškiai matyti, kad prioritetinis šios teisės normos taikymas orientuotas į motinos ir vaikų teisėtų interesų užtikrinimą.
4.4. Apylinkės teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų santykio su nuteistosios asmenybe yra paviršutiniškos. Sprendimas negali būti grindžiamas hipotetinio pobūdžio prielaidomis ir išvadomis. Nuteistosios šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai, aplinka, vaikų teisėtų interesų apsauga sprendime paminėti tik formaliai, vadovautasi tik tipiniais keliais standartiniais dokumentais, nurodančiais valstybės pareigą priimti nuteistąją su mažamečiais vaikais, tai nulėmė tik formalų teismo sprendimą, bet ne tai, apie ką pasisakoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarime (byla Nr. 6/99-23/99-5/2000-8/2000). Nuteistosios atmesto prašymo kontekste matyti, kad teismo pozicija yra tokia, kad nesvarbūs žmogiškieji veiksniai, prioritetinės visų nuteistosios vaikų apsaugos priemonės ir pasitikėjimas kitomis valstybės nustatytomis kontrolės priemonėmis (Probacijos tarnybų vykdomos funkcijos), tačiau stagnacinis situacijos vertinimas ir būsimos izoliuotos nuo visuomenės aplinkos idealizavimas prieštarauja praktiniam tokio formalaus sprendimo įgyvendinimui.
4.5. Teismas, priimdamas sprendimą atidėti nuosprendžio vykdymą, sudarytų sąlygas kitiems nuteistosios mažamečiams vaikams, vyresniems nei 3 metų vaikams, būti prižiūrimais ir ugdomais tiesiogiai nuteistosios L. K. kaip mamos kartu su jaunesniais broliu ir seserimis, kurie teismo vertinimu turi būti izoliuoti nuo kitos šeimos (tėčio ir kitų seserų), nes tokiu atveju prioritetinės mažamečių vaikų gyvenimo sąlygos būtų tinkamai užtikrinamos, nebūtų nutrauktas motinos ir jos vaikų tarpusavio ryšys bei užtikrinta tinkama jų priežiūra. Tai ydingas teismo sprendimas, nes vienoje šeimoje augantys vaikai yra diskriminuojami dėl formalių teisės aktų reikalavimų vykdymo, apie kuriuos nurodo teismas skundžiamoje nutartyje. Teismas iš esmės ignoravo šiuolaikišką teisėjo kompetenciją, apsiribojo teiginių paviršutiniškumu ir standartiškumu, o tai reiškia, kad teismas, vertindamas nuteistosios ir jos gynėjos rašytinius ir žodinius teisinius argumentus ir motyvus, nesivadovavo šiuolaikišku teisės doktrininiu mąstymu ir siekiu įžvelgti ne tik formalių teisės normų laikymąsi, bet ir įvertinti asmens teisių užtikrinimą individualios asmenybės asmeninės negandos (negerovių) kontekste.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmestinas.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios gynėjos skundo argumentus ir dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atmesdamas nuteistosios prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo. Apygardos teismas neturi pagrindo byloje esančius duomenis ir skunde nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.
8. BPK 338 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų pagrindų. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas, kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai. Akcentuotina, kad nuosprendžio vykdymo atidėjimas esant minėtame straipsnyje nurodytiems pagrindams nėra teismui privalomas, tačiau teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir nustatęs, jog yra įstatyme numatytų kliūčių nuosprendžio vykdymui, gali jį atidėti.
9. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir argumentavimu, kad šiuo atveju yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes nuteistoji L. K. turi mažamečių vaikų, kurių jauniausias gimęs (duomenys neskelbtini) ir ji atitinka kitas BPK 338 straipsnyje nustatytas formalias sąlygas. Tačiau vien to nepakanka nuteistosios prašymui patenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir vertino tai, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistoji L. K. buvo nuteista už apysunkio nusikaltimo padarymą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 2 dalis), šį nusikaltimą padarė būdama recidyviste, ji nuo 2013 m. sistemingai teisiama už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutiniu nuosprendžiu nuteista septintą kartą, vienuolika kartų bausta administracine tvarka, taip pat ji nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad paskutinę nusikalstamą veiką nuteistoji L. K. įvykdė, būdama nėščia bei turėdama mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), be to, ši veika padaryta nepraėjus nė mėnesiui laiko po to, kai ji buvo paleista iš pataisos namų atlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iš pataisos namų paleista 2018 m. gruodžio 18 d., o naują nusikaltimą padarė 2019 m. sausio 2 d. Visa tai rodo, kad nuteistoji L. K. yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu išvadų nedaro ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, atlikusi bausmes, tuo pačiu metu ir augindama mažamečius vaikus, daro naujas nusikalstamas veikas, o jos atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes jos nusikalstamų polinkių nekeičia. Todėl šiuo atveju nuosprendžio vykdymo atidėjimo instituto taikymas neatitiktų bausmės tikslų – atimti nuteistajai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti ją nuo tokių veikų darymo.
10. Nors skunde plačiai akcentuojami nuteistosios L. K. šeimos santykiai, socialiniai ryšiai, prioritetinė jos vaikų teisėtų interesų apsauga ir kt., tačiau šios aplinkybės negali būti lemiančios sprendimo dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo priėmimui. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumai reglamentuoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Pagal BVK 153 straipsnį, vaikų iki trejų metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai. Nuteistosios motinos gali būti apgyvendinamos kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namų patalpose. Taip pat nuteistųjų motinų pageidavimu jų vaikai gali būti laikomi vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose. BVK 152 straipsnyje numatyta galimybė vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų administracijos leidimu gyventi ne pataisos namų teritorijoje. Be to, kaip pagrįstai akcentavo apylinkės teismas, iš bylos matyti, kad Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai su (duomenys neskelbtini) jau buvo suderinę klausimą dėl nuteistajai L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo kartu su savo mažamečiais vaikais ir pataisos namai būtų priėmę L. K. kartu su vaikais (b. l. 23).
11. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistosios L. K. prašymas atidėti jai nuosprendžio vykdymą, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistosios L. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.