Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais. Teigė, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, todėl jai geriausiai žinomi vaiko poreikiai, išlaikymo ir išlaikymo priteisimas atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas A. D., motina – J. K..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo neprašė, tačiau pagal 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatas nepilnamečio vaiko tėvams gyvenant skyriun nepilnamečio vaiko turtą tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Darytina išvada, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta. Nor tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė, tačiau šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl šioje byloje tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nepilnamečiu vaiku rūpinasi nuo gimimo, su ja realiai vaikas gyvena. Duomenų, kad atsakovas prieštarautų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškinyje prašoma priteisti suma – 150 Eur, teismo posėdžio metu ir baigiamųjų kalų metu prašė priteisti po 200 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaikui išlaikyti išlaidžia apie 400–500 Eur. Šiuo metu vaikas lanko darželį, šokų dainavimo pamokas. Paaiškino, kad dukra dažnai serga, todėl reikia lėšų medikamentams. Nors ieškovė nedetalizavo vaiko poreikių tačiau teismas nurodo, kad būtiniesiems poreikiams patenkinti reikia maisto, aprangos, avalynės. Nepilnametis vaikas yra trijų metų, todėl greit išauga rūbus bei avalynę. Lanko darželį ir kitus užsiėmimus, kurie kainuoja papildomai.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Šiuo atveju pripažintina, kad nepilnamečio vaiko neviršija minimalios mėnesinės algos, todėl tokio dydžio sumos išlaikymą turi teikti abu tėvai.

Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gaunamos pajamos sudaro 200–300 Eur per mėnesį. Nurodė, kad išlaikyti nepilnametį vaiką padeda jos draugas. Pagal VSDFV duomenis atsakovas negauna su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų (b. l. 37), nekilnojamojo turto neturi. Teismas nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau duomenų, kodėl nedirba nėra. Išaiškintina, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo nedirba, neturi turto nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo, nes privalo dėti maksimalias pastangas dėl išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovo reikalaujama suma 200 Eur yra minimali, atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl priteistina.

Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-05-07) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metu laiko iki ieškinio teismui padavimo dienos skaičiuojant po 150 Eur. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė vienerius metus, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas – 1800 Eur už laikotarpį nuo 2017-05-07 iki ieškinio teismui padavimo dienos. Duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nurodytu laikotarpiu nėra, pagal byloje esančius duomenis minėtu laikotarpiu reguliarių pajamų atsakovas neturėjo, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

Tenkinus ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo priteistina bendra 226 Eur žyminio mokesčio suma (100 Eur dėl gyvenamosios vietos nustatymo bei 126 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą).

Ieškovei šioje byloje buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistinos išlaidos už suteiktas paslaugas – 236,21 Eur valstybei.

Iš atsakovo priteistina 8,97 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nustatyti nepilnamečio vaiko G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-05-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 226 Eur žyminį mokestį bei 8,97 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.