- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- I-3744-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01920-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus pataisos namai) (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
Nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su savo sugyventine V. S.. Prašymas suteikti pasimatymą buvo leistas 2017 m. birželio 9 d. 2017 m. birželio 9 d. jam buvo skirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje. Dėl pareiškėjui galiojančių nuobaudų jam buvo uždrausta šešis mėnesius suteikti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Pareiškėjas iš anksto nebuvo perspėtas, jog pasimatymai jam buvo uždrausti, kadangi apie tai buvo informuotas tik pasimatymo su sugyventine dieną 2017 m. birželio 21 d. metu. Nurodė, kad sugyventinė atvyko į pasimatymą, išsiprašė iš darbo turėjo atvykimo išlaidų, vaikams samdė auklę, dėl šio įvykio jai sutriko sveikata. Nurodė, kad jis su skundais ir prašymais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), prašė pateikti išsaugotus vaizdo stebėjimo įrašus, tačiau šios institucijos į pareiškėjo skundus ir prašymus nereagavo. Dėl minėto įvykio kreipėsi į psichologą, kuris jam skyrė vartoti antidepresantus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą bei papildydamas atsiliepimą (b. l. 25–28, 106) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 22 straipsnio 6 dalį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Ši teisės norma yra galiojanti, nėra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo šia teisės norma nesivadovauti bei savavališkai keisti šį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas neatitiko SVĮ 22 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, kadangi turėjo galiojančią nuobaudą už suėmimo atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą, paskirtą 2017 m. birželio 9 d. Dėl šios aplinkybės ilgalaikis pasimatymas su V. S. jam nebuvo suteiktas. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus (nuo 2019 m. vasario 1 d. – Lukiškių TI-K Saugumo valdymo skyrius) jaunesnioji specialistė I. J. 2017 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 87-195 paaiškino, jog 2017 m. birželio 20 d. apie 10.30 val. į ilgalaikių pasimatymų patalpą buvo vedamas pareiškėjas bei į pasimatymą atvykusi pilietė V. S.. Patikrinus kompiuterinę sistemą „Įskaita“ paaiškėjo, jog suimtasis turi galiojančią nuobaudą, dėl kurios ilgalaikis pasimatymas nėra galimas. Pareigūnė pranešė pareiškėjui, jog ilgalaikis pasimatymas suteiktas nebus. Pareigūnė su pareiškėju bendravo vadovaudamasi Pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2004 m. kovo 29 d. įsakymų Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ 2 dalyje nurodytais principais, nepažeisdama pareiškėjo garbės ir orumo. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo pridedamas nuteistojo Z. S. pasirašytas dokumentas, pavadintas „liudijimu“, pagal savo turinį ir formą neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 ir 59 straipsnio reikalavimų ir negali būti laikomas įrodymu nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.
Atsakovės atstovas nurodė, kad į teismo posėdyje nedalyvaus, prašo skundą nagrinėti be jo.
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovės atstovo atsiliepimą, kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 96–98).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis žinojo apie jam paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau nežinojo, kad dėl jos nebus suteiktas ilgalaikis pasimatymas.
Posėdyje apklausta liudytoja V. S. paaiškino, kad su pareiškėju susitikinėjo apie du metus. 2017 metų vasarą santykiai nutrūko. Nutrūko ne dėl to, kad negalėjo pasimatyti su pareiškėju, tačiau dėl jo elgesio. Į pasimatymą buvo užsiregistravusi prieš mėnesį. Prieš pora dienų iki pasimatymo paskambino ir jai buvo patvirtinta, kad pasimatymas įvyks. Tačiau atvykus į pasimatymą sužinojo, kad susitikti negalės. Nurodė, kad prieš pasimatymą pareiškėjui pervedė pinigų, kad jis galėtų užsakyti maisto, tačiau pinigų jis negavo, nes sąskaitos jo areštuotos. Nurodė, kad jie neturi bendrų vaikų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine nesuteikimo Lukiškių TI-K.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (suimtasis) 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu suteikti jam ilgalaikį pasimatymą su savo sugyventine V. S. (b. l. 18, 81).
2017 m. gegužės 31 d. Lukiškių TI-K administracija suteikė pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su sugyventine V. S. (b. l. 18, 81).
Taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 9 d. pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenis (b. l. 80).
2017 m. birželio 20 d. Lukiškių TI-K administracija dėl pareiškėjui galiojančios nuobaudos, uždraudė suteikti ilgalaikį pasimatymą (b. l. 18, 81).
2017 m. birželio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu (reg. Nr. 29-1954) dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo (b. l. 78-79).
2017 m. liepos 12 d. Lukiškių TI-K administracija pateikė atsakymą Nr. 96-3218 (b. l. 75) į pareiškėjo pateiktą 2017 m. birželio 21 d. skundą, nurodydama, kad ilgalaikis pasimatymas gali būti skiriamas galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam asmeniui.
Nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo, buvo apklausta pareigūnė, tą dieną dirbusi Siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų priėmimo biure, kuri paaiškino, jog 2017 m. birželio 20 d. ruošiantis pareiškėjui suteikti ilgalaikį pasimatymą, patikrinus kompiuterinę sistemą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą nuo 2017 m. birželio 9 d.
2017 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime dėl R. S. Nr. 87-195 Dieninės pamainos apsaugos ir priežiūros pareigūnų grupės prižiūrėtoja I. J. nurodė, jog 2017 m. birželio 20 d. apie 10.30 val. į ilgalaikių pasimatymų patalpą buvo vedamas pareiškėjas bei į pasimatymą atvykusi pilietė V. S.. Patikrinus kompiuterinę sistemą „Įskaita“ paaiškėjo, jog suimtasis turi galiojančią nuobaudą, dėl kurios ilgalaikis pasimatymas nebuvo galimas. Pareigūnė pranešė pareiškėjui, jog ilgalaikis pasimatymas suteiktas nebus (b. l. 77).
2017 m. liepos 25 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu (reg. Nr. 29-2358) į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir informacijos nepateikimo, skunde nurodydamas aplinkybes dėl to, kad jam nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas 2017 m. birželio 20 d., tačiau iš esmės skunde pareiškėjas skundžiasi dėl pareigūnų elgesio ir informacijos jam nesuteikimo (b. l. 67–70).
2017 m. liepos 28 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalimi raštu Nr. 2S-4883 Lukiškių TI-K direktoriui persiuntė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. (reg. Nr. 29-2358) skundą (b. l. 66).
2017 m. rugpjūčio 4 d. Lukiškių TI-K administracija pateikė atsakymą Nr. 96-3587 (b. l. 65) į pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. pateiktą skundą (reg. Nr. 29-2358), kuriame nurodoma, jog dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. skunde nurodytų aplinkybių atsakymas buvo pateiktas 2017 m. liepos 12 d. raštu (reg. Nr. 96-3218), todėl pakartotinai teikiamas nebus. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęs šį Lukiškių TI-K atsakymą įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Taigi, SVĮ 22 straipsnio 6 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad pasimatymai suteikiami galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjas turėjusio vykti pasimatymo metu (2017 m. birželio 20 d.) turėjo 2017 m. birželio 9 d. paskirtą galiojančią nuobaudą (b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Lukiškių TI-K, nesuteikdamas pareiškėjui ilgalaikio pasimatymo su sugyventine V. S., nepažeidė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ilgalaikio pasimatymo suteikimo sąlygas. Byloje pateikti rašytiniai liudytojų Z. S. (b.l. 16), S. K. (b.l. 93-94) liudijimai nėra laikytini tinkamais įrodymais byloje Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 56, 59 straipsnių prasme. Tai yra subjektyvūs juos pateikusių asmenų rašytiniai paaiškinimai, neturintys įrodomosios galios dėl ginčo dalyko. Teismas pažymi ir tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą lėmė ilgalaikio pasimatymo nesuteikimas (b. l. 85). 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas prašyme Lukiškių TI-K direktoriui prašė iškviesti jį pas psichiatrą ir psichologą, nurodydamas, kad dėl neteisingo pareigūnų elgesio (neįvardijo kokio) jam atsirado sveikatos sutrikimai (b. l. 19).
Kaip matyti iš bylos medžiagos į visus pareiškėjo prašymus ir skundus Lukiškių TI-K administracija yra atsakiusi. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjui buvo apribota teisė įstatymo nustatyta tvarka skųsti administracijos pareigūnų veiksmus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Dėl pareiškėjo prašymų išsaugoti vaizdo įrašus Lukiškių TI-K administracija taip pat yra pateikusi pareiškėjui atsakymus, nurodydama, kad 2017 m. birželio 20 d. išsaugoti vaizdo įrašų nėra galimybės, kadangi vaizdo įrašai saugomi 5 paras (b. l. 6, 11, 13, 17, 58, 59-61, 62). Be to, pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardija kaip vaizdo įrašai galėtų įrodyti jo skundo pagrįstumą. Kaip nustatyta, ilgalaikis pasimatymas pareiškėjui buvo nesuteiktas dėl galiojančios nuobaudos, o ne dėl kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, visi pareiškėjo argumentai dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, remiantis išdėstytais argumentais bei byloje esančiais įrodymais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.