Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-484-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2A-484-124/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05029-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Jolanta Badaugienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
Atsakovas
K. R., I. A., I. Š., I. K., N. M., L. D., L. K., J. S., K. G., I. B., V. V., J. Ž., R. K., R. P.
Kategorijos
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-484-124/2012

Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05029-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.6.,14.5,16.7; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

Kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-222-883/2012 pagal ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovėms K. R., I. A., I. Š., I. K., N. M., L. D., L. K., J. S., K. G., I. B., V. V., J. Ž., R. K., R. P. dėl žalos atlyginimo ir atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S., L. K., K. G., V. V. ir I. B. priešieškinius dėl ginčų, kilusių iš darbo teisinių santykių; tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje N. Š. ir S. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

.

Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu (1 t. 1 – 14 b. l.) atsakovams K. R., I. A., I. Š., I. K., N. M., L. D., L. K., J. S., K. G., I. B., V. V., J. Ž., R. K., R. P., prašydamas priteisti iš atsakovių ,buvusių prekybos centro „Lyra“darbuotojų neatlygintą 20 840,23 Lt materialinės žalos likutį. Prašė priteisti iš atsakovių: K. R. 1915,77 Lt, I. A. 1793,31 Lt, I. Š. 1408,07 Lt, I. K. 1831,52 Lt, N. M. 1294,26 Lt, L. D. 317,51 Lt, L. K. 1443,05 Lt, J. S. 1420,87 Lt, K. G. 1569,43 Lt, I. B. 1347,93 Lt, V. V. 1430,98 Lt, Ž. K. 1271,69 Lt, G. K. 652,11 Lt, 1232,59 Lt, R. K. 1315,92 Lt, R. P. 595,22 Lt materialinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2009 08 03 ir 2010 05 27 su atsakovais sudarytomis kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartimis., materialinių vertybių inventorizacijos aktais,t.y.2010 rugpjūčio 06 d, kurio metu nustatytas 65 805,57 Lt materialinių vertybių trūkumas,2010 lapkričio 30 d.- trūkumas 1199,23 Lt, 2010 gruodžio 12 d. trūkumas 16 931,09 Lt. Prekybos centre „Lyra“ dirbo 48 darbuotojai, iš kurių 32 darbuotojai trūkumus apmokėjo geranoriškai , o atsakovės nesutiko su ieškovo reikalavimais apmokėti trūkumus. Ieškinį grindė DK 228,246,255str.3p.,257 straipsnio 1 d., nes atsakovai , būdami materialiai atsakingi, ir esant jiems perduotoms materialinėms vertybėms, nedirbo dorai, sąžiningai, nerūpestingai atliko pareigas.

Bylos nagrinėjimo metu, ieškovui atsisakius nuo ieškinio, 2011-11-03 nutartimi atsakovėms Ž. K. ,G. K. buvo nutraukta byla (7 t. 66, 153-154 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovas prašo atlyginti žalą, ją paskaičiuodamas proporcingai dirbtam kiekvienos atsakovės darbo laikui, gautam darbo užmokesčiui.

Atsiliepimas

Atsakovė K. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (6 t.,160 – 163 b.l.), nurodė, kad niekada nepasirašinėjo kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Dirbo kasininke - kontroliere gėrimų skyriuje, keičiantis pamainoms jokių prekių priėmimo - perdavimo aktų nepasirašinėjo, jokios materialinės vertybės jai nebuvo perduotos, nepasirašė jokio priėmimo - perdavimo akto, negali būti materialiai atsakinga dėl daržovių, pyrago gaminių, salotų ir kitų prekių trūkumo, prekių trūkumas pagal atliktas inventorizacijas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad žala atsirado būtent dėl jos kaltės.

Atsakovės L. K., K. G., V. V., kurias atstovavo adv. padėjėja D. Rusakienė , atsiliepimais į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti , pateikė priešieškinius bei patikslintus priešieškinius , kuriais remiantis CK1.80 str. prašė pripažinti 2009 08 03 ir 2010 05 27 sutartis dėl kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės negaliojančiomis, nes pasirašinėjo tuščiuose lapuose- prieduose prie sutarties, juose nėra informacijos, prie kokios sutarties yra šie priedai, sutartį pasirašė jų neįgalioti vadovai, pasirašant buvo nurodoma, kad renkami parašai dėl darbų saugos.Sutartys sudarytos pažeidžiant dokumentų rengimo taisykles , taip pat kad joms nebuvo perduotos materialinės vertybės , įmonėje nėra patvirtinto pareigų ir darbų sąrašo dėl materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo (6 t., 145 – 147 b. l., 8t.,1-5b.l.,9 t..40-45 b.l.;9 t.,46-50,51-56b.l.;6t.,105-106 b.l.,8 t.11-15b.l).Patikslintais priešieškiniais prašė priteisti neteisėtai, neesant įsakymų padarytas išskaitas iš atlyginimo: L. K.-838Lt,G.-754,16 Lt,V. V. 940,79 Lt. Už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisti L. K. už laikotarpį nuo 2011-03-08 iki 2012-01-10 7960,40 Lt,K. G. nuo 2011-03-14 iki 2012-01-10 8000 Lt, V. V. už laikotarpį nuo 2011-05-31 iki 2012-01-10 6192,82 Lt. Priteisti delspinigius už 6 mėnesius po 0,06 procento nuo priklausančios mokėti sumos L. K. 92 Lt, K. G. 82,80 lt, V. V. 103,04 Lt. Taip pat ieškovės prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje atsakovės, jų atstovai palaikė šiuos reikalavimus, prašė ieškinį atmesti.

Atsakovės , kurias atstovavo adv. J. Bieliauskienė , atsiliepimu į ieškinį I. A. (6 t., 126 – 132 b. l), I. Š. (6 t. 151–158 b. l.), I. K.(6 t. 135 – 142 b. l.); N. M.( 6 t. 117 – 123 b. l), J. S. ( 6 t. 84 –87 b. l), R. P. (6t.,118-123b.l.)su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė analogiškus argumentus, be to konditerės R. P.,N. M., nurodė, kad jos dirbo atskirame padalinyje , negali būti atsakingos už parduotuvės trūkumus, J. S. dirbo apskaitininke.Priešieškiniais prašė priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio sumas(išskaitytas iš atlyginimo) I. A. (8 t. 100 – 103 b. l.)233,76 Lt, I. Š.((8 t. 68 – 71 b. l.) 267,68 Lt, I. K. (8 t. 75 – 78 b. l.) 159,52 Lt, N. M. (8 t. 82 – 86 b. l.) 375,58 Lt, J. S. ( 8 t. 89 – 93 b. l.) 273,90 Lt.Už uždelsimo atsiskaityti laiką prašė priteisti:I. Š. 12076,33 Lt už pradelstą laiką 14,5 mėn., 29,44 Lt delspinigių, I. K.- 12885,14 Lt už 14,5 mėn., 18,40 Lt delspinigių, N. M.- 12 373,48 Lt už 14 mėn., 42,32 Lt delspinigių ; J. S.- 2800 Lt už 7 mėn., 29,44 Lt delspinigių.Ieškovės prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas..

Atsakovė I. B., atstovaujama adv. Z. Burbos, su ieškiniu nesutiko, nes dirba valytoja, negali būti materialiai atsakinga, kadangi jos darbas nėra susijęs su materialinėmis vertybėmis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis neatitinka DK reikalavimų, darbuotojų parašai įforminti atskiruose lapuose, neaišku, prie kokios sutarties pridėti, prašė ieškinį atmesti ( 6 t. 99 b. l.).Priešieškiniu (9 t.62- 65 b. l.) prašė nustatyti, kad 2009-08-03 ir vėlesnės sutartys dėl darbuotojų kolektyvo materialinės atsakomybės su ja nebuvo sudarytos; priteisti iš ieškovo 1026,59 Lt materialinę žalą ir 1 Lt neturtinę žalą; priteisti po 100 Lt darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti nuo 2011-05-04 iki visiško atsiskaitymo dienos; priteisti 90 Lt delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos; 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.

Priteisė ieškovui UAB „Šiaulių lyra“ iš atsakovės R. P. 595,22 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2011-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 182,19 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovėms L. D., J. Ž. ir R. K., nutraukė.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

I. A., I. Š., I. K., N. M., L. K., J. S., K. G., I. B. ir V. V. priešieškinius tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra“:

atsakovei I. A. 183,76 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 50 Lt be teisinio pagrindo gautų lėšų, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 1561,96 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-09-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 91,88 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas, 832,50 Lt bylinėjimosi išlaidų;

atsakovei I. Š. 267,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 2275,28 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-09-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 133,84 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas;

atsakovei I. K. 159,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 2711,84 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-08-31 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 159,52 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2011-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 915 Lt bylinėjimosi išlaidų;

atsakovei N. M. iš ieškovo 375,78 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 3194,13 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-09-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 187,89 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2011-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dieno, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų;

atsakovei L. K. iš ieškovo 838,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 1362,86 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-03-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 104,84 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas ,312, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų;

atsakovei J. S. iš ieškovo 534,23 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 767,95 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-04-26 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 66,78 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 % dydžio metines procesines palūkanas ;

atsakovei K. G. iš ieškovo 754,16 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 1178,38 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-03-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 94,27 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas ,316 Lt bylinėjimosi išlaidų;

atsakovei I. B. iš ieškovo 906,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 100 Lt be teisinio pagrindo gautų lėšų, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 1100 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-05-04 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 100 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas;

atsakovei V. V. iš ieškovo 940,79 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką: 1175,90 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-05-31 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) ir po 117,59 Lt už kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas ,322 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje priešieškinius atmetė.

Priteisė iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra“atsakovei K. R. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 613 Lt žyminio mokesčio , 67 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 2952 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Grąžino ieškovui UAB „Šiaulių lyra“ 64,49 Lt žyminio mokesčio.

Teismas pažymėjo, kad visiška materialinė atsakomybė atsakovėms gali būti taikoma tik esant visoms DK 246 str, 255 str.3 d. ir 256 str. numatytoms sąlygoms. Teismas nurodė, kad įmonėje nesant kolektyvinės sutarties, ieškovo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nebuvo numatytas materialiai atsakingų darbuotojų pareigų sąrašas, atsakovių darbo sutartyse taip pat nebuvo apibrėžtos materialinės atsakomybės sąlygos bei galimybė taikyti visišką materialinę atsakomybę. Tesimas sprendė, kad su atsakovėmis N, M.,J. S., I.B.,V. V., L. K. visiškos materialinės atsakomybės sutartys negalėjo būti sudarytos. Išanalizavęs pareiginius nuostatus , išklausęs šalis, padarė išvadas, kad šių atsakovių darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, todėl jos negali būti visiškos materialinės atsakomybės sutarčių subjektais.

Dėl kitų atsakovių padarė išvadas, kad dėl darbo pobūdžio su jomis galėjo būti sudarytos šios sutartys, tačiau sudarant šias sutartis turėjo būti išreikšta šalių valia. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus-šalių, trečiųjų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad pateiktos kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartys yra netinkamai įformintos, sutarčių lapai nesusiūti, darbuotojų parašai yra prieduose, kurie nesunumeruoti, nesusiūti, sutartis pasirašė tuo metu dirbę ieškovo direktoriai S. B. bei N. Š., darbuotojus atleidžiant iš darbo, nėra nurodoma jų atleidimo data. Padarė išvadas, kad atsakovėms 2009-08-03 ir 2010-05-27 visiškos materialinės atsakomybės sutartys nebuvo pateiktos, darbuotojų parašai surinkti ant atskirų lapų, kuriuose pati sutartis neįvardinta, nurodyta tik sutarties sudarymo data .Byloje nėra duomenų , kokios materialinės vertybės yra perduodamos atsakovėms, ir kad jos buvo perduotos, nėra duomenų, už kokias materialines darbuotojų kolektyvas prisiima atsakomybę.

Įvertinęs įrodymus , teismas sprendė, kad šios sutartys buvo sudarytos su naujais kolektyvo vadovais-direktoriais, o darbuotojų parašai buvo surenkami tik formaliai. Atsakovėms buvo pateikta jau paruošta sutartis ir atskiros sutarties sąlygos, materialinės vertybės nėra įvardintos, su atsakovėmis nebuvo derinta, atsakovės negalėjo derėtis dėl materialinės atsakomybės sąlygų, pasirašė manydamos , kad pasirašo dėl darbų saugos, sutarties sąlygos prieštarauja LR Darbo kodekse rekomenduojamai nuostolių paskirstymo tvarkai, prieštarauja Darbo kodekso normoms, reglamentuojančioms išskaitymus iš darbo užmokesčio, materialinės atsakomybės sąlyga nebuvo nurodyta darbo sutartyse.

Teismas sprendė, kad byloje pateiktos visiškos materialinės atsakomybės sutartys sudarytos netinkamai, nesilaikant LR DK 256 straipsnio reikalavimų, nenurodžius, už kokias materialines vertybes darbuotojų kolektyvas prisiima visišką materialinę atsakomybę, nesudarius materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktų (t. y. nenustačius materialinės atsakomybės objekto), jos neišreiškia tikrosios atsakovių valios, nes atsakovės neturėjo galimybės derėtis, tartis dėl sutarties sąlygų, todėl pagal DK 256 straipsnį atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S., L. K., K. G., V. V. ir I. B. visiška materialinė atsakomybė negalima.

Teismas taip pat vertino inventorizacijos aktus kaip netinkamai įformintus, nes inventorizuojant gėrimų skyrių, apyraše nėra kasininkės –kontrolierės l. D. parašo. Teismas nurodė, kad inventorizacijos aktus pasirašė visai kiti asmenys, nedalyvavo materialiai atsakingi asmenys-atsakovės, nesirėmė ieškovo atsisakymais pasirašyti inventorizacijos apyrašus , šiuos rašytinius įrodymus vertino kaip nepakankamus įrodymus.

Sprendė, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai įrodančių, jog atsakovės netinkamai vykdė joms pavestas pareigas, kad tarp atsakovių veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios bei prašomos iš jų priteisti žalos yra tiesioginis ryšys.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo pateiktų sprendime aptartų įrodymų nepakanka patikimai patvirtinti esant visas sąlygas atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S., L. K., K. G., V. V. ir I. B. atžvilgiu taikyti materialinę atsakomybę (LR DK 245 str., 246 str., 253 str., 255 str. 3 p.), todėl ieškinys šių atsakovių atžvilgiu dėl materialinės žalos priteisimo buvo atmestas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Kadangi atsakovė R. P. 2011-06-17 sutartimi dėl materialinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų susitarė su ieškovu dėl 595,22 Lt materialinės žalos ieškovui atlyginimo, tenkino ieškinį šioje dalyje.

Pripažinus, kad atsakovių visiška materialinė atsakomybė pagal 2009-08-03 ir 2010-05-27 sutartis negalima, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovių išskaičiavo darbo užmokestį, todėl tenkino atsakovių priešieškinius dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. ir remiantis ieškovo pateiktomis pažymomis apie išskaičiuoto atlyginimo dydį atsakovėms priteisė neišmokėtą darbo užmokestį, kuris nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje.Neįrodžius DK 246 str.numatytų materialinės atsakomybės kilimo sąlygų, priteisė I. B. 100 Lt.,I. A. 50Lt jų sumokėtas ir ieškovo be pagrindo įgytas sumas(CK 6.237 str.1d.)

Remiantis proporcingumo, DK 35 straipsniu, iš dalies tenkino ieškovių reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, visiškai neatsiskaičius su atsakovėmis jų atleidimo iš darbo (DK 141 str. 3 d.) , paskaičiuodamas sankcijos dydį pagal vidutinio darbo užmokesčio dalį, proporcingą neišmokėtoms sumoms. Likusią priešieškinių dalį atmetė.

Pritaikius DK 141 str. 3 dalyje numatytą sankciją, atmetė atsakovių reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, nes ši sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai.

Kaip neįrodytą reikalavimą, netenkino atsakovės I. B. reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo(CPK 178 str.).

Netenkino atsakovių V. V.,K. G., L. K. priešieškinių reikalavimo dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarčių pripažinomo negaliojančiomis, laikė šį reikalavimą nepagrįstu, nes DK 256 straipsnio normos laikytinos dispozityviomis, o ne imperatyviomis normomis.

Tenkino atsakovių reikalavimus dėl procesinių palūkanų priteisimo, pripažino, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė. Nutrūkus darbo teisiniams santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo santykiais, taikė LR CK 6.37, 6.210 straipsnių normas.

Kadangi ieškovės yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei-žyminį mokestį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (LR CPK 93 str, 1 d.),paskirstė kitas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydžiai nurodyti rezoliucinėje sprendimo dalyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą dalyje:

Žemesnės instancijos teismas

Kuria buvo priteista atsakovei K. R. iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra" 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš dalies buvo patenkinti atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M.. L. K., J. S., K. G., I. B. ir V. V. priešieškinio reikalavimai, toje dalyje atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., L. K., J. S., K. G., I. B. ir V. V. priešieškinius atmesti visa apimtimi.Kuria buvo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių L. D., J. Ž. ir R. K. bylinėjimosi išlaidas nustatant, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir priteisti apeliantui iš L. D. 63,72 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir proporcingai už bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš J. Ž. - 777,28 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir proporcingai už bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš R. K. - 402,78 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir proporcingai už bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Kurioje buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovėms K. R., I. A., I. Š., I. K., N. M., L. K., J. S., K. G., I. B. ir V. V. ir

priteisti iš K. R. 1915,77 Lt, I. A. – 1793,31 Lt, I. Š. – 1408,07 Lt, I. K. – 1831,52 Lt, N. M. – 1294,26 Lt, L. K. –1443,05 Lt, K. G. – 1569,43 Lt, I. B. – 1347,93 Lt, V. V. –1430,98 Lt, materialinės žalos atlyginimo, 5 % metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo buvo priteista 612,00 Lt žyminio mokesčio, 67,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo buvo priteista valstybei 2952 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė darbuotojų kolektyvinę visišką materialinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, taip pat pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Be to, teismo sprendimas pažeidė materialinės ir procesines teisės normas, taip pat yra akivaizdžiai nenuoseklus ir prieštaringas.

2. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 270 str. 3 d., kadangi aprašomojoje sprendimo dalyje nėra užfiksuota visiškai jokių trečiųjų asmenų ginčo esmei labai reikšmingų paaiškinimų. Taip pat pažeista CPK 270 str. 4 d., kadangi teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, net ir glausta forma, nėra išvardinti jokie argumentai dėl kurių teismas atmetė ieškovo teiktus įrodymus bei trečiųjų asmenų pateiktus paaiškinimus.

3. Atsakovės V. V., K. G. ir L. K. buvo pareiškusios priešieškinius dėl kolektyvinių visiškos materialinės atsakomybės sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bet teismas šiuos priešieškinius atmetė nurodęs, kad sutarties laisvės principas leidžia spręsti, ar sudaryti sutartį ir savo nuožiūra numatyti teisės ir pareigas. Tačiau, nepaisant šios pagrįstos išvados, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje prieštaringai nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. sutartys buvo sudarytos netinkamai, nesilaikant DK 256 str. reikalavimų, jos neišreiškia tikrosios atsakovių valios, todėl atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S., L. K., K. G., V. V., I. B. visiška materialinės atsakomybės sutartis negalima. Apelianto nuomone, teismas iš esmės nesant net atsakovių (ieškovių pagal priešieškinius) reikalavimo pripažinti juridinį faktą, jį pripažino, bet tik teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo išvados dėl kitų teismo sprendimu spręstų klausimų, įskaitant ir teismo sprendimo dalį, jog minėtos sutartys negalimos, nėra ir tuo buvo pažeistas CPK 270 str. 5 d. 4 p.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismui priešieškinio reikalavimą dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis netenkinus, tuo pačiu negalima išvada, kad šių sutarčių net nebuvo galima sudaryti, nes jei šių sutarčių negalima sudaryti, tai tokios sutartys tuo pačiu negali būti galiojančiomis ir atvirkščiai. Vadinasi, CPK 417 str. numatyta teismo diskrecijos teisė savarankiškai patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta šiuo atveju nebuvo galima, kadangi teismas iš esmės išnagrinėjo pareikštą reikalavimą ir dėl jo pasisakė teismo sprendime. Apeliantas pažymėjo, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarydamas išvadą, kad minėtos sutartys nebuvo galimos, veikė ex offlcio, bet tokiu pagrindu teismas gali konstatuoti tik niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą, o netgi niekinio sandorio faktą teismas savo iniciatyva ex offlcio gali konstatuoti tik išimtinais atvejais.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasirašyta sutartis neatitiko tikrosios atsakovių valios, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, trečiųjų asmenų duotiems paaiškinimams bei atsakovių konkliudentiniams veiksmams, kuriais jos, pripažindamos šias sutartis ir jas vykdydamos, neprieštaravo dėl daromų atskaitymų iš darbo užmokesčio, savanoriškai dengė padarytą žalą , pačios įnešdamos savo lėšas į apelianto kasą. Pirmos instancijos teismo sprendimas visiškai analogiškoje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012, Šiaulių apygardos teismo CBS teisėjų kolegija 2011 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-48-124/2011) yra priešingas, nors šioje byloje apeliantas įrodymų dėl žalos atlyginimo pateikė dar daugiau: tai ir galiojančios drausminės nuobaudos atsakovei I. Š. ir K. G., savanoriškas kitų darbuotojų bei pačių atsakovių žalos dengimas, trečiųjų asmenų paaiškinimai, patvirtinto apelianto vidaus tvarkos taisyklės, su kuriomis pasirašytinai supažindintos visos atsakovės, apsaugos tarnybos raštiškas pranešimas, kad dėl trūkumų atsakingos atsakovės ir t.t.Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Conama", kurios darbuotojai pagal sutartį teikė apsaugos paslaugias apelianto prekybos centre, 2010-09-20 tarnybinį pranešimą, iš šio pranešimo, kurį apeliantas gavo 2010-12-1 ir kuris buvo pagrindu 2010-12-16 atlikti dar vieną prekių inventorizaciją, matyti, jog apelianto darbuotojai, įskaitant ir atsakovus, akivaizdžiai nerūpestingai ir neatidžiai atliko savo pareigas: netikrino išeinančių pirkėjų, nepranešė apie juos apsaugai, neprižiūrėjo prekių lentynose, t.y. matydami, kad prekės iš lentynų akivaizdžiai dingsta, randami tik tušti prekių įpakavimai, nieko nedarydavo ir nepranešdavo apie tai apsaugai bei apelianto administracijai. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad tarnybinėse atsakovių patalpose, (darbuotojų persirengimo kambaryje, pietų patalpoje) apsauga daugybę kartų rasdavo įvairių tuščių maisto prekių įpakavimų, indelių, popierių ir t.t., iš ko apsaugos darbuotojai padarė išvadą, kad darbuotojos, tame tarpe ir atsakovės, prekes paprasčiausiai suvalgydavo. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad tiek kepyklos, tiek virtuvės darbuotojai, tiek valytoja ne kartą pastebėti šias prekes valgant ir t.t. Sprendimas skundžiamoje dalyje nėra pagrįstas, todėl turi būti pakeistas.Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kad atsakovės, įrodinėdamos, jog jos yra nekaltos ir atsikirsdamos į ieškovo pateiktus įrodymus bei teiginius, nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, liudytojų paaiškinimų ar kitų leistinų įrodymų, išskyrus vien tik savo kaip suinteresuotų asmenų akivaizdžiai melagingus paaiškinimus, kurie prieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino, dėl kokių priežasčių 2010 metais net 7 kartus išaugo materialinių vertybių trūkumai atsakovių darbo vietoje, įskaitant ir tokias prekes, kurios prieinamos tik atsakovėms, kaip apelianto darbuotojoms.Teismas nepagrįstai sprendė, jog nesant įmonėje kolektyvinės sutarties darbdavys gali siūlyti darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas apibrėžti tik darbo sutartyje. Pagal DK 256 str. 1 d. konkrečių darbų ir pareigų sąrašas su kuriais darbuotojais sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra - darbo tvarkos taisyklėse. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalį įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant kolektyvinę sutartį, atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. Nesant įmonėje veikiančios profesinės sąjungos, kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos. Bendrovėje nesant nei veikiančios profesinės sąjungos, nei darbo tarybos, nesudaryta ir kolektyvinė darbo sutartis, todėl apeliantui nebuvo galimybės sudaryti kolektyvinės sutarties ir apeliantas negalėjo joje numatyti konkrečių darbų ir pareigų sąrašo, pagal kurį sudaroma visiška kolektyvinė materialinės atsakomybės sutartis bei suderinti su darbuotojų atstovais.Apelianto nuomone pagal DK 254 str. darbuotojas privalo atlyginti visą žalą ne daugiau kaip jo 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių, išskyrus atvejus numatytus šio kodekso 255 str., kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, todėl šiuo atveju ieškinys galėjo būti tenkintas ir vadovaujantis DK 254 str.Pirmos instancijos teismas pažeisdamas procesinės teisės normas visiškai neargumentavo ir nepasisakė, kodėl šiuo atveju netaikė DK 254 str., jei laikė, kad kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartys nesudarytos. Teismas taip pat sprendė, jog vadovaujantis DK 255 str. nustatytais visiškos materialinės atsakomybės pagrindais ir nesant įmonėje sudarytos kolektyvinės sutarties, darbdavys gali siūlyti materialinės atsakomybės sąlygas apibrėžti sutartyje, nes tai yra nurodyta pavyzdinėje darbo sutarties formoje 10 p., kad darbuotojas pagal atskirą rašytinę sutartį visiškai prisiima materialinę atsakomybę už jam patikėtą turtą, tačiau apelianto ir atsakovių darbo sutartyse tokių įrašų nėra. Toks teismo aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka komentuojamos teisės normos, kadangi DK 255 str. numato ne materialinės atsakomybės pagrindus, bet visus atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, įskaitant ir žalą padarytą darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 1 d. 3 p.), kuri yra tik viena iš 7 atvejų numatytų minėtame DK 255 str. Teismo nuoroda į pavyzdinės darbo sutarties 10 p. yra nepagrįsta, kadangi tai yra tik rekomendacinė darbo sutarties forma, o apelianto ir atsakovių darbo sutartys atitinka visus privalomus Darbo kodekso reikalavimus darbo sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovių N. M. ir L. K., kurios dirbo konditerėmis, atsakovės J. S., kuri dirbo apskaitininke, atsakovės I. B., kuri dirbo valytoja, bei atsakovės V. V., kuri dirbo virėja, darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ir gabenimu. Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi atsakovių N. M., L. K. ir V. V. darbas gaminant konditerijos produktus bei kulinarijos gaminius, pusgaminius, salotas ir t. t., buvo akivaizdžiai susijęs su materialinių vertybių, prekių žaliavų, paėmimu iš apelianto prekybos centro, vėliau su naujų prekių pagaminimu iš šių žaliavų (prekių), jų išdavimu pirkėjams ir pan. Pirmos instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes visi atsakovai nuolat vykdė visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir iš jų kylančias pareigas, sutiko su apelianto daromais atskaitymais. Daugumai atsakovų šie atskaitymai buvo daromi net 8 mėnesius, iš 37 darbuotojų, pasirašiusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis, net 23 darbuotojai savanoriškai padengė žalą, o dar 3 darbuotojai šią žalą padengė apeliantui kreipusis į teismą viena atsakovė pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo, o dvi atsakovės, I. B. ir I. Š., pačios savanoriškai įmokėjo pinigus į apelianto kasą žalai apmokėti. Šios aplinkybės yra svarbios, ypač vertinant, ar šalys tinkamai suprato pasirašytą sutartį, o kadangi net beveik 30 žmonių vykdė šią sutartį, tai akivaizdu, kad ir likę bendradarbiai, kurie taip pat nuolat pasirašydavo tokias sutartis, negalėjo nesuprasti jų esmės. Kiekvieną mėnesį atsakovai gaudavo atsiskaitymo lapelius ir žinojo, jog jiems kas mėnesį atskaitoma po 20 proc. darbo užmokesčio, bet dėl to niekada nereiškė jokių prieštaravimų, taip pat nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Teismas visiškai neatsižvelgė į šalių elgesį vykdant sutartį ir į atsakovo elgesį nustačius žalą, taip pat visiškai nevertino trečiųjų asmenų teiktų paaiškinimų dėl materialinės atsakomybės sutarties sudarymo aplinkybių ir atsakovų materialinės atsakomybės. Pirmos instancijos teismas, sprendime konstatavęs, kad teismo apžiūrai buvo pateikti 2009 -08-03 ir 2010-05-27 kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarčių originalai, pažymėjo, kad sutarčių lapai buvo nesusiūti, nesunumeruoti, o susegti sąsagėle. Prie išeinančio iš kolektyvo darbuotojo parašo nurodoma jo išėjimo data, o priimtas į kolektyvo naujas darbuotojas pasirašo tapačią sutartį. Taip pat neva nenurodyta, kada kai kurių atsakovių sutartys pasirašytos. Toks teismo aiškinimas yra nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas ir neadekvatus padarytai išvadai, kad minėtos sutartys nebuvo sudarytos.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad sutarties sąlygų analizė leidžia teigti, kad sutartyse jų sudarymo diena turėjo būti surašytas visų tuo metu dirbusių darbuotojų sąrašas, tačiau kolektyvo vardu pasirašė sutarčių sudarymo metu direktoriais pradėję dirbti S. B. ir N. Š.. Tokia teismo išvada neatitinka tikrovės ir trečiųjų asmenų S. B. ir N. Š. teiktų paaiškinimų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantas pažymi, kad atsakovai dirbo pamaininį darbą. Be to, atsakovai atostogaudavo, sirgdavo ir pan., todėl sutarties pasirašymo dieną vienu metu visi jie nei teoriškai, nei praktiškai negalėjo to padaryti. Tai, kad kai kurie darbuotojai pasirašė ne tą dieną, nei sudaryta sutartis neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi žala atsirado 2010 metais, o pirmoji sutartis pasirašyta 2009-08-03, todėl nėra reikšminga, kurią 2009 metų dieną atsakovai pasirašė sutartį. Tretieji asmenys S. B. ir N. Š. niekada nepasirašinėjo už kolektyvą, o pasirašė asmeniškai už save, nurodydami, kad jie yra to struktūrinio padalinio kolektyvo nariai, todėl jokio kolektyvo įgaliojimo jiems nereikėjo, kadangi sutartis buvo pasirašyta su kolektyvo nariais, kas aišku iš sutarties teksto ir turinio, ypač iš 2010-05-27 sutarties.

15. Apeliantas pažymi, kad jei atsakovės nebūtų pasirašiusios kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarties, tai nebūtų buvę pagrindo reikšti priešinį ieškinį šią sutartį pripažinti negaliojančia, nes negalima pripažinti negaliojančiu nesudaryto, t. y. neegzistuojančio sandorio. Be to, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad materialinės atsakomybės sutartys nebuvo sudarytos, bet tuo pačiu pripažįsta ir teismo sprendime aiškina aplinkybes, kas, kada ir kokiomis datomis bei aplinkybėmis šią sutartį pasirašė, todėl teismo sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas.

16. Pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad materialinės atsakomybės sutartys jų sudarymo metu nebuvo pateiktos atsakovėms, yra nepagrįsta, kadangi 2009-08-03 šią sutartį jos sudarymo dieną pasirašė I. Š., K. G., I. K., nes antraip jos būtų nurodžiusios kitą sutarties pasirašymo dieną. Sutarties pasirašymo momento nesutapimas su sutarties surašymo tituline data neduoda pagrindo tvirtinti, kad tokia sutartis iš viso nebuvo sudaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010-05-27 sutarties 2 psl. po sutarties rekvizitais yra nurodyta, kad yra šios sutarties priedas, t. y. padalinio darbuotojų parašai, o kiekvieno priedo puslapyje yra nurodyta, kad tai yra priedas prie 2010-05-27 ar 2009-08-03 sutarties.

17. Teismo išvada, kad pasirašant 2009 m. rugpjūčio 3 d. sutartį nebuvo atlikta inventorizacija, nes byloje nėra duomenų, nėra pakankamai pagrįsta, kadangi atsakovės nereiškė prieštaravimų ir atsikirtimų dėl minėtos aplinkybės apeliantas į bylą nebuvo pateikęs iki šios sutarties pasirašymo inventorizacijos duomenų, bet kadangi teismas savo sprendime nurodo tai kaip teisiškai reikšmingą aplinkybę, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia tokią inventorizaciją patvirtinančius dokumentus apie 2009 m. liepos 31d. būklei atliktą inventorizaciją, kai į darbą buvo priimtas trečiasis asmuo, parduotuvės direktorius S. B.. 2009 m. liepos 24 d. apelianto generalinio direktoriaus pasirašė įsakymą Nr. 45 „Dėl inventorizacijos atlikimo gėrimų skyriuje". Iš inventorizacijos apyrašo ir inventorizacijos akto Nr. 090731 SALĖ bei inventorizacijos apyrašo ir medžiagų inventorizacijos akto Nr. 090725GĖR matyti, kad inventorizacijos buvo atliktos apelianto parduotuvėje, kurioje dirbo atsakovės, tiek prekybos salėje, tiek gėrimų skyriuje, kurių metu buvo nustatytas 3755,89 Lt trūkumas prekybos salėje ir 723,88 Lt trūkumas gėrimų skyriuje. Šie trūkumai neviršijo apelianto nustatytų leidžiamų trūkumų (Manko) ir buvo nurašyti į apelianto natūralius nuostolius. Kadangi teismas savarankiškai padarė šią išvadą, neturėdamas nei įrodymų, nei išklausęs šalių paaiškinimų, todėl apeliantas yra priverstas pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kadangi anksčiau tokios galimybės nebuvo, be to, būtinybė pateikti tokius įrodymus iškilo po sprendimo priėmimo.

18. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje akivaizdžiai netinkamai aiškino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į įrodymų visetą bei padarė išvadas, kurios iš esmės prieštarauja įrodymų visetui. Be to, vertinant įrodymus buvo akivaizdžiai padaryta fakto klaida ir neanalizuotos visos faktinės bylos aplinkybės visų įrodymų kontekste.

19. Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovėms nebuvo perduotos materialinės vertybės, teismas neatsižvelgė, jog šios sutarties 7.1 punkte numatyta, kad visi atsakovai sutinka, jog sutartyje nėra nurodyta, koks turtas jiems perduodamas, kokia jo vertė ir pan., nes turtui nuolat keičiantis to padaryti neįmanoma. Pažymėtina, kad iš esmės beveik visos atsakovės, o taip pat ir jų atstovai, pripažino, kad apeliantui iš tikro padaryta žala, bet aiškino, kad ta žala galėjo būti padarytą dėl to, jog pas ieškovą netinkamai veikė kompiuterinė technika, buhalterinės apskaitos programos ir todėl galėjo būti padaryta apskaitos klaida.

20. Apeliantas neatliko atskaitymų iš atsakovų visų rūšių darbo užmokesčio ir tokių įrodymų byloje net nėra, nes apeliantas atliko atskaitymus tik iš atsakovų darbo užmokesčio, bet ne iš kompensacijų ar kitų išmokų. Apeliantas atliko atskaitymus ne daugiau kaip 20 proc. iš gaunamo darbo užmokesčio ir ne daugiau kaip už vieną mėnesį, todėl teismo išvada dėl nuostolių paskirstymo kolektyvo nariams proporcingai gaunamai pareigybinei algai yra nereikšminga, o teismo išvada, jog ginčijamų sutarčių sąlyga, jog nuostoliai paskirstomi kolektyvo nariams proporcingai gaunamai pareigybinei algai ir faktiškai dirbtam laikui neva negalima, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai.

21. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės neva neturėjo galimybės kalbėtis su darbdaviu dėl sutarties sąlygų, todėl neva ir negalima daryti išvados, kad atsakovės aiškiai sutiko su visomis sutarties sąlygomis, todėl teismas pripažino, kad tokia sutartis, kurioje nėra numatyta, už kokias vertybes darbuotojas prisiima atsakomybę, suteikia darbdaviui pranašumą.

22. Nepagrįsta teismo išvada, jog apelianto pateikti atsisakymai pasirašyti įsakymus dėl inventorizacijos, inventorizacijos aprašo ir medžiagų aktus teismo vertinimu nėra pakankamas įrodymas, nes jie surašyti ieškovui pavaldaus darbuotojo, yra visiškai nepagrįsta. Šiuos aktus pasirašė skirtingų sudėčių apelianto sudarytos komisijos iš darbuotojų, kurie kaip ir atsakovai, buvo materialiai atsakingi ir dirbo kartu su atsakovais. Atsakovai reikalavimų pripažinti tokius aktus negaliojančiais nebuvo pareiškę, o kadangi tokie aktai yra vienašaliai sandoriai, tai jie galioja, kol nėra teismo sprendimo pripažinti juos negaliojančiais, todėl minėta teismo išvada yra visiškai nepagrįsta.

23. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo trečiųjų asmenų S. B. ir N. Š. teiktais paaiškinimais, kurie geriausiai žinojo faktinę situaciją. Teismo išvada, jog su atsakovėmis N. M., L. K., J. S., I. B. ir V. V. visiškos materialinės atsakomybės sutartis negalėjo būti sudarytos, t. y. šios darbuotojos negali būti visiškos materialinės atsakomybės sutarčių subjektas, yra nepagrįsta ir todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė atsakovių atžvilgiu ieškinį dėl žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytiną.

24. Dėl atsakovių L. D.. J. Ž. ir R. K. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmos instancijos teismo nuoroda į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus nepagrįstai atleidžiant šias atsakovės nuo bylinėjimosi išlaidų, kaip tik neatitinka minėtų principų ir net jiems prieštarauja, kadangi žala buvo padaryta daugiau nei prieš metus.Atsakovės geranoriškai žalos neatlygino, todėl apeliantas realizavo savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir išieškoti šią žalą, o šios atsakovės tik kreipusis į teismą šią žalą pripažino, todėl dėl šių patirtų bylinėjimosi išlaidų yra kaltas ne apeliantas, o šios atsakovės, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, nustatant, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant apeliantui iš L. D. 63,72 Lt, iš J. Ž. - 777,28 Lt, iš R. K. - 402,78 Lt.

25. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė I. B., 100 Lt ir atsakovė I. A. 50 Lt sumokėjo nepagrįstai, o kadangi teismui nustačius, jog materialinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma, ieškovas be teisėto pagrindo įgijo šias lėšas, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CK 6.237 str. 1 d. pagrindu). Apeliantas šias lėšas įgijo ne be teisėto pagrindo, bet remiantis darbo įstatymais, 2009-08-03 ir 2010-05-27 kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartimis, darbo sutartimis, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

26. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės I. B. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovių V. V., K. G., L. K. priešieškinių dalį dėl reikalavimo 2009-08-03 ir 2010-05-27 kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis pripažinti negaliojančiomis, taip pat teismas tik dalinai tenkino atsakovių reikalavimą priteisdamas tik mažą atsakovų prašytą dalį kompensacijų už neišmokėtą darbo užmokestį bei atmetė reikalavimus sumokėti delspinigius, bet skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas visiškai nepriteisė ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų atsakovų reikalavimų daliai, o taip pat neteisingai paskirstė atsakovių bylinėjimosi išlaidas, neįvertindamas atsakovių priešieškiniuose esančių reikalavimų skaičiaus ir to, jog ne visi jų reikalavimai buvo patenkinti. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą prašo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti visą ir priimti naują sprendimą atsakovėms jų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, o ieškovui priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme pagal jo pateiktą rašytinį bei detalizuotą prašymą, bei priteisti išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pateikiamos kartu su apeliaciniu skundu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės J. Ž. ir R. K. (13 t. 44 – 45 b. l.) prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių J. Ž. ir R. K. palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovės, mokėdamos paskutinę likusią žalos sumą nežinojo ir negalėjo žinoti, jog dieną prieš joms galutinai atsiskaitant su ieškove pastaroji jau yra pateikusi ieškinį Šiaulių apylinkės teismo raštinėje, nes ieškovė atsakovėms apie tai sąmoningai neprasitarė, o iš teismo dokumentų atsakovės, kaip žinoma, nebuvo ir negalėjo būti gavusios, nes ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir civilinė byla iškelta tik 2011-08-11. Todėl ieškovo teiginys apeliaciniame skunde, jog „...iškėlus civilinę bylą, trys atsakovai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą, taip pat pripažino ieškinį ir atlygino žalą“ yra neatitinkantis nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kadangi žalą J. Ž. ir R. K. atlygino dar iki civilinės bylos iškėlimo, todėl teigti, kad ieškinį atsakovės pripažino nėra teisinio pagrindo (žalos ir ieškinio pripažinimas, akivaizdu, skiriasi, nes žalos pripažinimas kyla iš materialinių teisinių santykių, o ieškinio pripažinimas yra procesinis veiksmas). Bylinėjimosi išlaidos, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, paskirstomos atsižvelgiant į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinant priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. B. (13 t. 48 b. l.) nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo 2012-04-06 sprendimu sutinka, prieštarauja ir nesutinka su visais apelianto motyvais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. G. (13 t. 49 – 65 b.l.) prašo. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta,priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, , kad ji po sutartimis dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės ir dėl padalinio darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartimis nepasirašė, jos parašai yra tik atskiruose lapuose, kuomet buvo parašai renkami už darbo saugą. Nesutiko su apelianto daromais atskaitymais iš darbo užmokesčio, ne kartą kreipėsi į darbo inspekciją. Įsidarbinus UAB „Šiaulių lyra“ kepykloje „Lyra“ jokios materialinės vertybės jai nebuvo perduotos, nepasirašė jokių priėmimo perdavimo aktų, niekuomet nedalyvavo parduotuvėje vykstančiose inventorizacijose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. K. (13 t. 68 – 83 b.l.), prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas naikinti pagal apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad ji po sutartimis dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės ir dėl padalinio darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartimis nepasirašė, jos parašai yra tik atskiruose lapuose, kuomet buvo parašai renkami už darbo saugą. Nesutiko su apelianto daromais atskaitymais iš darbo užmokesčio, ne kartą kreipėsi į darbo inspekciją. Įsidarbinus UAB „Šiaulių lyra“ kepykloje „Lyra“ - konditere, jokios materialinės vertybės jai nebuvo perduotos, nepasirašė jokių priėmimo perdavimo aktų, niekuomet nedalyvavo parduotuvėje vykstančiose inventorizacijose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas savo skunde nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant konkrečius įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. V. (13 t. 86 – 100 b. l.) prašo miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Nurodė, kad apeliantas klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. su atsakovais buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės ir 2010 m. gegužės 27 d. - dėl padalinio darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės, nes ji niekada nepasirašė sutarčių, jos parašai yra tik atskiruose lapuose, kuomet buvo renkami parašai už darbų saugą. Atsakovės nesutikimą su visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nurodytomis sąlygomis įrodo ir atsakovės elgesys: ji nesutiko geruoju atlyginti ieškovo reikalaujamus trūkumus, nors tokia sąlyga įrašyta 6.5 sutarčių punkte, nepasirašė įsakymo dėl materialinių vertybių išieškojimo kreipėsi į darbo inspekciją, pareiškė reikalavimus dėl išskaičiuotos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Atsakovė pažymėjo, kad ji niekuomet nebuvo materialiai atsakinga už parduotuvėje esančias prekes, jos darbo vieta buvo kepykla „Lyra", niekuomet nedalyvavo parduotuvėje vykstančiose inventorizacijose, jai apie tai nebuvo žinoma, niekas niekuomet nei raštu nei žodžiu nepranešė apie vykstančias inventorizacijas, nesupažindino su jų rezultatais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pripažinus, jog jos materialinė atsakomybė negalima 2009-08-03 ir 2010-05-27 sutartis, atitinkamai negalėjo būti atliekami jokie išskaitymai iš atsakovės darbo užmokesčio.

A. K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (13 t. 103 – 116 b. l.) prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, apeliantą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, atsakovė neturėjo galimybės kalbėtis su darbdaviu dėl sutarties sąlygų, niekada nebuvo pateiktos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartys, jos parašai yra tik ant atskirų lapų (pasirašė, kai būdavo renkami parašai už darbo saugą). 2009 m. birželio 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią buvau priimta dirbti UAB „Šiaulių lyra" kasininke - kontroliere (gėrimų skyriuje). Tačiau jos darbo sutartyje nėra įrašų ar nuorodų apie, tai, kad su atsakove buvo (yra) sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą, teisėta ir pagrįstą sprendimą.

A. I. A., I. K., N. M., I. Š., J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (13 t. 119 – 126 b. l.) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai įvertino apelianto pateiktus įrodymus, taip pat nurodė jų vertinimo aspektus, motyvus bei argumentus, kaip to reikalauja procesinės normos. Apelianto pateiktos pretenzijos yra neįrodytos, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka procesinių normų reikalavimus, todėl apelianto pretenzijos yra atmestinos ir nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme. Prašo nepriimti apelianto pateiktų naujų įrodymų, apie kurių egzistavimą apeliantas net neužsiminė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą. Apeliantas nurodė, kad jokių papildomų dokumentų neturi ir teismui aiškino, kad pateikė visus įmanomus įrodymus. Tačiau kartu su apeliaciniu skundu apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė įrodymus, kurių net neprašė prijungti prie civilinės bylos, nenurodė, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, nors pateiktų apeliacinės instancijos dokumentų datos yra nurodytos 2009-2010 metai, apeliantas turėjo realią galimybę įrodymus pateikti kartu su pradiniu ieškiniu. Prašo visų apelianto pateiktų priedų nepriimti, prie šios civilinės bylos neprijungti ir grąžinti apeliantui. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie tai, „kad kolektyvinė sutartis su prekybos centro „Lyra" darbuotojais nebuvo sudaryta, o AB „Šiaulių lyra" darbo ir tvarkos taisyklių 17.22 punktas numato, kad su materialiai atsakingais struktūrinių padalinių darbuotojais sudaroma kolektyvinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau minėtose darbo ir tvarkos taisyklėse tokių materialiai atsakingų darbuotojų pareigų sąrašas nenurodytas. Dėl apelianto teiginių, kad jis patyrė žalą, mano, kad jeigu tokia žala apeliantui atsirado, tai dėl jos atsiradimo yra kaltas pats apeliantas. Atsakovės mano, kad kiekvienas darbdavys privalo elgtis ne tik sąžiningai, teisingai ir protingai, bet, vykdydamas savo veiklą, taip pat išmintingai ir logiškai.

Atsakovės nurodė, kad savo priešieškinius įrodė pateiktais įrodymais, kuriais pagrindė savo reikalavimus, tuo tarpu apeliantas tinkamai į juos neatsikirto, savo parodymus grindė abejones sukėlusiais nenumeruotais raštais bei dokumentais, kurie, atsakovių manymu, neturi jokios juridinės galios, nes nėra tinkamai įforminti, atsakovėms nesuprantamo ir nežinomo turinio, atsiradę tik civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, nors apelianto teigimu, turėjo būti žinomi ir anksčiau.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir teisėtai priteisė šalims bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teismui nenurodė nei motyvų, nei argumentų, kodėl, jo manymu, bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir vadovavosi teismui pateiktais dokumentais apie atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

` Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 270 str. 3 dalies normas, sprendime neišdėstydamas trečiųjų asmenų ginčo esmei reikšmingų paaiškinimų, neišdėstė argumentų, kodėl buvo atmesti trečiųjų asmenų paaiškinimai. LR CK 270 straipsnio 3 dalies norma nereikalauja nurodyti trečiųjų asmenų paaiškinimų .Teismas sprendime , vertindamas bylos faktines aplinkybes, pasisakė ir dėl trečiųjų asmenų S. B., N. Š. pateiktų paaiškinimų, juos vertino, bet nesirėmė. Todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą, neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, teisėtai vadovavosi DK normomis, reglamentuojančiomis darbuotojų materialinę atsakomybę.

DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visiška materialinė atsakomybė reiškia, kad darbuotojui taikoma turtinio pobūdžio atsakomybė už jo kaltais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą, kuri nėra ribojama dydžiu. Atlygintinos žalos dydį sudaro padaryta žala, ir jos dydis neribojamas pagal DK ir kitus įstatymus, jeigu visiškos materialinės atsakomybės sutartis galioja. Be to, visiška materialinė atsakomybė, atsirandanti dėl turtinės darbuotojo atsakomybės ribų panaikinimo, gali būti taikoma kaltės ir kitų materialinės atsakomybės sąlygų, numatytų DK 246 straipsnyje (padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla), pagrindu. Apeliantas turėjo įrodyti juridinių faktų visumą tam, kad būtų galima taikyti atsakovių atžvilgiu visišką materialinę atsakomybę.

Ieškovas atsakovių materialinę atsakomybę kildina iš 2009-08-03 bei 2010-05-27 visiškos kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarčių(1t.,32-36,7t.,116-117b.l.).Atsakovas prašo priteisti žalą, nustatytą materialinių vertybių inventorizacijos aktais , kurių metu buvo nustatyti materialinių vertybių trūkumai, t.y. 2010-08-06 d. aktu nustatytas 62700,57 Lt trūkumas,2010-11-30 nustatytas trūkumas 1199,23 Lt, 2012-12-12 nustatytas 13763,03 Lt trūkumas. Šie materialinių vertybių trūkumai buvo nustatyti viename iš įmonės padalinių-prekybiniame padalinyje-prekybos salėje, gėrimų skyriuje. Daugelių atsakovų, kuriuos nurodo ieškovas sudarius minėtas kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atliekamas darbas nėra susijęs su prekybos salės., gėrimų skyriaus materialinių vertybių apskaita, pardavimu, gabenimu ar naudojimu. Atsakovės ginčija, jog su UAB ‚Šiaulių lyra jos buvo sudariusios visiškos kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartis. Teismas spręsdamas žalos atlyginimo klausimą pagrįstai tikrino ,ar yra pagrindas priteisti žalą .

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taikant darbuotojui atsakomybę tokios sutarties pagrindu teismas turi patikrinti, ar visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų, nes tokios sutarties sudarymas naudingas darbdaviui. Pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobūdis, kai darbas tiesiogiai yra susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu, t. y. darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga. Visiškos darbuotojų materialinės atsakomybės su darbuotojais sudarymo prielaidos yra tos, kad sutartį sudarančių asmenų darbas būtų tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių priėmimu, išdavimu, saugojimu, pardavimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (DK 256 str.). Kolegijos nuomone ieškovo pozicija prieštarauja šio straipsnio nuostatoms, nes prašoma priteisti žalos atlyginimą dėl materialinių vertybių trūkumo prekybos salėje, gėrimų skyriuje iš dalies darbuotojų, kurių atliekamas darbas nėra susijęs su šiomis materialinėmis vertybėmis. Tiesiogiai susijęs reiškia , kad darbuotojas turi tiesiogiai atlikti darbo funkcijas , nuo kurių priklauso materialinių vertybių išsaugojimas. Nėra pagrindo taikyti materialinės atsakomybės darbuotojams , kurie nepriėmė materialinių vertybių, su jomis nedirba .

Sutiktina su pirmosios instancijos išvadomis dėl padarytų išvadų atsakovių konditerių N. M., L. K., apskaitininkės J. S., valytojos I. B. , virėjos L. V. materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo, kad jos negali būti visiškos materialinės atsakomybės sutarčių subjektais. Jų darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu, gabenimu. Tai, kad jos dirbo UAB „Šiaulių lyra“ kolektyve ir galėjo patekti į parduotuvės patalpas, nesudaro pagrindo taikyti šioms atsakovėms visiškos kolektyvinės materialinės atsakomybės, kadangi tai sietina su atitinkamais darbais, pareigų atlikimu, darbo pobūdžiu. Apskaitininkės pareiginiuose nuostatuose numatytos apskaitininkės pareigos , tvarkant buhalterinę apskaitą, nėra ir nuorodos dėl apskaitininko materialinės atsakomybės, šios nuorodos nėra ir darbo sutartyje (5t.,60-61b.l.,7t.,143-144b.l.). Tas pats pasakytina ir kitų atsakovių atžvilgiu. Kitų minimų atsakovių pareigybinėse instrukcijose–valytojos, virėjų, kepyklos darbuotojų pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad su šiais darbuotojais yra sudaroma kolektyvinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis.Ieškovo įmonėje nėra patvirtinto konkrečių darbų ir pareigų sąrašo, kam ir kur yra taikoma visiška materialinė atsakomybė, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nei vienos iš šių anksčiau nurodytų atsakovių darbo sutartyse taip pat nenumatyta , kad joms gali būti taikoma pilnutinė materialinė atsakomybė, nebuvo apibrėžtos darbo sutartyje materialinės atsakomybės taikymo galimybė bei taikymo sąlygos. Valytojos I. B. darbo pobūdis visiškai nesietinas su materialinėmis vertybėmis, nors jos materialinė atsakomybė ir numatyta nuostatuose, atliekamas darbas nesietinas su kitų darbuotojų darbu, su materialinių vertybių sauga(5t.,112-113 b. l.). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. Š. irgi patvirtino, kad ji valytojai I. B. dėl trūkumų neturėjo jokių pretenzijų(10 t., 118b.l.). Nors apeliantas skunde nurodo, kad buvo nustatyti trūkumai: tualetinio popieriaus , pašluosčių ir kitų valymo priemonių, tačiau šie trūkumai buvo nustatyti prekybos salėje, o ne inventorizuojant valytojai I. B. darbe naudojamas materialines vertybes. Tas pats pasakytina ir apie konditeres, virėjas, nes jos nepriimdavo materialinių vertybių. Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių 17.22, ir 17.23 p. nuostatos numato galimybę sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis su struktūrinių padalinių materialiai atsakingais darbuotojais (5t.,27-32b. l.). Faktą, kad prekybos centre „Lyra“ žalos atsiradimo metu egzistavo atskiri struktūriniai padaliniai – parduotuvė, kepykla, iš esmės patvirtina byloje nustatyti faktai, kad trūkumas, dėl kurio išieškojimo šioje byloje pareikštas ieškinys, buvo nustatytas inventorizacijos aktais, atlikus inventorizaciją ne visame prekybos centre , o tik atitinkamose skyriuose-parduotuvės prekybinėje salėje, gėrimų skyriuje (1t.,38-140 b. l.,2t.,1-108,116,118-131 b. l.,3t.,1-155 b. l.,4t.,1-170 b. l.).Tuo tarpu iš darbo sutarčių matyti, kad atitinkamai darbuotojai buvo priimami dirbti į skirtingus padalinius, pvz.atsakovė L. K., N. M. priimtos dirbti į UAB „Šiaulių lyra“ kepyklą „Lyra“ (5t.,49-50,56-57b.l.),V. V.-parduotuvė „Lyra“virėja (5t.,72-73b.l.).Šias aplinkybes teisme įrodinėjo ir atsakovės K. G., patvirtindama, kad kepyklos apskaita buvo vedama atskirai, ji turėjo identifikacinį Nr.(duomenys beskelbtini), tuo tarpu salės identifikacinis numeris (duomenys beskelbtini) (6 t.,109-113 b. l.).Kiekvienas padalinys turėjo savo atitinkamus vadovus, kurie organizavo padalinio darbą, ką patvirtina ir kepyklos vedėjo pareiginiai nuostatai, numatantys, kad vedėjas organizuoja kepyklos darbus, kontroliuoja kepyklos darbuotojų darbą, sudaro ir pristato buhalterijai ataskaitas, atsako už žaliavų, produktų priėmimą, materialinių vertybių saugojimą ir pan.(6t.,115-116 b. l.).Kolegija sutinka pirmosios instancijos išvadomis dėl viso kolektyvo kolektyvinės materialinės atsakomybės netaikymo anksčiau minėtoms atsakovėms.

Esant atskirai vedamai apskaitai, materialinės atsakomybės sutartys galėjo būti sudarytos dėl materialinių vertybių išsaugojimo tik pagal atskirus padalinius, ir atsakomybė galėjo kilti tik dėl atsakovėms perduotų materialinių vertybių. Byloje apklaustos atsakovės L. K., N. M., J. S. patvirtino aplinkybes apie padalinių atskirai vedamą apskaitą (9t.,130-133b.l.). Pats ieškovas 2010 12 13 d. įsakyme dėl materialinės žalos išieškojimo iš darbuotojų atlyginimo nurodant atskirus padalinius-prekybinį, mėsos cechą bei kepyklą (5t.,1-3b.l.).Nors apeliantas nurodo, kad materialinių vertybių inventorizacijos metu buvo nustatyti maltinukų, pakepintos kiaulienos , bandelių trūkumai, salotų trūkumai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo atliekama parduotuvės salės inventorizacija, reiškia šios prekės buvo perduotos parduotuvei. Ieškinys atsakovių N. M., L. K., apskaitininkės J. S., valytojos I. B. , virėjos L. V. atžvilgiu nebūtų galimas ir todėl, kad jų darbinės pareigos niekaip nebuvo susijusios su prekybos centro salės, gėrimų skyriaus veikla, šios materialinės vertybės niekada nebuvo perduotos joms, todėl nėra nustatyta sąlygų materialinei atsakomybei kilti, materialinė atsakomybė dėl šio turto praradimo nėra galima (DK 245,246,253str, 255 str.).Kolegija sprendžia, kad šio atveju negalima taikyti ir materialinės atsakomybės atsakovės K. G. atžvilgiu, nes jos darbinės pareigos nebuvo tiesiogiai susijusios su sale, gėrimų skyriumi, inventorizacija buvo atliekama ne kepykloje, kur vedėja dirbo pastaroji ir jame buvo vedama atskira apskaita, o kituose padaliniuose. Vien sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės pasirašymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas.

Apeliantas nurodo, kad teismas tuo tarpu tenkino ieškinio reikalavimus, priteisdamas iš atsakovės virėjos R. P. 595,22 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas jos netinkamas pareigų atlikimas, pati atsakovė pripažino padariusi žalą, pasirašė pasižadėjimą atlyginti žalą, todėl pagrįstai įrodytą laikė jos kaltę dėl netinkamų pareigų atlikimo (5t.,13-14 b. l.,7 t.93 b. l.).Tačiau tai nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, kad teismas šios atsakovės atžvilgiu taikė kitokius materialinės atsakomybės pagrindus.

Nesutiktina su apeliacinio skundu argumentu, kad teismas pripažino visiškos kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį niekine, viršydamas savo kompetenciją. Teismas turi tokią teisę, jei būtų nustatytos atitinkamos aplinkybės, atsižvelgiant į ginčo rūšį, t.y. kad tai yra byla iš darbo santykių. Motyvuose teismas konstatavo šios sutarties neteisėtumą, negalimumą taikyti atsakovių atžvilgiu, pripažino, kad nesukelia pasekmių, ką nurodė motyvuose. Teismas netenkino atsakovių priešieškinio šioje dalyje, dėl to nebuvo gautas atsakovių apeliacinis skundas.

Dėl materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo galimybių

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nesant įmonėje kolektyvinės sutarties darbdavys gali siūlyti darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas apibrėžti tik darbo sutartyje. Bendrovėje nesant nei veikiančios profesinės sąjungos, nei darbo tarybos, nesudaroma ir kolektyvinė sutartis.Kaip buvo nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, įmonėje inventorizacijos nebuvo darbuotojų atstovų ir šios aplinkybės nepriklausė nuo darbdavio valios, todėl jis negalėjo įvykdyti įstatymo nuostatų, numatytų DK 256 straipsnio 1 dalyje. Darbdavys neturi poveikio priemonių, galinčių daryti įtaką, kad darbuotojai sukurtų profesinę sąjungą ar darbo tarybą, todėl nesant tinkamai išrinktų darbuotojų atstovų, darbdavys neturi patirti neigiamų pasekmių ne dėl savo kaltės. Vien tik kolektyvinės sutarties buvimas ar nebuvimas ar nenumatymas darbo sutartyje materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, neturi nulemti asmens, dirbančio su jam darbdavio patikėtomis materialinėmis vertybėmis, atsakomybės taikymo galimybės. Bendrovėje nebuvo įkurta darbuotojų profesinė sąjunga ar darbo taryba, todėl darbdavys turėjo galimybę įsakymu nustatyti konkrečių darbų ir pareigų, kuriuos dirbant galima būtų sudaryti materialinės atsakomybės sutartis, sąrašą. Tokio įsakymo darbdavys neišleido. Darbo sutarties sudėtine dalimi pripažintinos ir pareigybinės instrukcijos, su kuriomis atsakovės buvo supažindintos, jose buvo numatyta visiška materialinė atsakomybė (5 t.,95-101 b.l.).Taip pat kolektyvinės materialinės atsakomybės taikymo galimybę numatė, nors ir nedetalizuojant, įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės(17.22p.).Pripažinus, kad ieškovo lokaliniai aktai –pareigybinės instrukcijos yra sudėtinė darbo sutarties dalis, visiškos atsakomybės taikymas nelaikytinas DK 95 str.4 dalies pažeidimu ir šioje dalyje pripažintinas pagrįstas apelianto argumentas.

Taigi ieškovas turėjo teisę sudaryti su atitinkamais darbuotojais visiškos kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį, šią galimybę apibrėžia DK 256 straipsnio 1 dalis , nustatanti, kada ir su kuriais darbuotojais galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, t.y. kurių darbo pobūdis susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu, kurie atlieka darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga.

Dėl kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo

Reikalaudamas priteisti žalą, ieškovas remiasi 2009 rugpjūčio 3 dienos ir 2010 gegužės 27 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartimis (1t.,32-36,7t.,116-117 b .l.). Atsakovės ginčijo pasirašiusios tokią sutartį, , įrodinėjo, kad nebuvo išreikšta jų valia ,nebuvo supažindintos su tokios sutartimis turiniu, o tik buvo surinkti jų parašai ant atskirų lapų, teigiant, kad pasirašo dėl darbo saugos, materialinės vertybės nebuvo perduotos, todėl negali būti taikoma pilnutinė materialinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas patikrino kolektyvinės materialinės atsakomybės sudarymo aplinkybes ir pripažino, kad pagal šias sutartis negalima visiška materialinė atsakomybė, nes jos sudarytos netinkamai, nenurodžius, už kokias materialines vertybes kolektyvas prisiima visišką materialinę atsakomybę, nesudarius jų perdavimo-priėmimo aktų, neišreikšta šalių tikroji valia, t.y. jos buvo sudarytos formaliai, tik surenkant parašus. Kolegija sutinka su šiais teismo argumentais. DK 256 straipsnyje įtvirtinti įstatymo leidėjo visiškai materialinės atsakomybės sutarčiai keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši sutartis įforminama raštu. Įtvirtintas rašytinės formos reikalavimas lemia, kad darbuotojo ir darbdavio susitarimas turi būti surašomas ir pasirašomas abiejų šalių. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma tiek kaip atskiras dokumentas, kurį pasirašo šį susitarimą sudarantys asmenys, tiek kaip susitarimas, inkorporuotas darbo sutartyje (sudarytas ir pasirašytas darbo teisinių santykių šalių. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečią sutartį, su kuo ją sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Kai pagal įstatymą ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo. Sudarant materialinės atsakomybės sutartį turi būti apsprendžiama, už kokias materialines vertybes darbuotojai prisiima atsakomybę. Apeliantas nurodo, kad šis objektas buvo apibrėžtas sutartyje. Sutiktina su apeliantu, kad esant didelės apimties prekių apyvartai, darbdavys negali įvardinti visų prekių, pinigų ir pan., perduodamų kolektyvui. Tačiau darbdavys sutartyse nurodė, kad kolektyvas prisiima pareigą visiškai materialai atsakyti už jam perduotą ir ilgalaikį turtą bei kitą trumpalaikį turtą (1t.,32-32 b. l.,7t.,116-117 b. l.).Tokiu būdu kolektyvas prisiima atsakomybę net ir už ieškovo pastatus bei kitą ilgalaikį turtą t.y. faktiškai už visą įmonės turtą. Teismas pažymėjo, kad turtas nebuvo perduotas kolektyvui. Materialinė atsakomybė galima tik už patikėtų materialinių vertybių neišsaugojimą, todėl jos turi būti perduodamos. Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinei instancijai pateikė 2009-07-24 prekybinės salės ir gėrimų skyriaus materialinių vertybių inventorizacijos aktus (11t.,3-171 b. l.) bei metinės 2009 12 -24 prekybos salės (11t.,197 b. l.,12t.1-118-202 b. l.), 2009 m. gruodžio 31d.metinės gėrimų skyriaus inventorizacijos duomenis(13t.,1-24 b.l.). Inventorizacijos aktuose nėra atsakovių parašų, nėra duomenų apie šių materialinių vertybių priėmimą. Aktus pasirašo komisijos narai, tarp kurių buvo trečiasis asmuo S. B., kurį atsakovės nurodė neįgaliojusios atstovauti kolektyvą priimant materialines vertybes ar pasirašyti sutartį (10t.,116b.l.).Apie tai, kad kolektyvas priėmė šį bei kitą sutartyse nurodytą turtą byloje nėra duomenų. Taip pat nėra domenų ir apie tai, kokiu aktu ir nuo kada administracija nusprendė įvesti kolektyvinę materialinę atsakomybę. Nėra duomenų, kad N. Š. pradėjus dirbti direktore ir pasirašant 2010-05-27 kolektyvo materialinės atsakomybės sutartį, materialinės vertybės buvo perduotos kolektyvui. Aplinkybės dėl materialinių vertybių perdavimo, jų apimties yra labai svarbios, nustatant materialinės atsakomybės apimtį. Šiuo atveju pagal sutarties sąlygas kiekvienas sutartį pasirašęs asmuo yra atsakingas už bet kokį trūkumą, atsakovo turto sužalojimą.

Apeliantas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada , jog kolektyvo pasirašyta sutartis neatitiko kolektyvo valios, tai prieštarauja ir rašytiniams įrodymams, trečiųjų asmenų paaiškinimams, konkliudentiniams veiksmams. Kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl atsakovių valios neišreiškimo, teismas tinkamai aiškino visiškos materialinės atsakomybės sutarčių sudarymą. Sutartį pasirašantis darbuotojas turi teisę jos nepasirašyti, tokiu atveju yra spręstinas klausimas dėl darbo sutarties tolesnio galiojimo ar nesudarymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovės sutartį pasirašė atskiruose lapuose, t.y. prieduose prie sutarčių, manydamos, kad pasirašo dėl darbo saugos, kadangi dėl šių instruktažų buvo pasirašoma eilė kartų, pačios sutartys nebuvo pateiktos. Vertindamas sutarčių sudarymą , šalių valios išreiškimą ją sudaryti, teismas rėmėsi ne tik šalių , trečiųjų asmenų aiškinimais, kuriuos laikė subjektyviais, tačiau nepažeisdamas kasacinio teismo formuojamos praktikos teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes-sutarčių formą, turinį, rekvizitus, atsakovių elgesį po sutarčių sudarymo. Darbuotojų parašai surinkti ant atskirų lapų, nenurodant, kad tai yra kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės , sudarytos atitinkamą dieną, sutarties tęsinys. Atsakovės neigia, kad sutartis buvo darbo vietoje, ką patvirtina ir J. S. paaiškinimai, kad ji sutartį gavo tik iš Darbo inspekcijos. Nors atsakovas nurodo, kad J. S. patvirtino sutartį buvus darbo vietoje, tačiau pastaroji aiškino, kad po išskaitų iš atlyginimo atlikimo kažkas iš parduotuvės darbuotojų , bet ne iš atsakovių, jai parodė sutartį (9t., 133 t.).Trečiųjų asmenų paaiškinimai teisme buvo nekonkretūs. S. B. nurodė, kad jis negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis kolektyvo nariai buvo supažindinti su sutartimi (10t.,116b.l.).N. Š. paaiškinimai apie tai, kad sutartis buvo pakabinta darbo vietoje, o visos atsakovės buvo supažindintos, prieštarauja J. S. , L. K. paaiškinimams, veiksmams, kuri sutarties tekstą gavo tik iš Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus. Atsakovės nesutiko su išieškojimu iš darbo užmokesčio, dėl ko nepasirašė įsakymo dėl trūkumų išieškojimo (2t.112b.l.), atsakovės L. K., J. S., kreipėsi į darbo inspekciją, iš kur gavo sutarties nuorašus (6t.,95, 148b.l.).Pats ieškovas pripažino, kad dėl trūkumų, jų atskaitymo atsakovės kvietėsi generalinį direktorių išsiaiškinti. Atsakovės ne geruoju mokėjo žalos atlyginimą , bet iš jų atlyginimo buvo atliekamas išskaitymas, dėl ko teisme reiškė reikalavimus grąžinti šias sumas, prašė Darbo inspekcijos atlikti patikrinimą dėl neteisėtų išskaitų. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų S. B., N. Š. paaiškinimai vertintini, kaip suinteresuotų bylos baigtimi paaiškinimai. Jų teisinis interesas bylos baigtimi yra priešingas, kadangi šie asmenys, kaip vadovai, yra betarpiškai atsakingi už žalą , atsiradusią dėl netinkamo darbo organizavimo, materialinių vertybių trūkumo.

Teismas padarė pagrįstas išvadas, įvertindamas pateiktus įrodymus apie atsakovių valios neišreiškimą, atsižvelgė tiek į atsakovių, tiek ir į trečiųjų asmenų paaiškinimus, juos vertino.

Taip pat pažymėtina, kad byloje yra pateiktos skirtingo turinio 2010 05 27 d. kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartys, kur skirtinga tiek įžanginė dalies, tiek ir kitų dalių redakcija(1.1,2,3,4.1,5.1,5.2). Atsakovės J. S. gautoje iš Darbo inspekcijos sutartyje, kurią pateikė pats darbdavys (6t.,93 b. l.) 7p. „Sutarties galiojimas ir kitos sąlygos“ nurodyti tik 2 papunkčiai. Sutarties 7.2 punkto redakcijoje nurodoma, kad sutartis surašoma dviem egzemplioriais, iš kurių vieną turi Darbdavys, o kitą –kolektyvo vadovas. Darbdavio vardu pasirašo l.e.p. generalinis direktorius. Sutartyje nėra atžymų apie priedą, t.y. padalinio darbuotojų parašus. Tuo tarpu ieškovo teismui pateiktoje 2010 05 27 sutarties redakcijoje (7t.,116-117b.l.)7 punktas turi tris papunkčius, kurių 7.1p.p. yra nurodyta, jog padalinio kolektyvo nariai patvirtina, kad jie perskaitė šią sutartį, ją supranta, sutinka ir neturi jokių pastabų, raštiškai patvirtina(priedas prie sutarties), kad jie sutinka, jog sutartyje nėra nurodyta, koks turtas jiems yra perduodamas, kokia jo vertė ir pan, nes turtui nuolat keičiantis , to padaryti neįmanoma“.7.2 p. :„Ši sutartis įsigalioja nuo sutarties sudarymo datos ir galioja per visą darbo laiką, kurį padalinio kolektyvas dirba su darbdavio jam perduotomis vertybėmis šioje darbovietėje.“7.3 punktas atitinka atsakovės J. S. pateiktos sutarties 7.2 papunkčio redakciją. Darbdavio vardu pasirašo valdybos pirmininkas .Taip pat nurodomas priedas :padalinio darbuotojų parašai, kas nėra nurodoma atsakovės pateiktoje sutartyje. Be to ieškovo pateiktoje sutartyje papildomai įrašyti 5.3 ir 5.4 punktai, ko nėra Darbo inspekcijai pateiktoje sutartyje.

Šie rašytiniai įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad sutartys nebuvo pateiktos atsakovėms, buvo surinkti tik parašai, pasirašoma tik formaliai, tinkamai atsakovėms neišreiškus valios, nesupažindinus su tekstu, tekstas nebuvo joms pateiktas. Esant kelių redakcijų sutarčiai, neaišku, kuri sutarties redakcija galioja, todėl vien dėl to ši sutartis negali būti pagrindu taikyti materialinę atsakomybę ir tokia sutartis, atsižvelgiant ir į kitus teismo nurodytus motyvus, laikytina niekine. Pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą abejoti ir kitais ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais-aktais apie atsakovių atsisakymus pasirašyti ar atlikti kitus veiksmus. Kaip nurodė teismas , šie aktai niekur neregistruojami , jiems nėra suteikiamas numeris. Kai kurie aktai surašomi net savo asmens atžvilgiu, t.y. dėl atsisakymo pasirašyti supažindinimą su 2010 12 13 d. įsakymu komisijos nariai N. Š., A. S. , V. J. nrodo, kad darbuotojos, tame tarpe ir jos apčios -A. S., V. J. atsisako pasirašyti su įsakymo susipažinimu (5t.,4-5b.l.).Parengiamojo proceso metu ieškovo pateikti aktai dėl inventorizacijos ir jos rezultatų surašomi tų pačių asmenų, t.y. direktorės ir prekių priėmėjos, kurie kartu nurodomi kaip materialiai atsakingi asmenys(7t.,104-113b.l.,5t.4-8 b. l.). Pagrįstai teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus, kaip nepakankamai patikimais visų įrodymų visete. Inventorizacijos atliktos, nedalyvaujant atsakovėms, kurias ieškovas laikė materialiai atsakingais asmenimis.

Nors ieškovas nurodo, kad kai kurios atsakovės geranoriškai atlygino žalą, tačiau tai nepatvirtina ieškovo teiginio, kad tuo jos pripažino sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovės kaip darbuotojai yra silpnesnioji darbo sutarties pusė. Teismo procese atsakovės teigė, jog yra atlikusios mokėjimus, siekdamos neprarasti darbo arba nedideles sumas I. A. 50 Lt, Butkuvienė 100 Lt. sumokėjo ieškovo administracijos įtakoje, siekiant išvengti teisminių ginčų ir dėl to galimai kilsiančių pasekmių. Nors apeliantas teigė, kad kiti darbuotojai irgi mokėjo žalos atlyginimą, tačiau tai irgi nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių dėl sutarties sudarymo, be to yra galimas savo kaltės pripažinimas dėl atsiradusių nuostolių, o taip pat daugumoje atveju žala buvo išskaitoma iš atlyginimo.

Nors ieškovas nurodo, kad teismas netenkino atsakovių reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau motyvuose teismas įvertino jos neteisėtumą, nurodė, kad ši sutartis sudaryta netinkamai , tai motyvavo. Kadangi tai nėra viešas sandoris, įvertinus šios sutarties netinkamumą, nėra reikalaujama dėl to pasisakyti rezoliucinėje sprendimo dalyje.

Apeliantas nurodo, kad teismas , netenkinęs ieškinio dėl visiškos materialinės atsakomybės, turėjo atsakovėms taikyti ribotą atsakomybę (DK 254 str.). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl teismo sprendimo neargumentavimo, nes teismas sprendime nurodė neesant pagrindų taikyti šią atsakomybę. Priešingai teismas nurodė motyvus, kodėl tokia atsakomybė netaikytina, nes nenustatė atsakovių atsakomybės sąlygų (LR DK 245,246,253 str.), analizavo pateiktus įrodymus ,atmetė , kaip neįrodytą, t.y. neįrodžius atsakovių neteisėtos veikos, atliekant jiems pavestas pareigas ir būtinųjų sąlygų jų materialinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 str.).Kolegija sutinka su teismo išvadomis, jų nekartoja. Pateikti saugos tarnybos paaiškinimai nekonkretizuoja atsakovių netinkamų veiksmų ar pareigų neatlikimo, jų kaltės, yra abstraktūs. Pažymėtina, kad akto data nurodoma 2012 09 20, tačiau jis pateikiamas tik 2010 12 01d(10 t., 14b.l.).Tuo pačiu patvirtina atsakovių nurodytas aplinkybes, kad saugos tarnyba netinkamai atliko savo pareigas (6 t.,2,10,11,12b.l.).Trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat nenurodo, kad konkrečios atsakovės netinkamai vykdė pareigas, jų nepatvirtina kiti įrodymai apie tokių faktų fiksavimą. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl I. Š. veiksmų nukainojus nedidelį kiekį bananų, nepatvirtina žalos padarymo fakto. Apelianto nurodyta aplinkybė , kad dingo beveik 2 procentai visų prekių, t.y .beveik 7 kartus daugiau nei įprastai, patvirtina, kad ieškovas, būdamas darbdaviu, nesukūrė efektyvaus organizacinių priemonių mechanizmo, kuris neleistų susidaryti tokio dydžio materialinių vertybių trūkumui,laiku užkirstų kelią atsiradusios žalos didėjimui, ką patvirtina ir trečiųjų asmenų paaiškinimai teisme.Ieškovo nurodymas apie visiškos kolektyvinės materialinės starties sudarymą neatleidžia darbdavio nuo pareigos rūpintis savo turtu, laiku kontroliuoti darbuotojus.Ieškovo padalinio vadovai S. B., N. Š. teisme abstrakčiai nurodė apie tam tikrus pažeidimus, tačiau nesiėmė priemonių tokiems faktams ištirti,nustačius trūkumus, neanalizavo jų trūkumo priežasties,nesikreipė į ikiteisminio tyrimo organus, todėl pripažintina, kad ir pats ieškovas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pažymėtina, kad atsakovės po inventorizacijos irgi nurodė atitinkamus organizavimo trūkumus, o atsakovė G. K.,I. Š. reikalavo pakartotinės inventorizacijos (6t.,2-10 b.l.).

Dėl išskaitų iš darbo užmokesčio

Teismui konstatavus, jog atsakovių materialinė atsakomybė pagal ieškovo nurodytas materialinės atsakomybės sutartis negalima, nenustačius materialinės darbuotojų atsakomybės kilimo sąlygų, todėl darbdavio nurodymai dėl žalos išieškojimo yra laikytini neteisėti. Tuo pagrindu pagrįstai iš dalies buvo tenkinti atsakovių priešieškiniai. Nebesant teisinio pagrindo, buvo patenkintas ir atsakovės I. B., I. A. priešieškinio dalis dėl įmokėtų sumų grąžinimo (CK 6.237str.1d.).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, nenukrypo nuo kasacinis teismo suformuotų nuostatų. Teismas savo išvadas pagrindė, įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis tikėtinumu padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliantas remiasi įvairiomis kasacinio teismo nutartimis, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių L. D., J. Ž., R. K.

Apelianto skundas šioje dalyje netenkintinas , nes atsakovės ieškinio reikalavimus geranoriškai patenkino iki jo priėmimo teisme dienos, t.y. iki 2011 08 11, taigi apie pateiktą ieškinį joms dar nebuvo žinoma. Ieškovas neturėjo papildomų išlaidų, susijusių su ieškinio paruošimu, kadangi ieškinys buvo paruoštas vienu procesiniu dokumentu visoms atsakovėms, jam grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Be to teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad su atsakovėmis J. Ž., R. K. buvo tariamasi dėl taikos sutarčių sudarymo, todėl pagrįstai taikė CK 1.5 straipsnį. Atsakovės žalą atlygino iki ieškinio priėmimo, todėl ieškovas turėjo galimybę atsiimti ieškinį jų atžvilgiu, susigrąžinti iki ieškinio priėmimo sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovių procesinis elgesys buvo tinkamas , todėl įvertinus priežastis , dėl kurių susidarė išlaidos, jų mažareikšmiškumą ieškovui kaip juridiniam asmeniui bei protingumo sąžiningumo principus , teismo išvados šioje dalyje laikytinos pagrįstomis.

Dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Kadangi ieškinys K. R. atmestas , teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 000 Lt(CPK 93 str.1d.).

Iš dalies sutiktina su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš dalies patenkinęs atsakovių priešieškinius, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad priešieškiniai buvo patenkinti iš dalies ir nepriteisė ieškovui jam priklausančios dalies jo išlaidų. Nurodo, kad dėl priešieškinių pateikimo ieškovas patyrė 14087,13 Lt išlaidų, prašo perskaičiuoti ir priteisti iš atsakovių 9653,97 Lt bylinėjimosi išlaidas.

LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tas pats taikoma ir priešieškinio atžvilgiu. Priteisiant išlaidas, nebuvo atsižvelgta į ieškovo patirtas išlaidas dėl priešieškinių pareiškimo, ieškovas teikė apie tai įrodymus, paskaičiavimą (9t,110-113 b. l.).Ieškovas paskaičiavime nurodo, kad jis dėl inventorizacijos atlikimo patyrė 1629,07 Lt išlaidų, dėl kopijavimo, archyvavimo 858,06 Lt, už rašytinius paaiškinimus 4 000 Lt, už atsiliepimus į priešieškinius 7 600 Lt (11t.1-2 b. l.).Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad ne visos išlaidos , nors jos ir patirtos, gali būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis. Prie bylinėjimosi išlaidų nėra priskirtinos išlaidos dėl inventorizacijos atlikimo, ką turi atlikti pats darbdavys-ieškovas. Taip pat ieškovas nurodo, kad teikė papildomus paaiškinimus, dėl ko patyrė 4 000 Lt išlaidų, nors tokios pareigos neturėjo. Laikytina protingomis išlaidomis kiekvienai atsakovei tenkanti ieškovo dalis po 950 Lt, kitos išlaidos laikytinos pernelyg dideliu išlaidavimu ir paliktinos pačiam ieškovui. Atsižvelgtina į tai, kad byla visų atsakovių atžvilgiu buvo nagrinėjama bendrai viename procese, procesinių dokumentų turinys yra beveik analogiški, nereikalavo didelių darbo laiko sąnaudų, byloje ieškovas nebuvo atstovaujamas advokato. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniai patenkinti: I. A.–11,24 procentų, I. Š. 20,55 procentų(valstybės garantuojama teisinė pagalba, tenkanti atsakovei išlaidų dalis 1185,4Lt,10t.,62 b. l.), I. K. 21,98 proc., N. M. 27,9 proc.( valstybės garantuojama teisinė pagalba, tenkanti atsakovei išlaidų dalis 1185,4Lt;10t.,62 b. l.), L. K. 24,76 proc., J. S. 41,96 proc. (valstybės garantuojama teisinė pagalba, tenkanti atsakovei išlaidų dalis 1185,4Lt,10t.,62 b. l.),K. G. 21,86 proc.,I. B. 90,5 proc.( valstybės garantuojama teisinė pagalba 640 Lt,10t., 2 b.l.), V. V. 29,25 proc. Kadangi byloje yra pareikštas ieškinys ir priešieškinys, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos proporcingai nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo. Ieškovo reikalavimai atmesti 100 procentų, o atsakovės I. A. priešieškinys patenkintas 11,24 proc., todėl pripažintina, kad atsakovei laimėjus per abu reikalavimus 55,62 proc., jai priklauso 55,62 proc.jos patirtų išlaidų, o ieškovui 44,38 proc. jo turėtų išlaidų.Atsakovės I. A. atstovavimo išlaidos 1500 Lt .Atsakovei I. A. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos sekančiai: atsakovės reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 55,62 % , todėl priteistinos 834,30 Lt (1500 Lt x 55,62 %) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 44,38 %, jam iš atsakovės I. A. priteistinos 421,61 Lt (950 Lt x 44,38 %) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarpusavio įskaitymus iš ieškovo atsakovei I. A. priteistinos 412,69 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atitinkamai paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos ir kitų atsakovių atžvilgiu.

Atsakovei I. Š. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė patyrė 1185,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš ieškovo. Kadangi atsakovės I. Š. reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 60,27 %, o ieškovo – 39,73 %, todėl iš ieškovo valstybei priteistini 714,44 Lt (1185,41 Lt x 60,27 %) , o ieškovui –377,43 Lt (950 Lt x 39,73 %). Atlikus tarpusavio įskaitymus, iš ieškovo valstybei priteistinos 337,01 Lt bylinėjimosi išlaidos .

Atsakovės I. K. turėtos 1500 Lt bylinėjimosi išlaidos priteisiamos sekančiai: atsakovės reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 60,99 % , todėl priteistinos 914,85 Lt (1500 Lt x 60,99 %) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 39,01 %, jam iš atsakovės I. K. priteistinos 370,59 Lt (950 Lt x 39,01 %) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarpusavio įskaitymus iš ieškovo atsakovei I. K. priteistinos 544,26 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės N. M. turėtos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos priteisiamos sekančiai: atsakovės reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 63,95 % , todėl priteistinos 319,75 Lt (500 Lt x 63,95 %) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 36,05 %, jam iš atsakovės N. M. priteistinos 342,47 Lt (950 Lt x 36,05 %) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarpusavio įskaitymus iš N. M. ieškovui priteistinos 22,72 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės L. K. turėtos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos priteisiamos sekančiai: atsakovės reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 62,38 % , todėl priteistinos 311,90 Lt (500 Lt x 62,38 %) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 37,62 %, jam iš atsakovės L. K. priteistinos 357,39 Lt (950 Lt x 37,62 %) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarpusavio įskaitymus iš atsakovės L. K. ieškovui priteistinos 45,49 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovei J. S. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė patyrė 1185,41 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovės J. S. reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 70,98 %, o ieškovo – 29,62 %, todėl iš ieškovo valstybei priteistinos Lt 841,40 Lt (1185,41 Lt x 70,98 %) bylinėjimosi išlaidos , o ieškovui 281,39 Lt (950 Lt x 29,62 %). Atlikus tarpusavio įskaitymus iš ieškovo valstybei priteistinos 560,01 Lt bylinėjimosi išlaidos .

Atsakovės K. G. turėtos 519,20 Lt bylinėjimosi išlaidos priteisiamos sekančiai: atsakovės reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 60,93 % , todėl priteistinos 316,34 Lt (519,20 Lt x 60,93 %) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 39,07 %, jam iš atsakovės K. G. priteistinos 371,16 Lt (950 Lt x 39,07 %) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarpusavio įskaitymus ieškovui iš atsakovės K. G. priteistinos 54,82 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovei I. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė patyrė 640 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos sekančiai: atsakovės reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 95,25 % , todėl priteistinos 609,60 Lt (640 Lt x 95,25 %) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 4,75 %, jam iš atsakovės I. B. priteistinos 45,12 Lt (950 Lt x 4,75 %) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarpusavio įskaitymus iš ieškovo valstybei priteistinos 564,48 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės V. V. turėtos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos priteisiamos sekančiai: atsakovės reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį patenkinti 64,62 % , todėl priteistinos 323,10 Lt (500 Lt x 64,62 %) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 35,38 %, jam iš atsakovės V. V. priteistinos 336,11 Lt (950 Lt x 35,38 %) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus tarpusavio įskaitymus ieškovui iš atsakovės V. V. priteistinos 13,01 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Pagal perskaičiavimą iš ieškovo valstybei priteistina 1461,50 Lt valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų. Kitos išlaidos paliktinos nepakeistos, nes iš ieškovo priteista 20 439,84 Lt, nuo kurios buvo paskaičiuotas žyminis mokestis 613 Lt.ir 67 Lt.procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės atmestas, netenkinus jo materialiųjų reikalavimų. Sprendimas keistinas tik dėl procesinių išlaidų paskirstymo, todėl ieškovo turėtos išlaidos neatlygintinos. Ieškovas nurodo patyręs 4338,68 Lt bylinėjimosi išlaidų(13 t., 145-151b. l.) Atsakovės dėl atsiliepimų paruošimo turėjo šias išlaidas, kurias prašo priteisti: K. G. 300Lt (13t.,67b.l.), L. K. 300Lt(13t.,85b.l.), V. V. 300 Lt(13t.,102b.l.),K. R. 300Lt(13t.,118 b. l.), I. A. 500Lt(13t.,148 b. l.),I. K. 500Lt(13t.,138 b. l.),valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo J. Ž. 80Lt(13t.,152 b.l.) ir R. K. 200Lt (13t.,152b.l.) .Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovėms ir valstybei(CPK 93 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 balandžio 6d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

sumažinti I. A. iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 832,50 Lt iki 412,69 Lt;

sumažinti I. K. iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 915 Lt iki 544,26 Lt.

Pakeisti sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ priteistos bylinėjimosi išlaidos: N. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, L. K.-312,50 Lt,,K. G. - 316 Lt,V. V.- 322 Lt. Pakeitus sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovui UAB „Šiaulių lyra“ iš atsakovės N. M. 22,72 Lt;iš L. K. 45,49 Lt,iš K. G. 54,82 Lt, iš V. V. 13,01 Lt. Pakeisti sprendimo dalį dėl garantuojamos valstybinės pagalbos išlaidų priteisimo, sumažinti priteistas iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nuo 2952 Lt iki 1461,50 Lt .

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje: K. G. 300 Lt, L. K. 300 Lt, V. V. 300 Lt,,K. R. 300 Lt, I. A. 500 Lt,I. K. 500 Lt, valstybei 280 Lt.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Jolanta BadaugienėRasa Bartašienė