Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei E. D. dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymą motyvuodamas tuo, kad bylos medžiaga yra didelės apimties, byla buvo nagrinėjama daugiau kaip 3,5 metų, ieškovas nuolat dalyvauja bylos nagrinėjimo procese ir gali teismui pateikti tikslias bylos aplinkybes, kad būtų teisingai išspręstas ginčas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovo atskirojo skundo

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo procesinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Be to, aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-19774-217/2020 ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 495,45 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 259,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkino kitų ieškinio reikalavimų. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-578-924/2021 panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovės 495,45 Eur kompensuojamųjų palūkanų, priėmė dėl šio reikalavimo naują sprendimą – reikalavimą atmetė, paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti procesines palūkanas, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisė atsakovei iš ieškovo 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, priteisė iš ieškovo valstybei 894,97 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, 60,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo ir žyminio mokesčio.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas (išskyrus jo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas), jokie nurodymai, patvarkymai ar įpareigojimai dalyvaujantiems byloje asmenims nėra nustatyti. Taigi pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kurį prašė išaiškinti ieškovas, vykdymo procese iš esmės nebus vykdomas. Dėl to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, poreikio jį aiškinti nėra.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo paminėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybei buvo priteistos Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-578-924/2021. Atskirajame skunde ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad ieškovui yra žinoma apie šį procesinį sprendimą. Nepaisant to, ieškovas nesikreipė į procesinį sprendimą priėmusį teismą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, o tokį prašymą pateikė pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad ieškovas, prašydamas išaiškinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria iš jo valstybei priteista 894,97 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 60,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei žyminio mokesčio, iš esmės išreiškia savo nesutikimą su šia nutarties dalimi ir joje padarytomis išvadomis, tokiu būdu siekdamas, jog teismas plačiau atskleistų motyvus ir/ar pasiaiškintų, kodėl priėmė būtent tokį procesinį sprendimą, su kuriuo, akivaizdu, ieškovas nesutinka. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra suderinama su sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto paskirtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovui yra žinoma, kokiu procesiniu sprendimu ir kaip buvo apskaičiuotas iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atskirajame skunde taip pat nenurodo jokių nei pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo, nei apeliacinės instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinių dalių neaiškumų. CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui (nutarčiai) naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, kaip to faktiškai siekia ieškovas, reikalaudamas teismo išaiškinti, dėl kokių priežasčių ir remiantis kokiais teisiniais pagrindais buvo vienaip ar kitaip įvertintos tam tikros aplinkybės. Kadangi ieškovo atskirojo skundo argumentai, susiję su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-19774-217/2020 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-578-924/2021 teisėtumu ir pagrįstumu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Dėl tos pačios priežasties kaip nesusijusių su nagrinėjamu klausimu apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovo su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų – ieškovo kasacinio skundo dėl minėtų procesinių sprendimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta šį kasacinį skundą priimti.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sprendimo išaiškinimą reglamentuojančias teisės normas, skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.