Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-08-01 · Civilinė byla Nr. 2-1888/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1664-264/2013Nutartis · 2013-05-27Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-08-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-01
Bylos Nr.
2-1888/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00735-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
Valstybės įmonė Valstybės turto fondas
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Šančių prekybos centras“
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1888/2013Teisminio proceso Nr.2-56-3-00735-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 119.5; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bugvita“ atstovo advokato M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bugvita“ ieškinys atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šančių prekybos centras“ dėl turto perdavimo, civilinė byla Nr. B2-1664-264/2013.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Bugvita“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui VĮ Valstybės turto fondui, prašydamas sumažinti parduoto 0,0195 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0172-0014, kadastrinis Nr. 1901/0172:14, kaina VĮ Valstybės turto fondo kreditorinių reikalavimų dydį ir išbraukti VĮ Valstybės turto fondą iš kreditorių sąrašo. Nurodė, kad UAB „Bugvita“ 2006 m. rugsėjo 21 d. buvo pripažintas laimėjusiu Kauno miesto savivaldybės organizuotą viešąjį konkursą dėl negyvenamojo namo, unikalus Nr. 1993-8019-4016, ir šiam objektui priskirto 195/589 bendro naudojimo žemės sklypo privatizavimo. Vykdydamas 2006 m. spalio 9 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „Bugvita“ sumokėjo VĮ Valstybės turto fondui už negyvenamąjį namą, tačiau neatsiskaitė už žemės sklypą bei nesudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, todėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu iš UAB „Bugvita“ VĮ Valstybės turto fondui buvo priteista parduoto žemės sklypo kaina (249 385 Lt) bei UAB „Bugvita“ įpareigotas kreiptis į VĮ Valstybės turto fondą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. BUAB „Bugvita“ 2011 m. spalio 27 d. kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau VĮ Valstybės turto fondas sutartį sudaryti atsisakė motyvuodamas tuo, kad iškėlus UAB „Bugvita“ bankroto bylą buvo nutraukti visi UAB „Bugvita“ sutartiniai santykiai su VĮ Valstybės turto fondu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo BUAB „Bugvita“ ieškinį atsakovui VĮ Valstybės turto fondui, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Šančių prekybos centras“, dėl turto perdavimo.

Teismas nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai; iki teismo posėdžio pradžios ieškovo atstovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovo atstovas nesidomi bylos eiga, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, todėl jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą poveikio priemonę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovo BUAB „Bugvita“ atstovas advokatas M. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismo išvados, jog iki teismo posėdžio pradžios jis nepranešė apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą yra nepagrįstos, kadangi iki teismo posėdžio pradžios jis telefonu informavo bylą nagrinėjančią teisėją apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei faksu teismui išsiuntė medicininę pažymą. Apeliantas teigia, kad palikdamas ieškinį nenagrinėtu teismas pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus ir ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtį. Anot apelianto, kadangi kiti teismai gavę jo medicininę pažymą, atidėjo teismo posėdžius pripažindami jo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastį svarbia, todėl ir nagrinėjamu atveju teismas turėjo priimti analogišką sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien medicininės pažymos siuntimas faksu į teismo raštinę neužtikrina tinkamo bylą nagrinėjančio teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų informavimo apie šalies atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, jų svarbumą ir pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu BUAB „Bugvita“ ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Kaip žinoma, civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Danske bank A/S Lietuvos filialas v. UAB ,,Baltijos Ąžuolas", bylos Nr. 2-1564/2009). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Utetra" v. B. M. , V. Č. , R. Č., bylos Nr. 2-303/2008).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovo BUAB „Bugvita“ ieškinį nenagrinėtu konstatavęs, kad ieškovo atstovas advokatas M. Š., būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar dėl teismo posėdžio atidėjimo nepateikė, todėl sprendė, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo jo atžvilgiu taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės, nes jis tinkamai ir laiku – išsiųsdamas teismui medicininę pažymą faksu ir pranešdamas telefonu – informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovo atstovo argumentais.

Pabrėžtina, kad ieškovas BUAB „Bugvita“ yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kurio interesus nagrinėjamoje byloje atstovavo ne tik bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo P. P., bet ir 2012 m. spalio 25 d. atstovavimo sutarties pagrindu – advokatas M. Š. (b. l. 48). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovo BUAB „Bugvita“ atstovavimas buvo užtikrintas bankroto administravimo paslaugas teikiančio asmens ir profesionalaus teisininko.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinė byla pagal šį BUAB „Bugvita“ ieškinį buvo iškelta 2012 m. rugsėjo 11 d. Iki teismo skundžiamos 2013 m. gegužės 27 d. nutarties priėmimo buvo surengti šeši teismo posėdžiai, iš kurių trys teismo posėdžiai iš esmės buvo atidėti ieškovo iniciatyva: dėl ieškovo atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, dėl jo prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Šančių prekybos centras“, papildomų dokumentų pateikimo ir ieškinio patikslinimo. Taigi atsižvelgiant į CPK nustatytus civilinio proceso tikslus – kad būtų užtikrintas kuo greitesnis bylos išnagrinėjimas ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, kad būtų užkirstas kelias vilkinti bylą, apeliacinis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas akivaizdžiai užtruko. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo BUAB „Bugvita“ interesus atstovaujantys asmenys – bankroto administratoriaus atstovas ir advokatas – turėjo pareigą aktyviai dalyvauti procese, sekti bylos eigą, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu, nedelsiant pranešti teismui apie reikšmingas aplinkybes, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, imtis visų įmanomų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta neatidedant teismo posėdžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki teismo 2013 m. gegužės 27 d. posėdžio Kauno apygardos teisme buvo gauta faksograma medicininių pažymų dėl M. Š. neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. gegužės 27 d.. Pažymėtina, kad ieškovas iš viso nenurodė duomenų į kokią minėtame teisme nagrinėjamą bylą šie dokumentai yra teikiami, taip pat nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Kaip žinia, remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatomis neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo priežastimi, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę pats vertinti ligos kaip priežasties svarbą. Iš ieškovo atstovo pateiktų minėtų medicininių pažymų matyti, jog advokatas M. Š. 2013 m. gegužės 16 d. (ketvirtadienį) kreipėsi į VĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centrą bei į tą pačią šeimos gydytoją, kuri, beje, 2012 m. lapkričio 7 d. jam buvo išdavusi byloje esančią pažymą dėl negalėjimo dalyvauti 2012 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje (tuo pagrindu teismo posėdis buvo atidėtas) – tą pačią dieną išdavė jam medicininę pažymą dėl negalėjimo dalyvauti teisme laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. Pagal 2013 m. gegužės 21 d. pažymą nedarbingumo laikotarpis advokatui M. Š. buvo pratęstas iki 2013 m. gegužės 27 d. imtinai. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie ligą, iš kurių galima būtų vertinti apie ligos fazę (chroniška, ūmi), ligos eigos sunkumą (ar liga ribojanti judėjimo galimybes, koordinaciją) ir kitas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-177/2011).

Esant tokioms šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, ieškovo atstovo liga nelaikytina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, suteikiančia pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 185 str., 329 str. 1 d.). Šios išvados taip pat nepaneigia apelianto argumentai, kad kituose teismuose nagrinėjamuose bylose spręsta, jog anksčiau aptartų medicininių pažymų pakanka išvadai, kad į teismo posėdžius M. Š. neatvyko dėl svarbių priežasčių. Kaip žinia, teismas nėra susaistytas kituose bylose priimamais procesiniai sprendimais, išskyrus CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytas išimtis. Be to, kaip žinia, bylos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingos.

Pažymėtina ir tai, jog iš viešai skelbiamų duomenų apie ieškovo atstovo advokato M. Š. veiklos vietą matyti, jog advokatas dirba advokatų kontoroje, kurioje be jo dirba dar du advokatai, todėl būdamas atidus ir rūpestingas savo klientui – bankrutuojančiai bendrovei, laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų bei vykdydamas atstovavimo sutartimi prisiimtas prievoles, advokatas M. Š. turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad teismo posėdis nagrinėjamoje byloje įvyktų ir byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

Esant tokioms nagrinėjamoje byloje nustatytoms, pirmiau išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio palikimo nenagrinėto institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 7 str., 246 str. 1 d., 263 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė