Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-3612-457/2022, pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, nepašalinus pareiškimo trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pareiškimo grąžinimo jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. CPK 115 straipsnis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

14. CPK 135 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

15. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus ( CPK 179 straipsnio 2 dalis ) ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ).

16. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį sprendė, kad pareiškėja pašalino nurodytus trūkumus tik iš dalies, kadangi nepateikė duomenų pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, kad palikėjas nebuvo sudaręs santuoką, neturėjo vaikų.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o pareiškimo pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas. Pareiškimo priėmimo stadijoje iš pareiškėjos negali būti reikalaujama, kad ji pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius pareiškėjai įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau pareiškimo priėmimo stadijoje, pareiškėjai galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, pareiškėja, teikdamas pareiškimą, tokiais įrodymais nedisponuotų.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad išsiaiškinti aplinkybę, kad palikėjas nebuvo sudaręs santuoką ir neturėjo vaikų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, jog CPK 443 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, gali žodinio bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus netikslumams ar trūkumams nustatyti terminą trūkumams šalinti.

19. Be to, sutinkant su atskiruoju skundu, pažymėtina tai, kad įrodymai, kuriuos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti iš esmės yra nukreipti į aplinkybių, sudarančių pareiškimo dalyką, įrodinėjimą. Šiuo atveju šių įrodymų nepateikimas pareiškimo priėmimo stadijoje neužkerta kelio priimti pareiškėjos pareiškimą ir jį nagrinėti iš esmės bei priimti byloje atitinkamą procesinį sprendimą. Tai, ar apeliantė pagrindė pareiškimo pagrindą sudarančias aplinkybes, lems tik tai, ar pareiškėjos materialus teisinis reikalavimas byloje bus patenkintas ar ne. Pastebėtina, kad įrodymų pakankamumo ir tinkamumo klausimas nėra vertinamas pareiškimo priėmimo stadijoje, todėl vien tai, kad pareiškėja šiuo atveju galimai pateikė nepakankamus įrodymus pareiškimui pagrįsti, savaime neužkerta kelio pareiškimui priimti ir jį nagrinėti iš esmės.

20. Sutiktina su apeliante, jog CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

21. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

22. Pažymėtina, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, nors teismas nedispozityviose bylose turi pareigą rinkti įrodymus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

24. Apeliantės atstovui paprašius, jog Joniškio rajono savivaldybės administracijos teisės ir metrikacijos skyriaus pateiktų duomenis, kad V. D. nebuvo sudaręs santuokos ir neturėjo vaikų, Joniškio rajono savivaldybės administracijos teisės ir metrikacijos skyrius 2022 m. kovo 9 d. rašte „Dėl asmens duomenų pateikimo“ pareiškėjos atstovui advokatui V. F. nurodė, kad dėl prašomų duomenų reikia kreiptis į VĮ Registrų centrą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir jai buvo atsisakyta pateikti duomenis apie tai, kad palikėjas nebuvo sudaręs santuokos ir neturėjo vaikų, atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turi pareigą išsireikalauti duomenis iš viešųjų registrų.

25. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad teismai yra viešų registrų duomenų gavėjai, ir pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, turi galimybę ir pats gauti duomenis tiesiogiai iš jam prieinamų viešųjų registrų, bei galėjo pats tiesiogiai gauti duomenis apie mirusį V. D. (CPK 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad ji neturi galimybės kreiptis į VĮ Registrų centrą ar jai registrų tvarkytojas atsisakė suteikti prašomus duomenis apie palikėją, todėl vien tai, kad apeliantė ar jos atstovas patirs nepatogumų ar papildomas išlaidas kreipdamiesi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie palikėją gavimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neturėjo galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą. Tačiau kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, šis pareiškimo trūkumas nelaikytinas esminis ir trukdantis teismui bylą nagrinėti iš esmės, ir teismui bylą nagrinėjant iš esmės, apeliantė turės galimybę pateikti papildomus įrodymus, o neturėdama galimybės gauti reikiamus įrodymus ir nurodžiusi teismui priežastis, kodėl ji negali gauti reikiamų įrodymų, turės teisę, vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi ir 199 straipsnio 5 dalimi, prašyti teismo išsireikalauti reikiamus rašytinius įrodymus arba, vadovaujantis CPK 199 straipsnio 4 dalimi prašyti teismo duoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus, kad jie būtų pateikti teismui.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus pateikiant įrodymus apie tai, kad palikėjas nebuvo sudaręs santuokos ir neturėjo vaikų ir, nepagrįstai nesprendė pareiškimo priėmimo klausimo, bet vertino, kad pareiškėjai trūkumų nepašalinus, pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš dalies netinkamai taikė prašymo trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškimą, nepašalinus pareiškimo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos G. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjos atstovui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.