Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-275-348/2011

2011 m. gegužės 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, gynėjams advokatams Ramutei Budrytei ir Antanui Danieliui, nuteistiesiems L. Z. ir A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl 2011 m. vasario 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

L. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 137 str. 1. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. Z.: per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per šešis mėnesius atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 67 str., 70 str. tvarka).

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. - 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų.

Iš L. Z. priteista Valstybinės ligonių kasos naudai - 5358,60 Lt, A. P. naudai 17000Lt neturtinės žalos.

Iš A. M. priteista A. P. 3000Lt neturtinės žalos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio 7d. apie 21 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), „Camelia“ vaistinės pusėje, A. M. kumščiu sudavė A. P. į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą ir kairiojo lūpų kampo sumušimą, o L. Z. sudavė A. P. ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindinio ir tuo jam buvo padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės piramidės lūžimas , kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. l d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkinti nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį, iš L. Z. ir A. M. solidariai priteisti 35 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkinti pilnai ir jų naudai - 5358,60 Lt priteisti solidariai iš L. Z. ir A. M.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apie kaltės turinį, formą, rūšį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan.( LAT kasacinė byla 2K-194/2008).

Kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas dėl neatsargumo, jei kaltininkas numato galimybę padaryti žalą kito žmogaus sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti arba tokios galimybės nenumato, nors gali ir turi tai numatyti (BK 16 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo.

Šios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nuteistųjų padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Nors pagal teismo medicinos duomenis negalima konstatuoti, kas buvo tiesiogine nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi, tai yra ar A. M., ar L. Z. suduoti smūgiai. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, jis sąmonę prarado prieš nugriūdamas, todėl kyla abejonių, jog sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo lemti ir griuvimas bei atsitrenkimas galva į asfaltuotą dangą, tačiau tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp A. M. ar L. Z. veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai ir jų naudai - 5358,60 Lt priteistini solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog L. Z. atiduotas teismui kaltinant tuo, jog 2009-06-07 apie 21 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančio (duomenys neskelbtini), „Camelia“ vaistinės pusėje, veikdamas kartu su A. M., turėdamas tikslą sužaloti, A. M. kumščiu sudavus A. P. į veido sritį, jis tyčia rankomis suduodamas A. P. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, kartu su A. M. įspirdami ne mažiau 10 kartų A. P. į įvairias kūno vietas, o daugiausia į galvą, padarė jam kairiojo lūpų kampo sumušimą, muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimą dešinėje, dešinės piramidės lūžimą, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tai ura padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

A. M. atiduotas teismui kaltinant tuo, jog 2009-06-07 apie 21 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančio (duomenys neskelbtini), „Camelia“ vaistinės pusėje, veikdamas kartu su L. Z., turėdamas tikslą sužaloti, tyčia kumščiu suduodamas A. P. į veidą, ir L. Z. rankomis suduodant A. P. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, kartu su L. Z. įspirdami ne mažiau 10 kartų A. P. į įvairias kūno vietas, o daugiausia į galvą, padarė jam kairiojo lūpų kampo sumušimą, muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimą dešinėje, dešinės piramidės lūžimą, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tai ura padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą L. Z. pripažino kaltu pagal LR BK 137 str. 1 d., o A. M. pripažino kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus nustatė, jog A. M. ir L. Z. 2009-06-07 apie 21 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), „Camelia“ vaistinės pusėje, veikdami kartu, tyčia turėdami tikslą sužaloti, A. M. kumštimi sudavė nukentėjusiajam, A. P. į veido sritį, L. Z. tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam A. P. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant grindinio, padarė nukentėjusiajam kairiojo lūpų kampo sumušimą, muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimą dešinėje, dešinės piramidės lūžimą, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis LR BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus A. M. ir L. Z. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tarp nuteistųjų L. Z. ir A. M. veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nuteistieji nors ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingai galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. M. kumštimi sudavė nukentėjusiajam A. P. į veidą, o kaltinamasis L. Z. sudavė nukentėjusiajam nemažiau dviejų kartų į veido sritį, dėl to šis pargriuvo, trenkėsi galva į asfaltuotą grindinį ir sunkiai susižalojo.

Nors kaltinamieji neigia sužaloję nukentėjusįjį A. P., tačiau jų parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Iš to teismas sprendžia, kad kaltinamieji keisdami parodymus siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone, kaltinamųjų kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. P. parodymai, iš dalies liudytojos G. P. bei byloje esantys rašytinai duomenys.

Nukentėjusiojo A. P. parodymais nustatyta, jog pirmas jam kumštimi į veidą sudavė kaltinamasis A. M.. Nuo šio smūgio nenukrito, tik atsitraukė per kelis žingsnius. Po to nukentėjusiajam priėjus prie T. U., nuo pastarojo atstūmė kaltinamasis L. Z., liepdamas neatsikalbėti ir netrukus nukentėjusysis pajuto tamsą. Kuom L. Z. jam sudavė nepamena, nes prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik namuose.

Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusiajam A. P. smūgiai buvo suduoti tik rankomis. Tai, kad nukentėjęs buvo spardomas, nenustatyta.

Nors kaltinamiesiems buvo inkriminuota, jog jie nukentėjusįjį spardė kojomis, tačiau kolegijos nuomone ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, todėl turi būti pašalinta.. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja G. P. parodė, jog būdama namuose, per langą matė, kad abu kaltinamieji pargriuvusį nukentėjusįjį spardė kojomis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atliktus eksperimentą nustatyta, jog tokių aplinkybių matyti negalėjo, nes vaikinai buvo matomi tik iki juosmens, o vaizdo žemiau nesimato. Iš to seka, jog liudytoja negalėjo matyti ar A. P. buvo spardomas. Nesant byloje duomenų apie tai, kad nukentėjęs buvo spardomas, kaltinamiesiems šios aplinkybės inkriminuoti negalima, todėl ji iš kaltinimo turi būti pašalinta.

Pažymima tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padaryta nuo visų padarytų sužalojimų visumos, tai pagal baudžiamąją įstatymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp veikos – kaltinamųjų A. M. bei L. Z. smūgių sudavimo ir padarinių – nukentėjusiajam A. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas ir 2009-07-23 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto pateiktoje išvadoje, kurioje A. P. konstatuota kairio lūpų kampo sumušimas, muštinė žaizda pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės piramidės lūžimas, kairio galvos smegenų pusrutulio sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai galėjo gautis artimu į KMUK stacionarizavimo laiku, tai yra 2009-06-07. Išvardinti sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Kairio lūpų kampo sumušimas galėjo gautis tiesioginio smūgio metu, muštinė žaizda pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės piramidės lūžimas galėjo įvykti tiek nugriuvus ir atsimušus į kietus bukus daiktus trauminio poveikio metu, tiek ir epilepsijos metu. Dešinės piramidės lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, specialisto išvada patvirtina tą aplinkybę, kad nukentėjęs buvo sužalotas kietu buku daiktu ir jam buvo suduotas ne vienas smūgis.

Analizuojant kaltinamųjų L. Z. ir A. M. parodymus daroma išvada, kad jie nenuoseklūs ir prieštaringi todėl, kad jie pasirinko tokią gynybos taktiką, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. L. Z. teisme pripažino, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu jam liepė sakyti, kad nieko neprisimena. Duodami prieštaringus parodymus, kaltinamieji nori suversti kaltę vienas kitam, o tai rodo, kad būtent nuo jų sužalojimų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. Z. parodė, kad sudavė A. P. į krūtinę, o A. M. įspyrė nukentėjusiajam į galvą. A. M. parodė, kad nukentėjusįjį tik pastūmė, bet nuo smūgio jis nenukrito. Byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų sudavę smūgius kiti asmenys ir, kad jis buvo spardomas ( apart L. Z. šios aplinkybės niekas nepatvirtino). Akistatos metu tarp L. Z. ir A. P. nustatyta, kad A. P. patvirtino savo parodymus, o L. Z. neigė smūgių sudavimą. Akistatos metu tarp L. Z. ir T. U. nustatyta, kad A. M. sudavė A. P. smūgį, o L. Z. stumdė A. P. ir sudavė kelis smūgius A. P. į galvos sritį , nuo kurių A. P. parkrito. Asmens atpažinimo metu A. P. atpažino A. M. ir L. Z. kaip jį sumušusius asmenis. Asmens atpažinimo metu T. U. atpažino L. Z. kaip asmenį sumušusį A. P.. Visų šių įrodymų analizė duoda pagrindą patvirtinti tai, kad nuo kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas.

Iš prieštaringų ir iš apgalvotų kaltinamųjų parodymų seka, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamieji. Suduodami smūgius į svarbų žmogaus organą – galvą, jie suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, daro išvadą, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas skirdamas kaltinamiesiems A. M. ir L. Z. bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. - į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamieji A. M. ir L. Z. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą, anksčiau neteisti. L. Z. baustas administracinėmis nuobaudomis, dirbo. A. M. registruotas darbo biržoje.

Dėl civilinių ieškinių

Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių keistina atsižvelgus į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajam A. P. sunkų sveikatos sužalojimą padarė abu kaltinamieji, todėl Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. P. civiliniai ieškiniai priteistini solidariai iš abiejų kaltinamųjų A. M. ir L. Z..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 5358,60 Lt yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jis turi būti solidariai priteistas iš A. M. ir L. Z..

Kolegijos nuomone, yra pagrįsta skundo dalis ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo atliktos operacijos, dėl to jis patyrė ne tik fizines, bet ir moralines kančias, buvo padaryta turtinė žala. Iki nusikaltimu padarytos sveikatos sužalojimo jis buvo sveikas ir darbingas, o dabar pripažintas iš dalies nedarbingu, dirba tik pusę dienos. Jį tebekankina galvos skausmai, svaigsta galva, greitai nuvargsta, jaučia baimę, kamuoja nemiga, nerimas. Tokie sveikatos sutrikimai atsirado dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgia ir į nuteistųjų šeimyninę – abu nevedę, į jų turtinę padėtį, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi, savo kaltės nepripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei į jų abejingą požiūrį dėl žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms, solidariai iš nuteistųjų A. M. ir L. Z. nukentėjusiajam A. P. turi būti priteista 35000 litai neturtinės žalos, šis neturtinės žalos dydis atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2., 3 p., 4 p.

nusprendė:

2011 m. vasario 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

L. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir jam skirti 4 ( keturių ) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir jam skirti 4 ( keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų L. Z. ir A. M. solidariai priteisti nukentėjusiajam A. P. 35 000 ( trisdešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti ir Valstybinės ligonių kasos naudai - 5358,60 (penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 60 cnt.) litų.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti tai, kad kaltinamieji L. Z. ir A. M. nukentėjusiajam A. P. įspyrė ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.