- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- I-1547-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03127-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė (pran.), Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui J. S. (J. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-11-29 sprendimą Nr. 1D-8019(11) ir priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį.
Skunde nurodė, kad pareiškėjui nuo 2009 metų neterminuotai buvo paskirta 2455,38 Lt pareigūnų valstybinė pensija. Nuo 2010-01-01 pareiškėjui buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, kuri buvo apribota vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijai, todėl pareiškėjas įgijo teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį. Atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo 2012-11-04 prašymą. Toks atsisakymas pažeidžia pareiškėjui garantuojamus teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principus, riboja konstitucinę teisę į nuosavybę, todėl dėl šių teisių gynimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 32 str. 1 d. nustatytą terminą, nes iš esmės skundžia atsakovės veiksmus atliktus nuo 2010 metų. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytas ribojimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nėra taikomas nuo 2012-09-01, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2012-11-04 prašymo. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiams, susiklosčiusiems iki jo įsigaliojimo, nes pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo pobūdžiu iš esmės panašioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo klausimas, nurodė, kad paskirto dydžio pensija iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo negalėjo būti mokama, nes teisinis reguliavimas neprieštaravo Konstitucijai. Nustatė, kad dėl to nėra pensiją mokančios institucijos neteisėtų veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui išmokėta valstybinė pensija buvo skaičiuojama vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jam išmokėtos sumos laikytinos pagrįstomis. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui skaičiuoti ir mokėti kitokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja tik Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. Pensijos ribojimas pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010 – 2012 metais.
Bylos duomenys tvirtina, kad Vidaus reikalų ministerijos 2009-12-14 sprendimu Nr. 11SP-2799 pareiškėjui J. S. nuo 2009-12-01 buvo paskirta 2455,38 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 21A). Vidaus reikalų ministerijos 2009-12-14 sprendimu Nr. 11SP-2798 nuspręsta nuo 2009-12-01 pareiškėjui mokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą (b. l. 22).
Pareiškėjas 2012-11-06 Vidaus reikalų ministerijai padavė prašymą mokėti jam tokio dydžio pareigūnų valstybinę pensiją, kuri buvo paskirta 2009-12-14 sprendimu 11SP-2799 bei išmokėti jam neišmokėtos valstybinės pensijos dalį (b. l. 29–31). Vidaus reikalų ministerija 2012-11-29 sprendimu Nr. 1D-8019(11) nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, nes Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. neprieštarauja Konstitucijai, o nuo 2012-09-01 pareiškėjo pensija yra ribojama 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, nustatytu Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (b. l. 32–33).
Pareiškėjas padavė skundą teismui, kuriame prašo panaikinti nurodytą Vidaus reikalų ministerijos sprendimą ir priteisti jam neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 1–2).
Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis a.b. Nr. A575-1831/2011).
Pareiškėjas J. S. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-11-30 (b. l. 9), t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Sisteminis nurodytų nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2012-12-18 pažyma Nr. 11D(P)-6341 tvirtina, kad J. S. paskirta ir kartu su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu mokama pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 2815,38 Lt, todėl per šį laikotarpį jam būti buvę išmokėta 90092,16 Lt. Minėtu laikotarpiu pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos (mokamos kartu su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) dydžiui (2815,38 Lt) buvo taikytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytas 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ribojimas, todėl pensija nuo 90092,16 Lt sumos buvo apribota iki 87504,24 Lt sumos. Pareiškėjui paskirta bei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. apribota pensija taip pat buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., todėl faktiškai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui buvo išmokėta 70003,46 Lt (b. l. 19).
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateiktą aiškinimą bei konstatuotą Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) prieštaravimą Konstitucijai, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjo valstybinės pensijos ribojimas buvo galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Toks ribojimas turėjo būti taikomas nuo pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (mokamos kartu su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) sumos, t. y. nuo 2815,38 Lt. Sveikatos priežiūros tarnybos 2012-12-18 pažyma Nr. 11D(P)-6341 tvirtina, kad, taikant tik Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, perskaičiuotos pareiškėjo pensijos dydis yra 2252,30 Lt. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 J. S. turėjo būti išmokėta – 72073,60 Lt pensijos. Faktiškai pareiškėjui buvo išmokėta – 70003,46 Lt pensijos, todėl jam priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 2070,14 Lt suma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis a. b. Nr. A552-2747/2012).
Teismo vertinimu, toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui J. S. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 2070,14 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-11-29 sprendimą Nr. 1D-8019(11). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo Vidaus reikalų ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato sumažintos pensijos kompensavimo mechanizmo, todėl Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir jam išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl jį atmetė pagrįstai. Vidaus reikalų ministerija taip pat neturėjo teisinio pagrindo tenkinti J. S. prašymo ir mokėti jam 2009-12-14 sprendimu paskirto dydžio pensijos, nes šiuo metu galiojančios Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taip pat numato pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimą. Teismas taip pat pažymi, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimo teisėtumas pareiškėjo teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl Vidaus reikalų ministerijos 2012-11-29 sprendimo Nr. 1D-8019(11) panaikinimo nėra, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2070,14 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt litų ir 14 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2010-10-08 raštą Nr. 11D(P)-3791 ir Vidaus reikalų ministerijos 2010-11-19 raštą Nr. 1D-8664-(2) nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.