Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1903-866/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-17
Bylos Nr.: e2A-1903-866/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-38652-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir daugiabučio namo savininkų bendrijos, „Belmonto loftai“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elmava“
Trečiasis asmuo: G. Č., J. P. Č., V. M., R. M., R. J., UAB Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras

Kategorijos

3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-1903-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38652-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmava“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir daugiabučio namo savininkų bendrijai „Belmonto loftai“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo, 2017 m. kovo 21 d. susitarimo dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys G. Č., J. P. Č., V. M., R. M., R. J., UAB Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elmava“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:

1.1. pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) dalį, kuria daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Belmonto loftai“ (toliau – atsakovė, bendrija) išnuomotas 3025 kv. m sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), plotas;

1.2. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, NŽT) išnuomoti DNSB „Belmonto loftai“ 1716 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 5538 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

1.3. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1T-28-(7.9) ir palikti galioti 2019 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-426(14.49.2);

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovei bendrijai dar 2017 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) (toliau – susitarimas) buvo išnuomotas iš esmės per didelis ginčo žemės sklypo plotas, dėl ko tarp sklypo nuomininkų ir statinių savininkų vyksta ginčas. Ginčo žemės sklype ieškovei priklauso trys pastatai, tačiau jai 2013 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi jai išnuomotas tik 0,0265 ha sklypo plotas, kuris nėra pakankamas pastatams eksploatuoti. Kitiems sklypo savininkams skirtos žemės sklypo dalys taip pat nėra pakankamos jiems priklausantiems pastatams eksploatuoti.

3. Anot ieškovės, susitarimo dalis dėl 3 025 kv. m. ploto išnuomojimo atsakovei prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – taisyklės) 8, 33 punktams, numatantiems, kad išnuomota turi būti tik tiek sklypo, kiek yra reikalinga atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

4. Pažymėjo, jog bendrijai išnuomotas 3 025 kv. m. sklypo plotas nėra reikalingas pagal tiesioginę sklypo paskirtį (administracinė). Pastatas sklype užima 1 200 kv. m., o Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiemo statiniai (aikštelė), priklausantys J. P. Č. ir G. Č., užima visą likusią pastatais neužstatytą sklypo dalį. Taigi nėra teisinio pagrindo bendrijai išskirti daugiau ploto, nei jo numatyta plane, pagal kurį pastato aptarnavimui, eksploatavimui ir priežiūrai sudarytos visos reikiamos sąlygos.

5. Susidariusiai situacijai spręsti ieškovė kartu su sklypo bendrasavininkais V. M. bei J. P. Č. kreipėsi į NŽT, kad būtų pakeistos sutartys ir tinkamai, visapusiškai įvertinti susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog 2018 m. gruodžio 18 d. raštu NŽT nurodė parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Parengus ir suderinus planą su sklypo bendrasavininkais, supažindinus su juo sklypo naudotojus, ieškovė su kitais sklypo savininkais pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui išsinuomoti sklypo dalis pagal minėtą planą.

6. Teigė, jog NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 29 d. įsakymu nustatė sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis, tačiau bendrijai įsakymą apskundus, NŽT įsakymą nemotyvuotai panaikino ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją priimti naują sprendimą dėl sklypo dalių dydžio nustatymo.

Atsiliepimas

7. Atsakovė DNSB „Belmonto loftai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti visa apimtimi bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsiliepime nurodė, kad pagal susitarimą su NŽT atsakovei išnuomota 3 025 kv. m. sklypo dalis yra reikalinga pastato eksploatavimui pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad susitarimas sudarytas atsakovei perimant kito subjekto teises ir pareigas minėtos sklypo dalies nuomos atžvilgiu. Pažymėjo, kad sklypo plotas nebuvo keičiamas, todėl ieškovei ir tretiesiems asmenims nuo pat 1999 metų turėjo būti žinoma 3 025 kv. m. sklypo dalies, dėl kurios kilo ginčas, padėtis. Iki pat 2017 m. pastarieji jokių nepatogumų nepastebėjo arba nepatyrė.

9. Atsakovė apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtą įsakymą sužinojo tik gavusi jo 2019 m. kovo 12 d. raštą. Nesutikdama su juo, pateikė skundą. Su planu prieš jį teikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui ji apskritai nebuvo supažindinta. Ieškovė ketino su juo supažindinti atsakovę ir pastato savininkus susirinkimo metu, tačiau atsakovė plano derinimo klausimams spręsti ketino sudaryti atstovų grupę. Nespėjus jos sudaryti, planas pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriui. Teigė, jog ieškovė praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl NŽT sprendimo.

10. Atsakovė pažymėjo, kad įsakymu patvirtintas planas netikslus bei neišsamus, o jame esantys sprendiniai neleidžia naudoti pastato pagal paskirtį, nes tarp plane pažymėtų taškų Nr. 35 ir Nr. 36 pastatui priskirtas plotas neleidžia eksploatuoti pastato 5P2p, o tarp taškų 33-32, pastato 6P1p. Nurodytose sklypo dalyse turėtų būti bendram naudojimui skirta dalis. Taškais Nr. 7-77-73-76 ir 87-88-48-47 pažymėtos ir pastatams eksploatuoti skirtos sklypo dalys tokios siauros, kad nesukuria tinkamo priėjimo prie nei vieno iš dviejų greta esančių pastatų. Jos taip pat keistinos į bendro naudojimo. Atitinkamai koreguotinos ir sklypo dalys 14G1g, 13G1g, 12G1g bei tarp 2H1p ir 10F1g. Taigi pastatui priskirtos nedidelės, nevientisos ir nefunkcionalios sklypo dalys. Dalis plane nurodytų statinių negali funkcionuoti savarankiškai, todėl jiems eksploatuoti neturi būti išskirtos sklypo dalys. Ieškovė nepateikė jokių duomenų dėl šių statinių faktinio naudojimo, būklės, charakteristikų, leidžiančių manyti, kad tokiems pastatams galimai reikalinga papildomai skirti sklypo dalį. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl poreikio keisti sklypo dalių priskyrimą konkretiems pastatams eksploatuoti.

11. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nors atsakovės administruojamo pastato paskirtis administracinė, faktiškai daugiau nei du trečdalius jo užima gyvenamosios patalpos. Pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus vien pastato gyvenamiesiems butams reikalinga apie 1 280 kv. m. ploto automobilių stovėjimo vietoms. Taip pat reikalingos papildomos statymo vietos negyvenamoms – administracinės paskirties patalpoms. Reikalingas plotas ir rekreacinėms zonoms, želdynams, priėjimams, privažiavimams ir kt. Į tokius reikalavimus ieškovė neatsižvelgė ir jų nevertino.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13. NŽT atsiliepime nurodė, kad ieškovės iniciatyva parengtas planas nebuvo įteiktas nei atsakovei bendrijai, nei R. J. Plane nepagrįstai išskirtos didesnės žemės sklypo dalys J. P. Č. ir G. Č., V. M. ir G. M., kurie jau yra įgyvendinę savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis, o tam tikriems žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti apskritai neturėtų būti išskiriamos žemės sklypo dalys.

14. Iki 2004 m. lapkričio 18 d. galiojęs teisinis reglamentavimas leido pastatų savininkams susitarti ir nusistatyti žemės sklypo dalis, tenkančias pastatams eksploatuoti, remiantis rašytiniu susitarimu, o kai jo nėra, dalių dydis buvo nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pastato/įrenginio/statinio dalį. Įvertinus bendrijai priklausančią pastato dalį ir jai tenkančią pastatų (patalpų) dalį, ši dalis buvo apskaičiuota proporcingai įvertinus jai tenkančią pastatų (patalpų) dalį. Analogiškai ir ieškovės atveju.

15. Nurodė, jog nors J. P. Č. ir G. Č. priklauso aikštelė, tačiau ji, remiantis kasacinio teismo praktika, neturi aiškios funkcinės paskirties, o valstybiniai sklypai tokiems statiniams be aukciono nenuomojami.

16. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis V. M., R. M., P. Č. ir G. Č. nuo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo papildomų pastatų neįgijo, taip pat duomenų, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, nepateikė. Taigi atsakovės vertinimu, akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo padidinti parduotų žemės sklypo dalių plotų turimiems pastatams eksploatuoti, o šie asmenys savo teisę įsigyti žemės sklypo dalį jau yra realizavę ir įgyvendinę teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu nėra išskirtos tinkamos žemės sklypo dalys ir plotai pastatų eksploatavimui. UAB „Oktantas“ parengtas žemės sklypo dalių planas atitinka sklypo naudotojų interesus, o piktybinis bendrijos trukdymas nustatyti kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis yra susijęs su neteisėtu noru gauti materialinės naudos iš kažkada NŽT padarytos klaidos išnuomojant per didelį ginčo žemės sklypo plotą. Nors jam priklausantis statinys NŽT tikrinimo metu buvo remontuojamas, šiuo metu jis užbaigtas.

18. Trečiasis asmuo J. P. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu nėra išskirtos tinkamos žemės sklypo dalys ir plotai pastatų eksploatavimui. UAB „Oktantas“ parengtas žemės sklypo dalių planas atitinka sklypo naudotojų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia susitarimo dalį, kuria bendrijai išnuomotas 3025 kv. m. plotas ginčo žemės sklype; nustatė, kad susitarimu bendrijai išnuomojama 1 716 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo dalis; panaikino NŽT direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą 1T-28-(7.9), paliekant galioti 2019 m. vasario 26 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-426(14.49.2); priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių ieškovės naudai.

20. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas ginčijant susitarimą, kaip pagrindinės sutarties priedą, yra galimas ir logiškas, nes būtent susitarimu atsakovei bendrijai išnuomota 3 025 kv. m. žemės sklypo dalis, aktuali nagrinėjamu atveju. Sudarydama šį valstybinės žemės nuomos susitarimą atsakovė NŽT turėjo iš naujo įvertinti naujam nuomininkui bendrijai skirtiną plotą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Būtent šis susitarimas šiuo metu galioja, pagal jį atsakovė bendrija naudojasi žeme, todėl aktualus būtent šio susitarimo nuostatų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Teismo vertinimu, pripažinus jį prieštaraujančiu imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ginčijamo ploto dalyje, būtų pagrindas sudaryti naują susitarimą dėl kitokio nuomojamo žemės ploto dydžio.

21. Teismas nustatė, kad NŽT nuomotinas sklypo dalis jai priklausančiame žemės sklype apskaičiavo proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui (naudotojui) priklausančią pastatų (patalpų) dalį, sklypo dalys buvo išnuomotos nesant aukščiau nurodyto plano su tiksliais nuomojamų dalių ribų duomenimis, dalys apskaičiuotos neatsižvelgiant į pastatams pagal jų tikslinę paskirtį reikalingą žemės sklypo plotą, taip pat, kad išnuomotos tik idealiosios, o ne realiosios dalys, t. y. nėra jokio dokumento (plano), kuriame būtų matyti, kur kokiam pastato savininkui (naudotojui) priskirta sklypo dalis. Taip pat pažymėjo, jog bendrijai išnuomota 3 025 kv. m. iš 4 050 ploto, tokiu būdu visiems kitiems pastatų savininkams (naudotojams) paliekant tik 1 025 kv. m., kai vien jų užstatymo plotas be aikštelės yra artimas šiam plotui, o aikštelės plotas jį net viršija, taigi teismas sprendė, jog toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, dėl ko laikytinas negaliojančiu išnuomoto žemės ploto dalyje.

22. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog NŽT raštu informavo ieškovę, trečiuosius asmenis, jog siekiant nustatyti, ar teisingai buvo išnuomotos ir parduotos žemės sklypo dalys, turėtų būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte nurodytais reikalavimais, rodo, kad pati NŽT iš esmės pripažino galimą klaidą nustatant nuomojamo sklypo dalis. Ji nurodė reikalavimus galimam dalių perskirstymui ir ieškovė tai įvykdė – pateikė NŽT teisės aktų reikalavimus atitinkantį planą.

23. Pažymėjo, jog NŽT panaikino Vilniaus mieto skyriaus įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo, remdamasi iš esmės trimis pagrindais, t. y. R. J. ir bendrijos nesupažindinimu su planu; nepagrįstai didelėmis dalimis, išskirtomis tretiesiems asmenims, kurie jau yra įgyvendinę savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis ir tuo, kad žemės sklype esantiems pastatams Nr.3, 6, 7, 8, 9, 12, 13, 14 eksploatuoti neturėtų būti išskiriamos žemės sklypo dalys dėl jų pagalbinio ūkio paskirties, dalies jų priskyrimo nesudėtingiems statiniam, o pastatui Nr. 9 apskritai esant iš dalies nugriautam.

24. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, jog nei atsakovė bendrija, nei R. J. nėra ginčo žemės sklypo bendraturtės, o tik valstybinės žemės sklypo dalies naudotojos, todėl sutikimas dėl žemės sklypo plano nebuvo reikalingas, tačiau jos turėjo būti informuotos apie šį planą ir turėjo teisę reikšti pastabas dėl jo – bylos duomenys liudija, jog pranešimai dėl supažindinimo su parengtu žemės sklypo planu joms buvo siųsti viešuose registruose nurodytais adresais ir nors faktiškai pranešimai įteikti nebuvo, toks įteikimas pagal CPK 123 straipsnį laikytinas tinkamu.

25. Teismas sprendė, kad pati bendrija nebuvo pakankamai aktyvi ir tinkamai su žemės sklypo plano rengėjais nebendradarbiavo – nors žinojo tiek apie patį planą, tiek apie galimybes teikti pastabas ir pasiūlymus, žadėtos darbo grupės nesudarė, apie konkrečius veiksmus plano rengėjo neinformavo, jokių terminų nenurodė.

26. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypo rengėjas ėmėsi tinkamų priemonių tiek bendriją, tiek R. J. supažindinti su žemė sklypo planu, o faktinis korespondencijos neatsiėmimas laikytinas pačių asmenų atsakomybės dėl savo adreso išviešinimo prisiėmimu ir negali tapti kliūtimi žemės sklypo derinimo procedūrai pabaigti (juo labiau esant duomenų, kad apie plano projektą atsakovė faktiškai žinojo ir net teikė dėl jo pastabas, į kurias buvo atsižvelgta).

27. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypo dalių išpirkimas nepaneigia asmenų teisės į didesnę sklypo dalį, kuri gali būti nuomojama, jei nustatytas toks poreikis.

28. Teismo vertinimu, UAB „Oktantas“ matininko G. P. parengti skaičiavimai dėl sklypų dydžių yra pagrįsti, iš pateiktų duomenų ir paskaičiavimų akivaizdu, kad objektyviai nėra galimybės kiekvienam statiniui skirti tiek ploto, kiek jo eksploatavimui faktiškai reiktų, todėl plotas turi būti mažinamas visiems pastatams ir objektyviausias tokio mažinimo kriterijus – proporcingai visoms sklypo dalims. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, jog nors ir sutiktina, kad bendrijos eksploatuojamam pastatui reiktų didesnio, galimai ne mažiau nei 1 824 kv. m., žemės ploto, tačiau įvertinus būtinas nuolaidas kiekvieno statinio plotui, 1 716 kv. m. ploto dalis laikytina objektyvia, užtikrinančia 1 200 kv. m. ploto po pastatu, o likusi dalis skirtina automobilių statymo vietoms.

29. Teismas darė išvadą, kad atsakovei bendrijai, nors skirta mažesnė dalis, nei reikalinga, tačiau optimaliai įvertinus būtiną proporcingą kiekvienam pastatui reikalingo ploto mažinimą, skiriamas plotas parinktas optimaliai ir maksimaliai užtikrinant atsakovės interesus.

30. Pažymėjo, jog visi tretiesiems asmenims priklausantys pastatai ginčo žemės sklype yra savarankiški ir gali būti naudojami, nei vienas iš jų nėra nugriautas, todėl sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos negali būti ignoruojamas statinių buvimas ir nustatant sklypo dalį turi būti į juos atsižvelgta, įvertinus žemės plotą, reikalingą privažiavimui prie jų, jų naudojimui. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas UAB “Oktantas” parengtas žemės sklypo planas tai atitinka, tuo tarpu, kitas, bendrijos iniciatyva parengtas VŽF plano projektas, nėra nei patvirtintas parašu, nei suderintas, todėl pagrindo juo vadovautis, nėra.

Atsiliepimas

31. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas NŽT sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 18 d. Kaip nurodė pati atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį, apie priimtą sprendimą ieškovę ir kitus suinteresuotus asmenis informavo 2019 m. gruodžio 20 d. raštu, todėl, terminas aukščiau nurodytam sprendimui apskųsti skaičiuotinas ne anksčiau nei nuo 2019 m. lapkričio 21 d., todėl ieškovė pateikdama ieškinį 2019 m. gruodžio 20 d. termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

32. Apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

33. Apeliantė NŽT nurodo, jog jos vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas dėl šių priežasčių: 1) R. J. ir bendrija nebuvo supažindinti su UAB „Oktantas“ parengtu planu; 2) planu nepagrįstai didelės dalys buvo išskirtos tretiesiems asmenims, kurie jau yra įgyvendinę savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis bei 3) tuo, kad žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti neturėtų būti išskiriamos žemės sklypo dalys dėl jų pagalbinio ūkio paskirties, dalies jų priskyrimo nesudėtingiems statiniam, o pastatui Nr. 9 apskritai esant iš dalies nugriautam.

34. Nurodo, jog teisės aktai ir teismų praktika numato, jog valstybinę žemę galima išnuomoti arba parduoti tik tuo atveju, jeigu nuomojamame ar parduodamame žemės sklype yra realūs, savarankiški ir eksploatuojami statiniai. NŽT vertinimu, tokio pobūdžio statiniai nagrinėjamu atveju nėra laikytini savarankiškai funkcionuojančiais statiniais, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius negalėjo automatiškai jiems išskirti tam tikros ginčo žemės sklypo dalies.

35. Nesutinka su teismo išvada, jog žemės sklypo dalių išpirkimas nepaneigia asmenų teisės į didesnę sklypo dalį, kuri gali būti nuomojama, jei nustatytas toks poreikis, nes atsakovės vertinimu, nėra pagrindo padidinti parduotų žemės sklypo dalių plotų turimiems pastatams eksploatuoti.

Šalies argumentai

36. Apeliantė bendrija apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovei nebuvo suformuota ir paskirta nauja ginčo žemės sklypo dalis, dėl tos priežasties teismo sprendime išdėstyti teiginiai, esą sudarant susitarimą NŽT privalėjo iš naujo įvertinti atsakovei bendrijai skirtiną sklypo plotą, yra laikytini visiškai nepagrįstais. Atsakovei skirta sklypo dalis sklype egzistuoja jau nuo 1999 m. spalio 21 d., kuomet pradiniam nuomininkui atiteko nuomos teisė į sklypo dalį.

37. Teigia, jog atsižvelgiant į faktines pastato eksploatavimo sąlygas, kurių pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neįvertino, akivaizdu, kad atsakovei išnuomotas 3 025 kv. m. ginčo žemės sklypo plotas yra adekvatus ir būtinas tinkamam pastato eksploatavimui. Pažymi, jog atsakovės nuomojama ginčo žemės sklypo dalis yra būtina tam, kad jis galėtų naudotis pastatu tinkamai ir visavertiškai.

38. Nurodo, jog 2020 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu liudijęs liudytojas G. P. pažymėjo, jog tokios aplinkybės, kad pastate yra ir butai, apskritai nebuvo įvertinęs rengdamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-426(14.49) patvirtintą sklypo planą.

39. Teigia, kad ieškovė byloje neįrodė, kad jos teisės susitarimu ar tuo labiau sutartimi yra kokiu nors būdu pažeidžiamos. Esant akivaizdžiai aplinkybei, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje dominuoja vieno nuomininko valdoma sklypo dalis, ieškovė ir tretieji asmenys galėjo ir privalėjo šią aplinkybę įvertinti prieš sudarydami sandorius dėl sklypo dalių pirkimo - pardavimo bei nuomos.

40. Nurodo, jog visiškai atmestini teismo sprendime išdėstyti teiginiai, kad sumažinta atsakovei priskirta ginčo žemės sklypo dalis savo dydžiu yra proporcinga likusių sklypo dalių plotų visumos atžvilgiu ir, kad ši dalis užtikrina tinkamą pastato naudojimą ir eksploatavimą.

41. Atsakovės įsitikinimu, akivaizdu, kad dominuojantis objektas sklype yra būtent atsakovės pastatas, kuriame yra 107 butai ir 47 administracinės patalpos. Atsakovės vertinimu, bendras gyventojų srautas sklypui, lyginant jį su kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklausančių statinių generuojamų žmonių srautu, yra akivaizdžiai daug kartų didesnis, dėl tos priežasties jokiu būdu negalima teigti, kad sklypo dalis turi būti proporcinga likusių sklypo dalių atžvilgiu, kadangi, vertinant bendruoju protingumo principu, pastatui tenkanti sklypo dalis turi būti ženkliai didesnė.

42. Nurodo, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymu ieškovei ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims paskirta dvigubai daugiau ginčo žemės sklypo ploto, nei siekia jiems priklausančio nekilnojamojo turto užstatymo plotas. Tokia naujo ploto būtinybė nei ieškovės, nei kitų jos pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų niekaip nebuvo paaiškinta. Tiek ieškovė, tiek ir kiti byloje jos pusėje dalyvaujantys asmenys tiesiog vadovaujasi pasikeitusiomis taisyklėmis. Pažymi, jog teismas sprendime taip pat nepateikė argumentų dėl to, kokios aplinkybės sąlygojo ieškovei ir kitiems jos pusėje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims papildomo ginčo žemės sklypo ploto būtinybę.

43. Bendrijos įsitikinimu, teismas sprendime apskritai neįvertino tos aplinkybės, kad dalis ginčytame plane nurodytų statinių negali funkcionuoti savarankiškai, todėl jiems eksploatuoti neturi būti išskirtos sklypo dalys. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktais duomenimis, pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra I grupės nesudėtingi metalinių konstrukcijų statiniai, pastatyti iš dalies ant betoninio pagrindo ir ant grunto. Tokie statiniai negali funkcionuoti savarankiškai.

44. Apeliantės vertinimu, patvirtintas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ginčo žemės sklypo ploto dalis nėra vientisa, todėl neužtikrina atsakovės pastato tinkamo eksploatavimo.

45. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta su planu, o aplinkybė, kad bendrijos pirmininkas pateikė pastabas dėl minėto plano neįrodo būtent tos aplinkybės, kad apeliantė buvo supažindinta su galutiniu ginčo žemės sklypo naudojimo planu.

Atsiliepimas

46. Atsiliepimu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Elmava“ su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo atsakovių NŽT ir bendrijos apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47. Atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą pažymi, jog šioje byloje vertinami pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra savarankiški, realūs ir eksploatuojami. Nurodo, jog ir kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagalbinio ūkio pastatams gali būti išskirtos valstybinio žemės sklypo dalys.

48. Teigia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nenurodyta, kad negali būti išnuomota sklypo dalis pastato priklausiniui ar nuomojant valstybinę žemę pagrindiniam pastatui neturi būti atsižvelgta į pastato priklausinius ir jų eksploatavimui reikalingą sklypo dalį.

49. Pažymi, jog pagal taisyklių 8 punktą valstybinės žemės sklype išskiriama kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Išskiriant žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

50. Nurodo, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), teismų praktikoje nurodoma, kad priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir, priklausomai nuo įstatymo ar susitarimo, konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais.

51. Teigia, jog visi nurodyti pagalbinio ūkio paskirties pastatai, esantys ginčo žemės sklype, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kiekvienas pagalbinio ūkio paskirties pastatas turi savo unikalų numerį, nagrinėjamu atveju aptariami pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra savarankiški daiktai.

52. Pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Nurodomi pastatai turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį/ūkinės veiklos pobūdį.

53. Anot ieškovės, nuosavybes teise priklausančios valstybinio žemės sklypo dalys nėra tas rodiklis, pagal kurį sprendžiama, kokia valstybinės žemės sklypo dalis išnuomotina, valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, taisyklių 8 punktas).

54. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo bendrasavininkams R. M. ir V. M. bei J. P. Č. ir G. Č. buvo būtina priskirti didesnius sklypo plotus, nei 988 kv. m ir 500 kv. m., kadangi esamo ploto neužtenka esamų statinių eksploatavimui – tai matyti iš: 1) sklypo projekto, 2) sklypo plano, 3) UAB „Oktantas“ matininko, teismo eksperto G. P. parengtų skaičiavimų, pagal kuriuos vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – metodika) reikalavimais, sklypo planas nėra tikslintinas, priešingai, naujai įsigaliojusi metodika patvirtina sklypo plano sprendinių teisingumą visų pusių interesų pusiausvyros atžvilgiu.

55. Nurodo, jog tretieji asmenys R. M. ir V. M. bei J. P. Č. ir G. Č. pastatus, esančius ginčo žemės sklype, naudoja. Garažai, sandėliai, dirbtuvės naudojami gamybai, kuomet prie jų turi privažiuoti sunkiasvorės transporto priemonės. Dėl objektyvaus būtinumo valdyti didesnes sklypo dalis teismo posėdžių metu paaiškinimus davė tiek V. M., tiek J. P. Č. Taigi, šiems asmenims priklausančių pastatų eksploatacijai būtinos papildomos sklypo dalys, kurių šiuo metu akivaizdžiai neužtenka, todėl aplinkybė, kad minėti asmenys yra dalį sklypo išsipirkę, įvertinus jų išpirktas sklypo dalis ir eksploatavimui reikalingas sklypo dalis, nepaneigia jų teisės į valstybinės žemės nuomą.

Atsiliepimas

56. Atsiliepime į apeliantės bendrijos apeliacinį skundą pažymi, jog ieškovės reikalavimas pripažinti susitarimo dalį negaliojančia suformuluotas tiksliai ir yra teisiškai pagrįstas, nes ieškovė šioje byloje iškėlė teisinę problemą dėl susitarimo dalies (ne viso susitarimo), kuria bendrijai buvo išnuomotas 3025 kv. m. sklypo plotas; būtent ginčijamos susitarimo dalies pagrindu bendrijai buvo sudarytos galimybės valdyti, naudoti 3025 kv. m. sklypo plotą; nėra kitos sutarties, susitarimo, kuriuo bendrijai (ne kitam subjektui) būtų suteiktos teisės būtent į 3025 kv. m. sklypo plotą; sudarydama susitarimą NŽT turėjo iš naujo įvertinti naujajam nuomininkui, t. y. bendrijai, skirtiną sklypo plotą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o ne paprasčiausiai aklai sudaryti susitarimą; tai, kad praeityje buvo išnuomota ženkli sklypo dalis, nereiškia, kad išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalys negali būti peržiūrimos (revizuojamos), keičiamos, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad įstatyme numatytų sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta.

57. Nurodo, jog susitarimo dalis, kuria bendrijai išnuomotas 3025 kv. m. sklypo plotas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui):

57.1. pagal kasacinio teismo praktiką valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos;

57.2. būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka (išimtine - lengvatine) yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

57.3. teisės aktai aiškiai ir imperatyviai numato, jog valstybinės žemės sklypas lengvatinėmis sąlygomis išnuomojamas tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

57.4. šios bylos kontekste, kai yra sprendžiamas valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka, valstybinio žemės sklypo plano klausimai, bendrijos bandymas sureikšminti administraciniame pastate esančius butus apskritai teisiškai nereikšmingas, kadangi valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

57.5. pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą administracinio pastato paskirtį, kuri yra administracinė, ir vertintina, kiek administraciniam pastatui turėtų būti išskirta sklypo ploto. Atsižvelgiant į administracinio pastato paskirtį (administracinė), šiuo metu bendrija neturi jokių teisių ir negali turėti jokių teisėtų lūkesčių į 1280 kv. m. ploto automobilių stovėjimo vietą. Reikalingas automobilių stovėjimo skaičius bendrijai yra 24 automobilių stovėjimo vietos;

57.6. pačios bendrijos pateiktas alternatyvus planas patvirtina, jog 3025 kv. m sklypo plotas yra perteklinis. Netgi teismo posėdžio metu bendrija pripažino, kad jai išnuomotas per didelis sklypo plotas. Tai rodo, jog bendrija nesąžiningai siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų sklypo naudotojų interesus;

57.7. bendrija, koncentruodamasi vien tik į savo poreikius, absoliučiai neatsižvelgia bei ignoruoja tai, kad kitiems sklype esantiems pastatams eksploatuoti yra reikalingas ne tik lengvųjų, tačiau ir didelių gabaritų transporto priemonių (mikroautobusų, sunkvežimių, sunkvežimių su priekabomis ir puspriekabėmis, savivarčių) stovėjimo vietų poreikis. Be to, sklype yra aikštelė, kuri nuosavybės teise priklauso J. P. Č. ir G. Č. ir užima visą likusią pastatais neužstatytą sklypo dalį.

58. Teigia, jog ieškovei bei kitiems ginčo žemės sklypo naudotojams priskirtos teisingos sklypo dalys ir plotai, nes sklypo projektas, sklypo planas buvo parengti profesionalaus matininko, teismo eksperto G. P., tai yra objektyvūs dokumentai, kurie patvirtina ieškovei bei kitiems sklypo naudotojams priskirtų sklypo dalių ir plotų teisingumą; netgi remiantis metodikos reikalavimais, planas nėra tikslintinas, priešingai, naujai įsigaliojusi metodika patvirtina plano sprendinių teisingumą visų pusių interesų pusiausvyros atžvilgiu; sklypo bendrasavininkams R. M. ir V. M. bei J. P. Č. ir G. Č. buvo būtina priskirti didesnius sklypo plotus, nei 988 kv. m ir 500 kv. m., kadangi esamo ploto neužtenka esamų statinių eksploatavimui; taip pat ir bendrijai skirtas sklypo plotas parinktas optimaliai ir maksimaliai užtikrinant bendrijos teisėtus interesus.

59. Pasakydama dėl pagalbinio ūkio paskirties pastatų ieškovė iš esmės nurodo identiškus argumentus kaip ir atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą.

60. Nurodo, jog su ginčo žemės sklypo planu apeliantė bendrija buvo supažindinta ir ji tai bylos nagrinėjimo metu pripažino, nes bendrijai, R. J. registruoti laiškai su sklypo projektu, planu buvo išsiųsti; 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas D. K. patvirtino, jog šiame ginče aptariamą planą bendrija matė, su juo susipažino; matininkas, teismo ekspertas G. P., rengęs planą, 2020 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad planas netgi buvo pakoreguotas pagal bendrijos pageidavimus (išskirtas 129 kv. m. plotas), buvo dalyvauta ne viename susitikime su bendrija; sąmoningas korespondencijos neatsiėmimas laikytinas pačių asmenų atsakomybės prisiėmimu ir negali tapti kliūtimi ginčo žemės sklypo plano derinimo procedūrai pabaigti. Juo labiau esant duomenų, kad apie planą bendrija faktiškai žinojo ir net teikė dėl jo pastabas, į kurias buvo atsižvelgta.

61. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. M. atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus prašo apeliančių (atsakovių) apeliacinių skundų netenkinti – palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62. Atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, teigia, jog ieškovė, tretieji asmenys stengėsi spręsti kilusį ginčą, derinti interesus, tuo tarpu atsakovė bendrija vengė bendradarbiavimo.

63. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. P. Č. atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus prašo apeliančių (atsakovių) apeliacinių skundų netenkinti – palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pritaria ieškovės pozicijai.

64. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus prašo apeliančių (atsakovių) apeliacinių skundų netenkinti – palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

65. Nurodo, jog pritaria ieškovės pozicijai byloje, pažymi, jog nagrinėjamu atveju apskritai nėra kvestionuojama bendrijos teisė į ginčo žemės sklypą, ginčijamas ginčo žemės sklypo ploto dydis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

66. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

67. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

68. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo dalių, būtinų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nustatymo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

69. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (I t., b. l. 51-52), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ir toliau – ginčo žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso tris subjektams: 1) Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisės pagrindu valdoma NŽT (4050/5538 dalys); 2) tretiesiems asmenims R. M. ir V. M. (988/5538 dalys); 3) tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č. (500/5538 dalys).

70. 2005 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.POI/2005-1493 trečiasis asmuo V. M. kartu su sutuoktine R. M. įgijo 988 kv. m. žemės sklypo dalį 5538 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

71. 2005 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.POI/2005-1492 trečiasis asmuo J. P. Č. kartu su sutuoktine G. Č. įgijo 500 kv. m. žemės sklypo dalį 5538 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

72. 2004 m. spalio 15 d. priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl valstybinės žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. V. M. ir J. P. Č. Nr. 2.3.-7852-01.

73. Nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo nuomos yra sudarę keturi subjektai: 1) ieškovė (0,0265 ha) 2) atsakovė bendrija (0,3025 ha); 3) trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. J. (0,024 ha); ir 4) trečiasis asmuo UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ (0,0736 ha).

74. 1999 m. spalio 21 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 675, kuria Lietuvos Respubliką atstovaujanti Vilniaus apskrities viršininko administracija išnuomojo, o nuomininkas Lietuvos-Lenkijos uždaroji akcinė bendrovė „Mabivil“ 3049 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 5538 kv. m. ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

75. 2011 m. gegužės 24 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 1999-10-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 675 dalinio pakeitimo Nr. S49/2011-145, kuriuo buvo pakeistas aptariamos žemės sklypo dalies nuomininkas į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“.

76. 2012 m. liepos 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 1999-10-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 675, pakeistos 2011 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. S49/2011-145, pakeitimo Nr. 495ŽN-(14.49.57)-223, kuriuo buvo pakeistas aptariamos žemės sklypo dalies nuomininkas į UAB „CTLF“.

77. 2014 m. balandžio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies išnuomojimo R. J. Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-402 buvo nustatyta, jog dalis, tenkančias 2918 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 5538 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudotojams, apskaičiuotas proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam (bendraturčiui/naudotojui) priklausančią pastatų (patalpų) dalį: R. J. – 24 kv. m. ploto dalis; kitiems – 2894 kv. m.

78. 2017 m. kovo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Dėl 2014-04-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-402 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies išnuomojimo R. J.“ pakeitimo Nr. 49VĮ-578-(14.49.2.) buvo nustatyta, jog dalis tenkančias 3049 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 5538 kv. m. ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudotojams, apskaičiuotas proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam (bendraturčiui) naudotojui priklausančią pastatų (patalpų) dalį: R. J. – 24 kv. m. ploto dalis; daugiabučio namo savininkų bendrijai „BELMONTO LOFTAI“ – 3025 kv. m. ploto dalis.

79. 2017 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) (ir toliau – susitarimas; I t., b. l. 29-30) Lietuvos Respubliką atstovaujanti atsakovė NŽT išnuomojo atsakovei bendrijai 3025 kv. m. plotą iš 5538 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo. Susitarimu buvo nustatyta, jog jis yra neatsiejama 1999 m. spalio 21 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 675, pakeistos 2011 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. S49/2011-145, 2012 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-223, dalis.

80. 2018 m. gruodžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo Nr.49SJN-2844-(14.49.105) pažymima, jog „siekiant nustatyti ar teisingai buvo išnuomotos ir parduotos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, manome, kad turi būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, vadovaujantis nutarimo 8 punkte nurodytais reikalavimais. Žemės sklypo planas turi būti suderintas visų žemės sklypo savininkų ir su planu turi būti supažindinti žemės sklypo naudotojai“.

81. Bylos duomenimis, 2019 m. sausio 15 d. buvo sudarytas Žemės sklypo planas M 1:500, skirtas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių ir jų plotų nustatymui bei privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypo dalių nustatymui (prieš tai ir toliau – žemės sklypo planas), kurio pagrindu 2019 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-426(14.49.2) (ir toliau – įsakymas) buvo nustatytos ginčo žemės sklypo dalys, reikalingos ginčo žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti.

82. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (I t., b. l. 15-19) ant ginčo žemės sklypo stovi šie statiniai bei įsakymu nustatytos tokios šiems statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys:

82.1. pastatas-akustinė kamera, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 2H1p, priklausantis ieškovei; įsakymu skirta 487 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 437 kv. m. ploto dalies, sklypo plane pažymėtos indeksu „9“, bei 50 kv. m ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.2. pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 5P2p, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“; įsakymu skirta 644 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 578 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „4“, bei 66 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.3. pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 2(3)P1pg, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 904 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 811 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „8“, bei 93 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.4. pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 4P1pg, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 672 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 603 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „5“, bei 69 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.5. pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 1B6/p, kuriame esančių butų ir administracinių patalpų savininkai yra įkūrę jų interesus atstovaujančią bendriją (atsakovę); įsakymu skirta 1716 kv. m ploto dalis, kuri susideda iš 1413 kv. m. ploto dalies ir 129 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „1“, bei 174 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.6. pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 6P1p, priklausantis ieškovei; įsakymu skirta 93 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 83 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „3“, bei 10 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.7. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 7G1g, priklausantis ieškovei; įsakymu skirta 36 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 32 kv. m ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „2“, bei 4 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.8. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 8G1g, priklausantis tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 459 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 412 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „10“, bei 47 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.9. pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 9F1g, priklausantis tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 459 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 412 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „10“, bei 47 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.10. pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 10F1g, priklausantis tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 459 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 412 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „10“, bei 47 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.11. pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 11F1g, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 429 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 385 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „7“, bei 44 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.12. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 12G1g, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 429 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 385 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „7“, bei 44 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.13. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 13G1g, priklausantis tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 98 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 88 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „6“, bei 10 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.14. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 14G1g, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 672 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 603 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „5“, bei 69 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“;

82.15. kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č.

83. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.49ŽN-682-(14.49.74.) užfiksuota, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. vyko ginčo žemės sklypo patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog nėra žemės naudojimo pažeidimų.

84. Nustatyta, jog atsakovei bendrijai apskundus įsakymą, 2019 m. lapkričio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimu dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ skundo išnagrinėjimo Nr. 1T-28-(7.5.) (I t., b. l. 21-27) (toliau – NŽT sprendimas) buvo nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-426-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėją, kai bus pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų Žemės sklypo dalių nustatymo planas, priimti sprendimą (įsakymą) dėl Žemės sklypo dalių dydžių nustatymo.

Dėl teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius

85. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, taisyklės.

86. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

87. 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260 įtvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (ir toliau – taisyklės), kurių 8 punkte įtvirtinta, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. <...> Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

88. Taisyklių 8 punkte taip pat įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

89. Ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus nurodo, jog toks susitarimas, kuriuo bendrijai išnuomotas 3025 kv. m. ginčo žemės sklypo plotas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui), todėl ši susitarimo dalis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis), išnuomojant atsakovei bendrijai 1716 kv. m. ploto dalį. Ieškovė prašo panaikinti NŽT sprendimą, ir palikti galioti NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo naudojimosi planas.

90. Atsakovės apeliaciniais skundais prašo tokius ieškinio reikalavimus atmesti, dėl tokių priežasčių, jog bendrija ir trečiasis asmuo R. J. nebuvo tinkamai supažindinti su planu dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, aptariamu planu neproporcingai didelė dalis sklypo ploto skirta tretiesiems asmenims, kurie jau yra įgyvendinę savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis, taip pat žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti neturėtų būti išskiriamos žemės sklypo dalys dėl jų pagalbinio ūkio paskirties. Atsakovė bendrija teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės eksploatuojamame administraciniame pastate yra ir butai, taip pat, jog žmonių didesnius srautus sugeneruoja būtent atsakovės eksploatuojamas administracinis pastatas.

Dėl 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 49SŽN-95-(14.49.57)

91. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) dalį, kuria daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Belmonto loftai“ (toliau – atsakovė, bendrija) išnuomotas 3025 kv. m sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), plotas; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, NŽT) išnuomoti DNSB „Belmonto loftai“ 1716 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 5538 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

92. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia 2017 m. kovo 21 d. susitarimo dalį, kuria bendrijai išnuomotas 3025 kv. m. plotas ginčo žemės sklype ir nustatė, kad susitarimu bendrijai išnuomojama 1 716 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo dalis.

93. Minėta, kad reikalavimo dėl nuomos sutarties pakeitimo nebuvo pareikšta, juolab tokio reikalavimo nereiškė nuomos teisinio santykio dalyviai. Teismas šioje dalyje pažymėjo, kad toks sprendimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu, nes iš esmės to ir siekė ieškovė, panašiai formulavo ieškinio reikalavimą pradiniame ieškinyje.

94. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

95. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo dėl ieškinio ribų peržengimo nenustatė ir nepagrindė.

96. Pažymėtina, kad aptariamu susitarimu buvo pakeistos (patikslintos) nuomos sutarties sąlygos, ne tik dėl nuomojamo sklypo ploto, bet ir dėl nuomojamo sklypo dalies vidutinės rinkos vertės nustatymo, kurios pagrindu skaičiuojamas nuomos mokestis. Teismas sumažinęs nuomojamo sklypo dalies plotą, nevertino šio sprendimo įtakos pakeitimui dėl nuomojamo sklypo dalies vidutinės rinkos dalies nustatymo.

97. Pažymėtina ir tai, kad ne nuomos teisinių santykių dalyvio reikalavimai, dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, nesuderinamas su CK 1.138 straipsnyje nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.9), kuriuo panaikintas 2019 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-426(14.49.2)

98. Aukščiau minėta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimas, buvo priimtas iš esmės remiantis trimis argumentais, t. y. kad apie sudarytą planą, kuriuo nustatytos dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti nebuvo tinkamai informuota Bendrija ir R. J.; neįvertinta aplinkybė, kad M. ir Č. įsigijus atitinkamai 988 kv.m ir 500 kv.m, apskųstu įsakymu nepagrįstai nustatytos reikalingos sklypo dalys, atitinkamai 2005 kv.m ir 557 kv.m, nors pastarieji po žemės sklypų įsigijimo naujų statinių neįgijo; nustatyta, kad kai kurie statiniai negali savarankiškai funkcionuoti, todėl jiems eksploatuoti neturi būti išskirtos žemės sklypo dalys.

99. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrija ir R. J., buvo tinkamai supažindinti su rengiamu planu, pažymėjo, kad trečiųjų asmenų atitinkamų dalių žemės sklypo įsigijimas nepaneigia pastarųjų teisės į papildomos dalies sklypo nuomą; sprendė, kad Bendrijos valdomiems pastatams galimai reikėtų ne mažesnio kaip 1 824 kv.m. ploto, tačiau įvertinus būtinas nuolaidas kiekvieno statinio plotui, 1 716 kv.m ploto dalis laikytina objektyvia užtikrinančia 1 200 kv.m ploto po pastatu, o likusi dalis skirtina automobilių stovėjimo vietoms; pasisakydamas dėl skundžiamame sprendime nurodytų argumentų, dėl ploto reikalingumo tam tikriems priklausiniams, teismas pažymėjo, kad priklausiniams eksploatuoti taip pat turi būti suteikiamos atitinkamos sklypo dalys.

100. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nors ir sutiktina pirmosios instancijos teismo išvada, kad tretieji asmenys įsigiję dalį sklypo, neprarado teisės į papildomą sklypo dalies nuomą, tačiau šiuo atveju turėjo būti vertinama dėl kokių priežasčių buvo įsigytos tik aptartos sklypo dalys, vertinamas objektyvus poreikis į papildomą sklypo dalies nuomą, be kita ko vertinant ir pastatų funkcinę paskirtį, skundžiamame NŽT sprendime nurodytas aplinkybes dėl kai kurių pastatų būklės, faktinio naudojimo paskirties, VTPSI 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. (23.2)-2D-11023 nurodytos aplinkybės, bei atitinkamai nustatant konkrečias proporcijas dėl kiekvienam iš savininkų tenkančių sklypo dalių. Pirmosios instancijos teismas tik fragmentiškai įvertino 2019 m. vasario 26 d. įsakymu nustatyta dalis, tačiau dėl kiekvieno pastato funkcinės paskirties/būklės ir poreikio į konkrečias nustatytas sklypo dalis nepasisakė.

Dėl procesinės bylos baigties

101. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesant teisinio pagrindo peržengė ieškinio reikalavimų ribas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė