- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-1102-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00537-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Švenčionių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-695-405/2014 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, kol bus priimtas teismo sprendimas, paliekant ieškovui teisę gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014-10-17 nutartimi ieškovo E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę nurodė, jog dėl konflikto su atsakovės sūnumi iš namo persikėlė gyventi į ūkinį pastatą. 2014-08-09 buvo name, ir atsakovė, pamačiusi, kad ieškovas name nakvojo, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, sakė kraustytis į ūkinį pastatą. Atsakovei priminus, kad ji naudojasi teismo nutartimi areštuotu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, ir bandant nuo atsakovės raktų ryšulio nusegti automobilio raktelį, atsakovė jį užpuolė, bandė atimti savo raktų ryšulį. To pasekmėje buvo suplėšyti ieškovo marškiniai, apdraskyta dešinė ranka, padaryta poodinė kraujosruva. Teismas konstatavo, jog pagal CK 3.65 str. 1 d., atsižvelgiant į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal to paties straipsnio 2 d. 1 p., teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Minėta laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Iš prie prašymo pateiktų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovė gyvena ne tose pačiose patalpose – atsakovė gyvena name, o ieškovas - ūkiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog ieškovo pateiktos nuotraukos ir specialisto išvada neduoda pagrindo teigti, kad atsakovė prieš ieškovą naudoja fizinę prievartą, nes toks faktas nenustatytas kompetentingų institucijų, be to, kaip nurodo ieškovas, tarp šalių konfliktas kilo dėl to, jog ieškovas paėmė atsakovei priklausantį raktų ryšulį. Iš ieškovo pateiktuose nutarimuose esančių duomenų taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė prieš jį naudoja fizinę ar kitokią prievartą, nes nutarimai priimti ne pagal ieškovo pareiškimus. Teismas taip pat konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad sutuoktinių santykiai įtempti, nevertinama kaip reali grėsmė ieškovui, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovę gyventi skyrium. Ieškovas nurodo, kad atsakovė galėtų apsigyventi šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl teismas atkreipė dėmesį, jog šalims turint ir kitas gyvenamąsias patalpas, siekdamos išvengti nesutarimų jomis gali pasinaudoti abi šalys.
Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, kol bus priimtas teismo sprendimas, paliekant teisę gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ieškovui. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, netiksliai nurodė ir netinkamai vertino byloje esančius faktinius duomenis. Ieškovas šiuo metu gyvena ne ūkiniame pastate, bet pas seserį Vilniuje ir nuo to laiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsilanko ir/ar nakvoja tik retkarčiais. Pirmiau nurodytame ūkiniame pastate ieškovas su dukra buvo apsistojęs laikinai, nes po 2014-03-20 įvykusio konflikto (tarp ieškovo ir atsakovės sūnaus), kurio metu atsakovės sūnus jam nesunkiai sutrikdė sveikatą (tame tarpe sulaužė abu dešinės blauzdos kaulus), ieškovo ir atsakovės santykiai galutinai pablogėjo. Ūkiniame pastate ieškovas taip pat negalėjo gyventi, nes atsakovė nuolat keldavo konfliktus, įžeidinėdavo, imdavosi kitų veiksmų, ne kartą bandė apkaltinti jį ar jo dukrą neva padarytomis nusikalstamomis veikomis (ką pagrindžia ir pateiktų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nutraukti ATP bylos teiseną kopijos), t. y. darė viską, kad ieškovui gyvenimas taptų nepakenčiamu. Po patirtos traumos operacijos ieškovui buvo reikalinga ramybė, geresni patogumai. Ieškovo manymu, tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip sąmoningas psichologinis spaudimas, kad ieškovas išeitų gyventi atskirai nuo atsakovės. Negalėdamas to pakelti ir pablogėjus sveikatai, ieškovas galų gale taip ir padarė – laikinai apsigyveno pas seserį Vilniuje, o į namus Pabradėje atvažiuodavo ir nakvodavo tik būtinam reikalui esant.
Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo pateiktos nuotraukos ir specialisto išvada (kuriuose užfiksuoti po konflikto su atsakove suplėšyti ieškovo marškiniai, apdraskyta jam dešinė ranka ir poodinė kraujosrūva) neduoda pagrindo teigti, kad atsakovė prieš ieškovą naudoja fizinę prievartą, nes toks faktas nenustatytas kompetentingų institucijų, be to, tarp šalių konfliktas kilo dėl to, kad ieškovas paėmė atsakovei priklausantį raktų ryšulį.
Atkreipia dėmesį, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)., kaip ieškovas nurodė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, nes neįrengtas šildymas. Net jei ir būtų sąlygos gyventi, ieškovas ten negalėtų gyventi dėl tos priežasties, kad atsakovė, gyvendama tame pačiame kieme, ir toliau galėtų smurtauti prieš jį. Dėl tos pačios priežasties ieškovas negali pasinaudoti ir kitomis šalims bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis – dvibučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi ten gyvena atsakovės tėvai. Baigus gydymą, ieškovui bus reikalinga gyvenamoji vieta Pabradėje – baigus gydymą nuo 2014-10-24 ieškovas grįžta į ankstesnį darbą (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus CPK 144 str. 1 d. pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. Viena iš CK 3.65 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių - įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Pagrindas taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovę gyventi skyrium atmetė, kadangi nustatė, jog atsakovė gyvena ne tose pačiose patalpose, nes atsakovė gyvena name, o ieškovas – ūkiniame pastate, es. (duomenys neskelbtini). , be to, ieškovo pateiktos nuotraukos ir specialisto išvada nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė prieš ieškovą naudoja fizinę prievartą, nes toks faktas nenustatytas kompetentingų institucijų. Atskiruoju skundu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo jo, nes jo turtiniai ar asmeniniai neturtiniai interesai yra pažeisti ir bus toliau pažeidinėjami, o juos užtikrinti galima tik pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės įpareigojimą gyventi skyrium, teisę gyventi gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paliekant ieškovui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį byloje, pateiktus įrodymus, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje iš esmės išsprendė teisingai ir naikinti skundžiamą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nevertindamas net ir jo galimybių turėti kitą gyvenamąją patalpą, tačiau nustatęs, jog dėl šio sutuoktinio veiksmų (naudojamo fizinio ar psichologinio smurto ir pan.) bendras gyvenimas gali padaryti žalos kito sutuoktinio ar šalių nepilnamečio vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams. Nors ieškovas ieškinyje ir atskirajame skunde nurodo, jog atsakovė naudoja psichologinį spaudimą, kad ieškovas išeitų gyventi atskirai nuo atsakovės, taip pat naudoja fizinę prievartą, ir pateikia šioms aplinkybėms įrodyti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos 2014-08-09 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 45), tačiau pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir yra priimtas teismo procesinis sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors dalyvaujančio byloje asmens veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į asmens teisės į būstą svarbą, šios teisės suvaržymas privalo būti pagrįstas aukštesnio ir reikšmingesnio intereso, kurio atžvilgiu nukreiptas netinkamas asmens elgesys, apsauga. CK 3.65 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė- įpareigojimas kitam sutuoktiniui gyventi skyrium - orientuota į vaikų ar vieno iš sutuoktinių turtinių ir asmeninių neturtinių interesų užtikrinimą. Sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų, juolab kai santuoka tęsiasi taip ilgai, todėl tęstinis sutuoktinio nelojalumas ar konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip pagrindas santuokai nutraukti dėl jo kaltės, tačiau, neįvertinus bylos aplinkybių iš esmės, nesant konkrečių netinkamą atsakovės elgesį patvirtinančių įrodymų, negali nulemti konstitucinės sutuoktinio teisės į būstą suvaržymo.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.