Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-05 · Byla Nr. ATP-143-360/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-01-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
ATP-143-360/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05118-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-143-360/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05118-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2013 m. lapkričio 29 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 26 d., 18.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,82 prom.), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, kelio dangą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. A. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 3 d., administracinę nuobaudą – 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Pažeidėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą paskiriant švelnesnę nuobaudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl girtumo. Liudytojas Klaipėdos kelių policijos biuro policininkas G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad alkoholio kvapo iš D. A. nejautė, nors jinai buvo pasimetusi po smūgio, kas paveikė jos orientaciją. G. L. patvirtino, kad į alkotesterį D. A. pūtė du kartus ir parodymai buvo skirtingi. Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu akcentavo, kad po smūgio dėl krūtinės ir galvos sumušimo ji galėjo prarasti ne tik orientaciją, bet ir netekti sąmonės. Pasak apeliantės, alkotesterio „Alkotest 7510“ parodymai beveik tuo pačiu metu buvo skirtingi ir jie nebuvo užfiksuoti surašytame protokole Nr. 30P-4263727-13, o tai yra protokolo surašymo reikalavimų pažeidimas.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Įrodinėjant tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, techninių matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės nagrinėjamo pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, tai užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaiginimui nustatyti aktas, 20 punktas patvirtina tai, kad „Alkoholio nustatymas iškvepiamame ore iš uoslės neužuodžiamas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11425/13(01) patvirtinta, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nors tuo pačiu metu, kai buvo paimtas kraujas, Klaipėdos medicinos įstaigos alkotesteris „Lion alkometer“ parodė 0,14 ir 0,05. Sutinka, kad dėl neatsargumo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir eismo įvykio metu sunaikino nekaltų žmonių taip pat ir savo automobilį. Nurodo, kad dėl šio įvykio labai gailisi ir supranta, jog pasielgė netinkamai visuomenės atžvilgiu. Pažymi, jog turi mažametę dukrytę, kurią reikia vežioti į mokyklą iš kaimo į Klaipėdos miestą ir atgal į namus. Jos darbo vieta taip pat yra Klaipėdoje. Prarastas vairuotojo pažymėjimas apsunkins jos šeimos gyvenimą.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas atsiliepimu prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertino visas įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamą nutarimą, kuriuo D. A. nubausta pagal ATPK 127 str. 3 d., naikinti ir priimti naują nutarimą skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog D. A. 2013 m. lapkričio 26 d., 18.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,82 prom.), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, kelio dangą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Šių išvadų D. A. skundo argumentai nepaneigia.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą D. A. kalta, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Pažeidėja skunde teigia, kad nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl jos girtumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė remiantis visuma byloje esančių duomenų, kurių užteko konstatuoti, jog D. A. vairavo automobilį būdama neblaivi. Pirmosios instancijos teismas išklausė pažeidėjos, liudytoju apklausė policijos pareigūną, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą.

Pasak apeliantės, alkotesterio „Alkotest 7510“ parodymai beveik tuo pačių metų buvo skirtingi ir jie nebuvo užfiksuoti surašytame protokole Nr. 30P-4263727-13, o tai yra protokolo surašymo reikalavimų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 str. keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. Apygardos teismas įvertinęs surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą rašytinę bylos medžiagą konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 str. keliamus reikalavimus. Į bylą pateikti du D. A. alkotesteriu atlikti tikrinimo rezultatai. Pirmojo tikrinimo metu 18.19 val. užfiksuotas 0.82 prom., o antrojo 18.59 val. – 0,60 prom. Abiem atvejais nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tai, kad protokole neužfiksuotas antrojo tikrinimo rezultatas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad D. A. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Į bylą pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1502094, kuriame nurodyta, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2014-04-30, todėl abejoti alkotesterio parodymais nėra jokio pagrindo.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog pažeidėja teigia, kad byloje esantys duomenys dėl jos girtumo prieštarauja vieni kitiems ir remdamasi teismų praktika nurodo, jog tam, kad būtų galima konstatuoti ar asmuo vairavo būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu galėjo teikti prašymą skirti ekspertizę byloje esantiems prieštaravimas pašalinti, tačiau tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Spręstina, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pakako objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai konstatuoti, jog vairavimo metu D. A. buvo vartojusi ne tik vaistų, bet ir alkoholio.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo motyvus konstatuoja, kad D. A. paskirta administracinė nuobauda, įvertinus faktinių aplinkybių visumą, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir ji nutarimu buvo nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, kelio dangą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Šio pažeidimo padarymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Žemesnysis teismas paskirdamas nuobaudą atsižvelgė į padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė vidutinio dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Aukštesniojo teismo nuomone apylinkės teismas ATPK 30 str., kuriame numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str., nuostatų nepažeidė, įstatymo normas pritaikė tinkamai. Pažymėtina, kad ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje imperatyviai nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl paskirti vien baudą neatimant teisės vairuoti nėra galimybės. Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos numatyta ATPK 30¹ str. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Kokios būtent aplinkybės laikomos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti minėto straipsnio nuostatas, nedetalizuojama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra sąlygos, leidžiančios pagrįstai taikyti ATPK 30¹ str. Nagrinėjamoje byloje dėl ATPK 30¹ str. žemesnės instancijos teismas nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad augina nepilnametį vaiką, praradus teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkintas jos ir jos šeimos gyvenimas taip pat nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis pagrįstai taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Jokių kitų išimtinių aplinkybių apeliantė skunde nenurodė.

Pažymėtina tai, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo nepašalina jos veiksmų priešingumo teisei ir juo labiau nėra išimtinės aplinkybės, kuriomis būtų galima pagrįsti ATPK 30¹ str. taikymą.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti D. A. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. A. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas