Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-01-09 · Byla Nr. A2.6.-175-792/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-175-792/2014Nutarimas · 2014-01-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-143-360/2014Nutartis · 2014-03-05Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-2209-963/2016Nutartis · 2016-05-02Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
A2.6.-175-792/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05118-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Pažeidėjas
D. A.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-175-792/2014(Proceso Nr. 4-06-3-05118-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-13-8015063KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Dovilei Basytei, dalyvaujant D. A., išnagrinėjęs D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-29 D. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013-11-26, 18.03 val., adresu Statybininkų pr. 70, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,82 prom.), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, kelio dangą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. A. teismo posėdžio metu neprisipažino padariusi pažeidimą. Parodė, kad yra kalta dėl eismo įvykio, greitis įvykio metu buvo saugus. Vartojo jai paskirtus vaistus. Valerijono lašiukus gėrė pas gydytoją, tabletę išgėrė iš karto po eismo įvykio, alkoholio nevartojo.

Liudytojas G. L., dirbantis Kelių policijos biure, teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje D. A. minėjo, kad vartojo kažkokius vaistus. D. A. būsena buvo keistoka, ji nesiorientavo, buvo pasimetusi, alkoholio kvapo liudytojas nejautė.

Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su D. A. po įvykio nebendravo. D. A. vaikščiojo sunkiai, koordinacija buvo sutrikusi.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Išanalizavus šią teisės normą, darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 str. taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, kad D. A. kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymo.

Visų pirma pastebėtina tai, kad transporto priemonę draudžiama vairuoti ne tik apsvaigus nuo alkoholio, bet ir nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Šis draudimas teisės aktų leidėjų yra laikomas itin svarbiu, todėl įtvirtintas net keliuose teisės aktuose. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d.). Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 1 d.). Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 4 p.). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Kelių eismo taisyklių 9 p.). Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui (Kelių eismo taisyklių 14 p.). Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Kelių eismo taisyklių 233 p.). Už šių draudimų nelaikymą teisės aktų leidėjas numatė griežtą atsakomybę, pvz. ATPK 126 str. 5 d. numatyta, kad griežta nuobauda yra baudžiamas narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu buvo apgadinta ir kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, todėl pažeidėjai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d., kurioje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 127 str. 3 d.). Pažeidėja neneigia, kad psichiką veikiančias medžiagas – vaistus – vartojo tiek prieš eismo įvykį, tiek iš karto po jo. Šią aplinkybę ji pati nurodė tiek pareiškime teismui (b.l. 37), tiek teismo posėdžio metu. Vykdydama teisės aktų reikalavimus pažeidėja turėjo pareigą pasidomėti apie jos vartojamų vaistų galimą poveikį organizmui ir apribojimus vairuoti transporto priemonę, tuo labiau, kad įsigyjant bet kokius vaistus, kartu su jais visada būna vaistų vartojimo instrukcija, kurioje visada nurodytas vaistų poveikis tokiais atvejais. Pažeidėja šių būtinų atsargumo priemonių nesilaikė arba vairavo transporto priemonę net ir žinodama apie vaistų poveikį organizmui. Be to, pažeidėja vaistus vartojo ir iš karto po eismo įvykio, kas laikytina bandymu nuslėpti savo apsvaigimą paties eismo įvykio metu. Pažeidėja taipogi laikė egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti, turi vairuotojo pažymėjimą, todėl konstatuotina, kad apie aukščiau nurodytus Kelių eismo taisyklių ir LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus bei ATPK numatytą atsakomybę už šių reikalavimų nesilaikymą žino. Nepaisant to, pažeidėja šių reikalavimų nesilaikė, vartojo psichiką veikiančias medžiagas – vaistus – prieš eismo įvykį ir po jo, todėl būdama eismo dalyve pažeidė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vairavo transporto priemonę sirgdama, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui, buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, be to buvo apsunkintas pažeidėjos blaivumo ir apsvaigimo nustatymas po eismo įvykio.

Be to, pastebėtina, kad po eismo įvykio alkotesteriu buvo patikrintas pažeidėjos blaivumas ir 18.19 val. buvo nustatytas 0,82 prom., o 18.59 val. nustatytas 0,60 prom. neblaivumas (b.l. 22). Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris turi iki 2014-04-30 galiojantį patikros sertifikatą (b.l. 23), todėl abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Šių parodymų teisingumą patvirtina ir pačios pažeidėjos teismui pateiktas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ 2013-11-26 „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas“ (b.l. 42). Jame nurodyta, kad 20.30 val. alkotesteriu buvo nustatytas 0,14 prom., o 20.50 val. – 0,05 prom. neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad 20.30 val. paimtame kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 43). Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, svarbu nustatyti tik tą aplinkybę, ar asmuo buvo neblaivus eismo įvykio metu. Tai, kad asmens neblaivumas praėjus tam tikram laikui yra sumažėjęs ar išnykęs, įtakojama natūralių organizme vykstančių alkoholio šalinimo procesų. Nagrinėjamu atveju nuo eismo įvykio 18.03 val. iki 20.30 val., kai buvo paimtas pažeidėjos kraujo mėginys bei pažeidėja tikrinta alkotesteriu, praėjo net dvi su puse valandos, todėl pažeidėjos iniciatyva atlikto tyrimo duomenys neprieštarauja policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytiems duomenims ir juos netgi patvirtina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pažeidėja vairavo transporto priemonę taip pat ir vartojusi alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jokios byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti pažeidėjos kalte, byloje esantys duomenys ir įrodymai objektyviai patvirtina, kad D. A. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, nurodytą jos atžvilgiu 2013-11-29 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kadangi jos veiksmai atitinka ATPK 127 str. 3 d. nurodyto pažeidimo sudėtį. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjai skirtina ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

D. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. paskirti 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius