- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- eI3-5092-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02486-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnyba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos bei darbo užmokesčio išieškojimo už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. PK E-531 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo S. G.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją S. G. į Tarnybos (duomenys neskelbtini) (skunde pareiškėjas neteisingai nurodo savo pareigas – (duomenys neskelbtini)) agento pareigas; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjo S. G. naudai iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d. dirbo Tarnyboje (duomenys neskelbtini) agentu (skunde klaidingai nurodyta – (duomenys neskelbtini) agentu). Pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – už Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-821 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašas), 6.1 ir 6.2 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, taip padarydamas tarnybinį nusižengimą. Remiantis Įsakymu buvo nutraukta su pareiškėju 2020 m. lapkričio 11 d. sudaryta pareigūno tarnybos sutartis. Pareiškėjas neginčija fakto, kad 2022 m. balandžio 30 d. prieš pradėdamas eiti tarnybines pareigas, t. y. 6.55 val. atlikdamas privalomą blaivumo patikrinimą, jis į alkotesterį įpūtė 0,45 promilės. 2022 m. balandžio 30 d. buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo aktas Nr. 2 VP-163 (toliau – ir Nušalinimo nuo darbo aktas), kuriuo jis buvo nušalintas nuo tarnybos dėl neblaivumo, nes alkotesteriu BAAC Nr. 2055 2 išpūstame ore nustatyta 0,45 promilės, įvertinus paklaidą – 0,4 promilės, alkoholio koncentracijos. Tačiau pareiškėjas nesutinka, kad jis tarnybos metu buvo neblaivus. Pareiškėjas nurodė, kad išvakarėse draugo gimtadienyje išgėrė alaus, apgirtęs nesijautė. Ryte atsikėlęs jautėsi žvalus ir pailsėjęs, blaivus. Stipriųjų alkoholinių gėrimų iš vakaro nevartojo, todėl net neįtarė, kad organizme galėjo likti alkoholio vartojimo padarinių. Šie jo paaiškinimai atlikus tarnybinį patikrinimą nėra paneigti, nes nenustatyta, kad jis tarnyboje buvo neblaivus. 2022 m. gegužės 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-8 „Dėl tarnybos (duomenys neskelbtini) agento S. G. neblaivumo“ (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo forma – neatsargumas, t. y. pareiškėjas, būdamas tarnybos metu neblaivus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nors nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Visų pirma, neblaivumo patikrinimo akte nurodomas tikrinimo laikas – 6 val. 54 min., t. y. patikrinimas atliktas prieš pareiškėjui pradedant eiti tarnybą, jo išpūstame ore alkotesteris parodė 0,45 (0,4) promilės. Šios aplinkybės pačios savaime patvirtina, kad teiginys, neva pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, neatitinka objektyvios tikrovės. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) ryte atvyko į tarnybą, nevengė tikrintis blaivumo, pūtė į alkotesterį, kaip to reikalauja Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašas. Vėliau savo iniciatyva važiavo į gydymo įstaigas, siekdamas atlikti kraujo serologinius tyrimus etilo alkoholio koncentracijai nustatyti. Toks pareiškėjo elgesys patvirtina, kad jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad yra neblaivus tarnybos metu, nes tokiu nesijautė. Išvados teiginys, kad pareiškėjas turėjo numatyti, jog dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių ir tai yra neatsargumo kaltės forma, yra deklaratyvus, neturintis nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nėra aišku, apie kokius padarinius rašė vyr. agentas A. V., darydamas tokią išvadą, kadangi pareiškėjas blaivumo tikrinimo metu nebuvo pradėjęs eiti tarnybinių pareigų, o veikos, kaip nurodoma Išvadoje, nedarė. Pareiškėjo neblaivumo tikrinimo metu būtini neblaivumo tikrinimo požymiai nebuvo nustatyti. Nei Įsakyme – atleidime iš tarnybos, nei vyr. agento Išvadoje minėti požymiai taip pat nenurodyti. Taigi, nebuvo nustatyti Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 ir 15.3 papunkčiuose įtvirtinti požymiai. Atkreipia dėmesį, kad neblaivumą patvirtinantys požymiai nėra nurodyti ir Nušalinimo nuo darbo akte. Tai reiškia, kad Nušalinimo nuo darbo aktas, remiantis Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 16 ir 18 punktų reikalavimais, negali būti vertinamas kaip neabejotinas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo neblaivumą tarnybos metu. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) (toliau – Taisyklės), ir Tarnybos direktoriaus patvirtintame Tarnybos veikloje naudojamų sąvokų sąvade vartojamas sąvokas. DK ir Alkoholio kontrolės įstatyme neblaivumo sąvokos nėra, ji neatskleista. Taisyklėse ši sąvoka taip pat nėra atskleista. Minėti norminiai aktai tiesiogiai neapibrėžia, koks asmuo pagal kokius požymius laikomas neblaiviu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme ši sąvoka taip pat neatskleista. O Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje neblaivumas apibrėžiamas kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Galiojantys įstatymai, kiti norminiai aktai nenustato, kad Tarnybos darbuotojas, kurio iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organiniuose skysčiuose alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės ar daugiau, yra neblaivus. Taigi, taikant įstatymo analogiją (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalis) darytina išvada, kad pareiškėjui nustačius jo iškvėptame ore 0,4 promilės alkoholio koncentraciją ir nenustačius alkoholio koncentracijos kituose jo organizmo skysčiuose bei neegzistuojant nustatytiems kitiems išoriniams asmens neblaivumą ar apsvaigimą patvirtinantiems požymiams, pareiškėjas negali būti laikomas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvęs neblaivus. Aplinkybę, kad nebuvo nustatyti kiti neblaivumą ar apsvaigimą patvirtinantys požymiai, įrodo atsakovės pareigūno surašytas Nušalinimo nuo darbo aktas. Šiame Nušalinimo nuo darbo akte nėra nustatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Jame nurodoma, kad tikrinimo metu nenustatyta, jog iš pareiškėjo burnos sklistų alkoholio kvapas, jis elgtųsi neadekvačiai, jo judesiai nekoordinuoti, o kalba nerišli. Pareiškėjo nuomone, atsakovės pareigūno vyr. agento A. V. surašyta Išvada yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsta. Ji neatitinka Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų, todėl pareiškėjas nepagrįstai nušalintas nuo tarnybos dėl neblaivumo. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 16 punkte sakoma, kad nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo aktas surašomas tuomet, kai įvertinamos Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkte nurodytos aplinkybės ir egzistuoja pagrįstas įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs. Neblaivumo nustatymo tvarkos apraše nėra išlygų, nustatančių, kad minėtam aktui surašyti pakanka alkoholio matuoklio parodymų, tiriamojo išpūstame ore alkoholio koncentracija viršija 0,00 promilės, kaip tai nurodyta Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte. Minėta, kad Tarnybos direktorius Įsakymu skyrė tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už tai, kad jis pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčius. Šiuose papunkčiuose nurodoma, kad leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija techninėmis tikrinimo priemonėmis metu darbuotojų, kurie ima, nešioja ar grąžina tarnybinį ginklą, ar darbuotojų, kurie pagal tarnybos pobūdį vykdo saugomų asmenų ar saugomų objektų apsaugos funkcijas, yra 0,00 promilių. Nei šiuose, nei kituose Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo punktuose nėra kalbama apie tai, kad viršijus leistiną 0,00 promilių koncentraciją asmuo yra laikomas neblaiviu. Pareiškėjas neginčija fakto, kad technine priemone jo išpūstame ore nustatyta 0,4 promilės, tačiau ginčija neblaivumo nustatymo aplinkybę. Remiantis Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašu, 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimas savaime negali būti prilygintas asmens neblaivumui, o išpūstame ore technine priemone nustačius 0,05–0,2 promilės, tikrinamasis atleistinas iš darbo dėl neblaivumo. Tai neatitinka neblaivumo sąvokos, nurodytos ankstesniame teisės akte. Taigi tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ne už buvimą neblaivaus tarnybos metu, o tik už 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimą. Ginčijamo Įsakymo preambulėje nurodyta, kad direktorius priimdamas Įsakymą vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 12 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei Išvada. Pareiškėjo supratimu, jis atleistas iš darbo remiantis 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, t. y. už tai, kad tarnybos metu buvo neblaivus, nors už tai jam tarnybinė nuobauda nebuvo skirta. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimą blaivumo tikrinimo techninėmis priemonėmis nustačius daugiau nei 0,00 promilės. Todėl, pareiškėjo nuomone, iš tarnybos jis atleistas be teisėto pagrindo, nors neva nustatytas faktinės aplinkybės – jo neblaivumas tarnybos metu. Be to, Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimą, t. y. kai alkoholio koncentracija tikrinamojo išpūstame ore ir užfiksuota technine priemone viršija 0,00 promilės. Pareiškėjo nuomone, jei teismas pripažintų, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, skirta nuobauda yra per griežta, nes ji neatitinka jo asmenybės ir nusižengimo pobūdžio. Pažymi, kad nei žala, nei veika, kaip minima Išvadoje, nebuvo padaryta. Dėl galimai padaryto nusižengimo nekilo jokių padarinių. Padariniai nenustatyti ir tarnybinį tikrinimą atlikusio agento akte bei vėlesnėje Išvadoje. Pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Nepagrįstai pripažinta, kad nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus ir tai yra sunkinanti aplinkybė. Tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – neblaivumas – negali būti vertinamas kaip atsakomybę už tarnybinį nusižengimą sunkinanti aplinkybė, nes ji iš esmės nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo (atkreipia teismo dėmesį), kad skunde klaidingai nurodytos pareiškėjo pareigos – pareiškėjas ėjo ne Tarnybos (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) agento pareigas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas vykdė funkcijas specialioje veiklos srityje – vykdė saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto apsaugą (Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) agento pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-31 (toliau – Pareigybės aprašymas), 7 punktas). Išvadoje buvo konstatuota, kad 2022 m. balandžio 30 d., tarnybos metu, prieš paimdamas tarnybinį ginklą, pareiškėjas viršijo nustatytą leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją (6.55 val. – 0,45 promilės, atėmus paklaidą – 0,4 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20552 rodmenys); ir 7.17 val. – 0,49 promilės, atėmus paklaidą – 0,44 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20551 rodmenys) ir dėl to tarnybos metu buvo neblaivus (Patikros sertifikatuose nurodyta, kad girtumui nuo 0,01 iki 1,00 promilės galima ± 0,05 promilės paklaida. Atsižvelgiant į tai, kad paklaida galima ir į mažesnę pusę, rodmenys traktuotini pareiškėjo naudai, t. y. pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 0,4 promilės, o antro – 0,44 promilės girtumas). Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Dėl savo poelgio pareiškėjas gailėjosi (nurodė paaiškinime), tačiau ši lengvinanti aplinkybė neturėjo didelės įtakos priimant galutinį sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris tarnybos metu buvo neblaivus. Savo paaiškinime pareiškėjas prisipažino iš vakaro draugo gimtadienyje vartojęs alkoholį, todėl Išvadoje buvo nustatyta, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kaltės forma – neatsargumas, t. y., jis, būdamas tarybos metu neblaivus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nors nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Išvados 2 ir 3 punktuose Tarnybos direktoriui buvo siūloma pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) agentas S. G. 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus ir dėl to pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus ir taip padarė tarnybinį nusižengimą, ir, vadovaujantis Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Iš ginčijamo Įsakymo bei jo sudedamosios dalies – Išvados turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinius nusižengimus apimtį sudaro tai, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčius. Taigi, nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas – valstybės pareigūnas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus Tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai neteisėtas valstybės pareigūno elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės pareigūno, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu, t. y. pareiškėjas suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nors nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Vertinant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tarnyba Tarnyboje grindžiama, be kita ko, įstatymo viršenybės, teisėtumo ir tarnybinės drausmės, skaidrumo, teisingumo ir kt. principais (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Priimtas į tarnybą asmuo duoda priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą Tarnybos pareigūno vardą (Įstatymo 22 straipsnis). Pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje ir vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. vykdė saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto apsaugą. Minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo. Todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas. Minėtas pažeidimas negali būti ignoruojamas, nes taip kitiems pareigūnams būtų pademonstruotas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje. Atsižvelgusi į tai, atsakovė teigia, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka tiek padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, tiek ir pareiškėjo asmenybę. Pareiškėjo veiksmai vertinami kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir Tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus. Taigi, paskirta tarnybinė nuobauda atitinka ir proporcingumo bei teisingumo kriterijus. Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde ginčija jo neblaivumo nustatymo aplinkybę, nes neva ji neatitinka Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimų. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi, prieš surašant Nušalinimo nuo darbo aktą, buvo įvertinti visi požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus (Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 papunktis) ir atitinkamai viskas buvo užfiksuota Nušalinimo nuo darbo akto pirmame lape. Remiantis alkotesterio parodymais buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus, tad jo nušalinimas nuo darbo (tarnybos) buvo pagrįstas ir teisėtas. Alkotesterio parodymai, esant jo metrologinės patikros sertifikatui, yra tinkamas įrodymas pareigūno neblaivumo faktui patvirtinti. Duomenų, paneigiančių pareiškėjo neblaivumą, Tarnyba nebuvo gavusi.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad tarnyba jam turėjo prasidėti 7.00 val. Patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas prieš pat tarnybą, vėliau, praėjus 15–20 min., dar kartą buvo patikrintas dėl neblaivumo, tačiau nesupranta, kodėl alkotesteris parodė daugiau promilių. Neneigė iš vakaro vartojęs alkoholio, teigė, kad buvo išgėręs 3–4 butelius alaus.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad alkotesterio parodymai yra pakankamas pagrindas pareiškėjo girtumo faktui patvirtinti; tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teigė, kad Tarnyba laikosi griežtos pozicijos, kai nustatomas girtumo faktas, pareigūnas visuomet yra atleidžiamas iš Tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. PK E-531 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo S. G.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo S. G. grąžinimo į Tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. G. 2020 m. lapkričio 11 d. Tarnybos pareigūno tarnybos sutartimi Nr. ST-528 buvo priimtas į Tarnybą; pareiškėjas Tarnyboje ėjo (duomenys neskelbtini) agento pareigas.
6. Tarnyba 2022 m. balandžio 30 d. 7.30 val. surašė Nušalinimo nuo darbo aktą, kuriuo pareiškėjas S. G. (vyresnysis agentas) buvo nušalintas nuo pareigų likusiam pamainos laikui. Pagrindas: stacionaraus alkoholio matuoklio rodmenys (tikrinimo laikas 6.55 val., alkotesterio rodmenys – 0,45 promilės, pritaikius paklaidą – 0,40 promilės). Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs: 1) iš burnos sklido alkoholio kvapas (Ne); 2) neadekvati elgsena (Ne); 3) nerišli kalba (Ne); 4) nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena (Ne).
Įmonės darbuotojo testo alkoholiui asmens protokole nurodyta, kad 2022 m. balandžio 30 d. 06:55:04 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,45 promilės alkoholio kiekis; 2022 m. balandžio 30 d. 07:17:04 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,49 promilės alkoholio kiekis.
7. Tarnybos direktoriaus pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Tarnybos 2022 m. gegužės 2 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. NP-34 pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą bei pažemino pareigūno vardą: 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus, t. y. 6.54 val. atlikus patikrą alkoholio matuokliu buvo nustatyta 0,45 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (pritaikius paklaidą – 0,4 promilės); 7.16 val. pakartotinai atlikus patikrą buvo nustatyta 0,49 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (pritaikius paklaidą – 0,44 promilės). Šiais savo veiksmais pareiškėjas galbūt šiurkščiai pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 5.1 papunktį (Tarnybos darbuotojų, kurie ima ar grąžina tarnybinį ginklą, iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija tikrinimo techninėmis priemonėmis metu – 0,00 promilių), 5.2 papunktį (darbuotojų, kurie pagal tarnybos pobūdį vykdo saugomų asmenų ar saugomų objektų apsaugos funkcijas, – 0,00 promilių) bei galbūt pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas buvo prašomas iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.
8. 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą dėl įvykio tarnyboje Nr. TP-1333 (paaiškinimą), kuriame, be kita ko, nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, nieko nekaltina, dėl įvykio pretenzijų niekam neturi; jis tą dieną nesusitvarkė emociškai ir psichologiškai; neįvertino situacijos, kad iš vakaro vartotas alkoholis iš jo organizmo nepasišalins per poilsio laiką iki tarnybos pradžios. Prašė atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes ir jo atžvilgiu priimti teisingą bei sąžiningą sprendimą.
9. Tarnybos pareigūnas 2022 m. gegužės 12 d. surašė Išvadą, kurioje konstatuota, kad 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu prieš paimdamas tarnybinį ginklą S. G. viršijo nustatytą leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją (6.55 val. – 0,45 promilės, atėmus paklaidą – 0,40; 7.17 val. – 0,49 promilės, atėmus paklaidą – 0,44 promilės) ir dėl to tarnybos metu buvo neblaivus (duomenų, paneigiančių S. G. neblaivumą, negauta). Šiais savo veiksmais S. G. pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jis trauktinas tarnybinėn atsakomybėn. Dėl savo poelgio S. G. gailėjosi, tačiau ši lengvinanti aplinkybė neturi didelės įtakos priimant galutinį sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris tarnybos metu buvo neblaivus. S. G. veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tad S. G. elgesys įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Jo kaltės forma nurodyta kaip neatsargi.
Išvadoje, be kita ko, Tarnybos direktoriui buvo siūloma pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) agentas S. G. 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu būdamas neblaivus pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus ir taip padarė tarnybinį nusižengimą; vadovaujantis Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, už padarytą tarnybinį nusižengimą S. G. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; vadovaujantis Įstatymo 59 straipsnio 4 dalimi, nemokėti S. G. darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.
10. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 12 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei atsižvelgdamas į minėtą Išvadą, 2022 m. gegužės 12 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, be kita ko, skyrė septintojo tarnybinio rango pareigūnui S. G., (duomenys neskelbtini) agentui, tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimų pažeidimą, t. y. už padarytą tarnybinį pažeidimą; atleido iš tarnybos 2022 m. gegužės 13 d. septintojo tarnybinio rango pareigūną S. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vyresnįjį agentą bei nutraukė 2022 m. gegužės 13 d. su S. G. 2020 m. lapkričio 11 d. sudarytą Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos sutartį Nr. ST-598.
Pareiškėjas kitą dieną susipažinęs su Įsakymu pažymėjo, kad nuobauda jo atžvilgiu taikoma per griežta.
11. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl minėto Įsakymo panaikinimo.
12. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus, taip pat jų padarinius. Pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos Vadovybės apsaugos tarnybos vidaus tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas dėl paties pareigūno kaltės. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, tarp kurių yra ir atleidimas iš tarnybos (6 punktas). Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už buvimą neblaivaus, apsvaigusio nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu. Įstatymo 60 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 66 straipsnyje. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad, skirdamas tarnybinę nuobaudą, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius atsižvelgia į: 1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį; 2) pareigūno kaltės formą; 3) pareigūno asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įstatymo 66 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, t. y. konkreti tvarka nustatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-172 (toliau – Aprašas).
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.
Įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų, kai tarnybos metu jis yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui Vadovybės apsaugos direktoriaus įgaliotų pareigūnų sprendimu. Nušalinimas nuo pareigų reglamentuotas ir Aprašo 17 punkte. Taip pat teismas pažymi, kad, remiantis Įstatymo 66 straipsnio 7 dalimi ir Aprašo 20 punkto trečia pastraipa, darytina išvada, kad tikrinamas pareigūnas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas) jo nušalinimą nuo pareigų turi teisę apskųsti įgalioto tirti tarnybinį nusižengimą pareigūno (t. y. tikrintojo) vadovui. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.
13. Analizuojat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, akivaizdu, kad vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą svarbi ne tik minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis (nagrinėjamu atveju neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių, ir kt.), bet ir patikrinimas, ar atsakovas laikėsi pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų ir taisyklių. LVAT nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu, pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini įstatymo nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005 ir kt.); kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai vertinami atsižvelgiant į šių pažeidimų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam teisės aktais garantuojamos teisės, pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga ir pan. (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011 ir kt.).
Be to, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).
14. Pareiškėjas nesutinka, kad jis tarnybos metu buvo neblaivus, tačiau tokie pareiškėjo samprotavimai yra visiškai nepagrįsti, juos paneigia byloje nustatyti duomenys.
15. Visų pirma, pareiškėjo Pareigybės aprašymo 1 punkte nurodyta, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini), į kurį yra paskirtas Tarnybos direktoriaus įsakymu, vyresnysis agentas yra valstybės pareigūnas. Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodyta, kad vyresnysis agentas vykdo saugomo asmens ir (ar) saugomų asmenų apsaugą. Išvadoje yra nurodyta, kad pareiškėjas (vyresnysis agentas) savo pareigas vykdo su tarnybiniu ginklu, šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. Tai patvirtina, kad pareiškėjo vykdomos pareigos tarnybos metu reikalauja ypatingos atsakomybės, susikaupimo ir atsargos.
Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad tarnybos darbuotojų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tikrinimo techninėmis priemonėmis, taip pat ir alkoholio kiekio matuoklio, metu: „6.1. darbuotojų, kurie ima, nešioja ar grąžina tarnybinį ginklą – 0,00 promilių; 6.2. darbuotojų, kurie pagal tarnybos pobūdį vykdo saugomų asmenų ar saugomų objektų apsaugos funkcijas – 0,00 promilių.“
Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad Tarnybos darbuotojai, kurie apsiginkluoja Tarnybos ginklų laikino saugojimo patalpose, prieš pradėdami tarnybą ir pasiimdami tarnybinį ginklą, privalo pasitikrinti ten esančia technine priemone.
Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad techninei priemonei užfiksavus leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos ribos viršijimą (atėmus leidžiamą paklaidą) ir jei Tarnybos darbuotojas nesutinka su techninės priemonės rodmenimis, jis turi teisę atlikti pakartotinį tikrinimą metrologiškai patikrinta technine priemone praėjus ne mažiau kaip 5 minutėms, bet ne daugiau kaip 15 minučių po pirminio tikrinimo. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo blaivumas 2022 m. balandžio 30 d. du kartus buvo tikrinamas techninėmis priemonėmis (alkoholio kiekio matuokliais). Abu kartus buvo nustatyta, kad pareiškėjo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija viršija nustatytą leidžiamą ribą, t. y. 6.55 val. buvo nustatyta 0,45 promilės, atėmus paklaidą – 0,4 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20552 rodmenys); 7.17 val. – 0,49 promilės, atėmus paklaidą – 0,44 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20551 rodmenys) (patikros sertifikatuose nurodyta, kad girtumui nuo 0,01 iki 1,00 promilės galima ± 0,05 promilės paklaida). Į bylą yra pateikti alkotesterių sertifikatai, todėl jų rodmenimis nėra pagrindo abejoti. Pastebėtina, kad pats pareiškėjas minėtų duomenų neginčija. Taigi, pareiškėjo girtumo faktas alkotesterio parodymais buvo nustatytas ne tik prieš pat tarnybą (6.55 val.), bet jau ir prasidėjus jai (7.17 val.). Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad minėtą dieną pareiškėjo tarnyba prasidėjo 7.00 val. Tai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas, priešingai, nei teigia skunde, tarnybos metu buvo neblaivus.
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, jog alkotesterio parodymai negali būti pagrindas konstatuoti, kad jis 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neturi jokio pagrindo. Remiantis LVAT praktika, esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui, laikytina, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. N63-4182/2010; 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje N63-4172/2010; 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. N444-1023/2010). Teismas pažymi, kad atsakovė į bylą yra pateikusi alkotesterių, kuriais buvo fiksuotas pareiškėjo neblaivumo faktas, metrologinės patikros sertifikatus. Tad pareiškėjo neblaivumo testų rezultatai laikytini patikimu jo neblaivumo įrodymu.
16. Pareiškėjas teigia, kad nesijautė neblaivus ir nepagrįstai buvo nušalintas nuo tarnybos.
Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, jog įtarus, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs (prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ir (ar) apsvaigimo procedūrą), būtina įvertinti: požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus ar kiti požymiai), nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.) (15.1 papunktis); metrologiškai patikrintų techninių priemonių rodmenis atlikus neblaivumo tikrinimą (15.2 papunktis); ar darbuotojas galimai neblaivus ar apsvaigęs yra darbo vietoje, kurioje privalo atlikti darbines pareigas, darbo metu (kai privalo atlikti darbines pareigas arba privalo laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos) (15.3 papunktis); ar apsvaigimo nesukėlė darbo aplinkos veiksnių, nepriklausančių nuo darbuotojo valios, poveikis (15.4 papunktis).
Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad įvertinus Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkte nurodytas aplinkybes ir esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, nedelsiant surašomas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo aktas (Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 2 priedas) bei tarnybinis pranešimas Tarnybos direktoriui, informuojant jį apie įvykį. Kas konkrečiai nurodoma Nušalinimo nuo darbo akte, įtvirtinta Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 18 punkte.
Kaip matyti iš bylos, 2022 m. balandžio 30 d. 7.30 val. buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo aktas, kuriuo pareiškėjas likusiam pamainos laikui buvo nušalintas nuo darbo dėl neblaivumo. Šis aktas, priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo surašytas laikantis Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Nors pareiškėjui nebuvo nustatyti neblaivumo požymiai (tokie kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ar nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.) (Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 papunktis), tačiau buvo atliktas vienas iš objektyvių tyrimų blaivumui nustatyti – pareiškėjas du kartus buvo patikrintas alkotesteriu, jo rodmenys parodė, kad pareiškėjo alkoholio koncentracija išpūstame ore viršija Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte nustatytas normas. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 16 punkte nėra pasakyta, kad tik esant Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 papunktyje nurodytiems požymiams nedelsiant surašomas Nušalinimo nuo darbo aktas. Šiam aktui surašyti užtenka ir atitinkamų metrologiškai patikrinto alkotesterio rodmenų (15.2 papunktis). Teismas neturi pagrindo abejoti Nušalinimo nuo darbo aktu. Tarnyba iš esmės įvertino visas Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkte nurodytas aplinkybes, tai matyti iš minėto akto.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Nušalinimo nuo darbo aktą galėjo skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat pareiškėjas nėra į bylą pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų jame nustatytas aplinkybes. Taigi, Nušalinimo nuo darbo aktas yra taip pat vienas iš įrodymų, kuris patvirtina pareiškėjo ginčo laikotarpiu buvimo tarnyboje neblaivaus faktą, nes toks aktas, minėta, surašomas tik tada, kai yra pagrįstas įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs.
Be to, teismas pabrėžia, kad, minėta, pareiškėjo alkoholio koncentracija iškvėptame ore 6.55 val. buvo 0,45 promilės, o 7.17 val. – 0,49 promilės. Taigi, nors, pagal Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo nuostatas, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, tai nepaneigia aplinkybės, kad pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjo iškvėptame ore buvo nustatyta didesnė alkoholio koncentracija. Tai galimai paneigia ir pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis nesijautė neblaivus ir todėl nepagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų.
17. Pareiškėjas neneigia, kad išvakarėse draugo gimtadienyje išgėrė alaus; teismo posėdyje nurodė, kad jis išvakarėse buvo išgėręs 3–4 butelius alaus. Ši aplinkybė, vertinant kitų įrodymų kontekste, taip pat yra svarbi ir reikšminga darant išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo tarnyboje neblaivus.
Be to, kaip matyti iš pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. paaiškinimo (tarnybinio pranešimo), jis, be kita ko, nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, nieko nekaltina, dėl įvykio pretenzijų niekam neturi; jis tą dieną nesusitvarkė emociškai ir psichologiškai; neįvertino situacijos, kad iš vakaro vartotas alkoholis iš organizmo nepasišalins per poilsio laiką iki tarnybos pradžios. Prašė atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes ir jo atžvilgiu priimti teisingą bei sąžiningą sprendimą. Taigi, pareiškėjas savo paaiškinime iš esmės pripažino, kad tarnybos metu buvo neblaivus. Vėliau, įstojus atstovui, pareiškėjas ėmė neigti, kad tarnybos metu buvo neblaivus.
18. LVAT yra konstatavęs, kad faktas, kad tarnybos (darbo) metu buvo neblaivus, teisme gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. specialių techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojanti, rodmenimis; medicininės apžiūros aktais; specialisto (toksikologo) išvada; darbdavio surašytais dokumentais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo buvimo darbo metu neblaivaus faktas; liudytojų parodymais ir kt. (žr., pvz., 2014 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-1449/2014).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo neblaivumo darbe faktas neginčijamai yra nustatytas alkotesterių, kurie turi galiojančius metrologinės patikros sertifikatus, rodmenimis (apskritai šis tyrimas yra vienas iš objektyviausių ir patikimiausių įrodymų asmens neblaivumui nustatyti), Nušalinimo nuo darbo aktu, taip pat iš esmės paties pareiškėjo paaiškinimais, vertinant juos kitų įrodymų kontekste.
Teismui nepateikta objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti minėtais įrodymais bei jais nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus.
20. Pareiškėjo supratimu, jis atleistas iš tarnybos vadovaujantis Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, t. y. už tai, kad tarnybos metu buvo neblaivus, nors už tai jam tarnybinė nuobauda nebuvo skirta. Teigia, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimą, t. y. blaivumo tikrinimo techninėmis priemonėmis (alkotesterio parodymais) nustačius daugiau nei 0,00 promilės, o ne už tai, kad tarnybos metu buvo neblaivus. Pareiškėjo nuomone, iš tarnybos jis atleistas be teisėto pagrindo.
Tačiau tokie pareiškėjo samprotavimai neturi jokio pagrindo. Tiek iš Įsakymo, tiek ir iš Išvados matyti, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – būtent už tai, kad jis 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus (Įstatymo 60 straipsnio 12 punktas, 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas, to paties straipsnio 2 dalies 7 punktas). Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiai nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – skiriama už asmens buvimą neblaivaus tarnybos metu. Pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybos metu, minėta, yra neginčijamai nustatytas.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose draudžiama įvairiose statutinėse įstaigose, taip pat valstybės institucijose ir įstaigose vartoti alkoholinius gėrimus. Šios nuostatos iš esmės patvirtina, kad Tarnybos pareigūnų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų.
Teismas pažymi, kad vien tai, jog Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimą, nepaneigia, jog pareiškėjui realiai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirta už buvimą neblaiviam tarnybos metu. Šis netikslumas laikytinas formaliu ir nedarančiu įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjo veiksmuose pagrįstai buvo konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teismas su atliktu vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Tarnybos minėti formalūs netikslumai, atskleidžiant ir pareiškėjo neatsargios kaltės formos turinį, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą.
22. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl jam per griežtos tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
Minėta, kad Įstatymo 66 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog, skirdamas tarnybinę nuobaudą, Tarnybos direktorius atsižvelgia į: 1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį; 2) pareigūno kaltės formą; 3) pareigūno asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš Išvados, Tarnyba skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą iš esmės vertino nurodytas aplinkybes, tačiau akcentavo, kad tai, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, yra šiurkštus pažeidimas, kuris iš esmės ir lemia jam skiriamos nuobaudos rūšį, t. y. jos griežtumą.
Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad esamoje situacijoje pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kuri yra labai griežta (pati griežčiausia iš nustatytų tarnybinių nuobaudų rūšių), tačiau proporcinga ir teisinga padarytam pažeidimui.
Pirma, LVAT iš esmės nagrinėdamas labai panašią bylą, t. y. dėl Tarnybos pareigūnui paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – už tai, kad jis tarnybos metu buvo neblaivus, pripažino, jog pareigūno neblaivumo faktas tarnybos metu yra pakankamas pagrindas jam skirti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą (žr. 2022 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4210-789/2021).
Antra, analizuojant kitą teismų praktiką, kai valstybės tarnautojas ar pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, tenka pripažinti, jog ji taip pat yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu) (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-143-438/2013; 2012 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-520-2362/2012; 2012 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-347/2012; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-268/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-62-2225/2011; ir kt.). Reikia pabrėžti, kad kartu pažymima, jog pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos būtų galima netaikyti tik jeigu būtų pateikti tokie duomenys, kurie parodytų šios tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš tarnybos) akivaizdų neadekvatumą arba neproporcingumą padarytam nusižengimui.
Trečia, nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. G. buvo susipažinęs su Tarnybos vidaus teisės aktais, todėl privalėjo žinoti, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaivaus faktas vertinamas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, todėl už jį gali būti taikomos griežtesnės teisinės sankcijos. Be to, pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje ir vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. vykdė saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugą, tai darė privalomai turėdamas ginklą. Minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo. Tad teismas sutinka su Tarnybos argumentais, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, kadangi savo veiksmais jis galėjo sukelti pavojų tiek saugomų asmenų, tiek ir visuomenės saugumui. Tokie pažeidimai negali būti ignoruojami, nes tokiu atveju kitiems pareigūnams būtų parodytas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje.
Ketvirta, pareiškėjas teigia, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka jo asmenybės, nes yra charakterizuojamas teigiamai, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jo elgesys 2020 m. kovo 1 d. buvo svarstytas Tarnybos etikos komisijoje. Į bylą pareiškėjas yra pateikęs ir Tarnybos direktoriui adresuotą prof. V. L. laišką, kuriame šis prašė S. G. skirti švelnesnę nuobaudą. Tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės, vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, nėra jau tokios išskirtinės, beje, minėta, jo elgesys 2020 metais buvo svarstytas Tarnybos etikos komisijoje, kurios rodytų, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui.
Penkta, pareiškėjas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, dėl jo neatsirado jokių neigiamų padarinių. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėtis yra formali, tad neigiamų pasekmių nėra reikalaujama. Šiuo atveju teisės normos yra sukonstruotos taip, kad jos veiktų prevenciškai, t. y. būtent būtų apsaugoma ir išvengiama galinčių atsirasti ypač sunkių ir neigiamų padarinių. Akivaizdu, kad tokias pareigas einantis pareigūnas, dargi su šaunamuoju ginklu ir esantis neblaivus, yra ypač didelė grėsmė. Tad tai, kad šiuo atveju prevenciškai buvo užkirstas kelias galimoms neigiamoms pasekmėms, nėra jokia pareiškėjui palanki aplinkybė, į kurią reikšmingai turėtų būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą.
Šešta, pareiškėjas teigia, kad tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – neblaivumas – negali būti vertinamas kaip atsakomybę už tarnybinį nusižengimą sunkinanti aplinkybė. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais sutinka. Antra vertus, pažymėtina, kad nors Išvadoje ir yra nurodyta, jog: „Įstatymo 66 str. 13 d. 5 p. nustato, kad viena iš atsakomybę už tarnybinius nusižengimus sunkinančių aplinkybių yra ta, kad tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pareigūnas“, tačiau vienareikšmiškai daryti išvados, jog Tarnyba pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėties kvalifikuojantį požymį – neblaivumą – laikė kaip sunkinančią aplinkybę, negalima. Bet kokiu atveju tai iš esmės nesudaro reikšmingos įtakos nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumo.
Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad, minėta, esamoje situacijoje pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kuri yra proporcinga ir teisinga padarytam pažeidimui. Jos švelninti nėra jokio pagrindo. Skiriant pareiškėjui nuobaudą nebuvo nukrypta ir nuo teisingumo bei protingumo kriterijų.
23. Teismas taip pat byloje nenustatė, kad atsakovė atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių paskirta tarnybinė nuobauda galėtų būti panaikinta.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Kadangi pagrindinis skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo netenkinamas, tad atmestini ir kiti pareiškėjo išvestiniai reikalavimai, t. y. įpareigoti pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
25. Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. priimtas ne jo naudai, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos bei darbo užmokesčio išieškojimo už visą priverstinės pravaikštos laiką atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.