Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovui advokatui Rolandui Jakoniui, atsakovui A. B., trečiajam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys A. B., D. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota teismo šaukimu 76 b. l.). Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės I. B. tėvai yra atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo A. B..

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės besimokančiam pilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms sąlygoms: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą.

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims ( inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Ieškovė nuo 2012-2013 mokslo metų mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šiuo metu yra gimnazijos 4 klasėje (10, 51, 80 b. l.). Ieškovė sunkių sveikatos sutrikimų neturi, dėl regėjimo sutrikimų (trumparegystės) turi nešioti akinius, diagnozuota neurastenija, dėl galvos skausmų, ieškovės aiškinimu, skiriami nekompensuojami medikamentai (16-17, 48 b. l.). Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, darbo užmokesčių, socialinių išmokų negauna (5455, 81-82 b. l.). Ieškovės poreikiai detalizuoti ieškinyje (5-9 b. l.), nurodyta, kad ieškovei per mėnesį reikalinga apie 900 Lt. Į šią sumą per mėnesį įskaičiuota: 600 Lt maistui, 82 Lt drabužiams, 57 Lt transporto bilietui, telefono ir interneto sąskaitoms, 24 Lt higienos prekėms, 29 Lt vaistams. Per metus taip pat reikia 100 Lt stomatologui, 100 Lt mokyklos fondui, 300 Lt uniformai, 276 Lt sportinei aprangai, 500 Lt kanceliarinėms prekėms (sąsiuviniai, pratybos, vadovėliai, spausdintuvo kasetės, kuprinė), 190 Lt ekskursijoms ir teatrui, 20 Lt kas tris mėnesius kirpyklai. Kartą per kelis metus perkami akiniai, jų kaina yra apie 400 Lt.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos – maistui, rūbams, vaistams, kanceliarinėms prekėms, akiniams, pramogoms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra 18 metų amžiaus ir dėl regėjimo sutrikimo akiniai jai būtini, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Poreikių skaičiuotėje nėra jokių brangiai kainuojančių daiktų ar nebūtinų dalykų. Atsakovas ieškovės poreikių neginčijo, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės poreikiai gali būti didesni, kadangi į poreikių skaičiuotę neįtraukti tokie poreikiai kaip ieškovei tenkančių komunalinių mokesčių dalis. Įvertinus bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, nustatytina, kad ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 900 Lt suma per mėnesį.

Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tada, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Pažangų mokymąsi CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis, ji perkelta į aukštesnę gimnazijos klasę, tokie rezultatai vertintini kaip pažangus mokymasis teismų formuojamos išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo klausimu praktikos kontekste. Ieškovė, mokosi gimnazijos 4 klasėje (t.y. vidurinės mokyklos 12 klasės), todėl nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi būdama abituriente visas jėgas ir laiką skiria geriems mokslo rezultatams pasiekti, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant vidurinėje mokykloje jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės. Ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto, yra išlaikoma tik savo motinos, kuri turi mokėti mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, aprūpinti ieškovę maistu, drabužiais ir apavu, suteikti gyvenamąjį būstą ir kitaip finansiškai padėti, nors pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams. Šios tėvų pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis.

Priteistino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp vaiko poreikių ir tėvų materialinių galimybių. Vertinant tėvų materialinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Atsakovas turi 1 kambario butą Kaune (36 b. l.), transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota (37 b. l.). Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį yra 1920-2985 Lt (atskaičius mokesčius) (41 b.l.). Atsakovas A. B. su trečiuoju asmeniu D. B. augina du nepilnamečius vaikus – dukrą G. B., gim. 2002 metais, kuri mokosi progimnazijos 6 klasėje (39, 29 b. l.), ir O. B., gim. 1997 metais, kuris mokosi gimnazijos 2 klasėje (40, 43 b. l.). G. B. poreikiams kas mėnesį reikalinga 994 Lt (30-35 b. l.), O. B. – 991 Lt (44-46 b. l.), tačiau posėdžio metu atsakovas ir D. B. nurodė, kad nurodytos vaikams pageidaujamos skirti sumos, realiai per mėnesį vaikų poreikiams skiriama mažesnė pinigų suma, atsižvelgiant į šeimos materialinę padėtį.

Trečiasis asmuo D. B. turi 3,2800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Kalvarijos sen., nekilnojamojo turto registre savininkais įrašyti D. B. ir A. B. (68 b. l.). Teismo posėdžio metu D. B. paaiškino, kad šis sklypas yra jos asmeninė nuosavybė, nes pirktas iš tetos kaip šeimos palikimas. D. B. gauna 1377-1976 Lt darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) (71 b. l.).D. B. vardu registruotos dvi transporto priemonės – 1996 metų gamybos automobilis Citroen Evasion ir 2002 metų gamybos motociklas Gilera Runner (69-70 b. l.). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad motociklu, kuris įgytas_______ faktiškai naudojasi atsakovas.

Trečiasis asmuo ieškovės motina A. B. nekilnojamojo turto neturi (11 b. l.). Ieškovės aiškinimu, jos su motina gyvena močiutei priklausančiam bute. A. B. vardu registruotas 1997 metų gamybos automobilis Renault Megane Scenic (53 b. l.). A. B. vykdo individualią veiklą, alga per mėnesį yra 1563 Lt (13, 79 b. l.). Kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi.

Vertinat tėvų materialines galimybes nustatyta, kad atsakovo ir jo sutuoktinės D. B. šeimos materialinė padėtis pagal gaunamų pajamų dydį ir turimą nekilnojamąjį turtą yra geresnė nei ieškovės motinos trečiojo asmens A. B.. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 1920-2985 Lt, jo sutuoktinės D. B. - 1377-1976 Lt, ieškovės motinos A. B. - 1563 Lt. A. B. nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo butą Kaune ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą Kalvarijos sen. Nors D. B. teigė, kad žemės sklypas yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau nekilnojamojo turto registre savininkais nurodyti D. B. ir A. B., valdantys sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Ginčo dėl registro duomenų teisingumo nėra, atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nurodytas žemės sklypas yra asmeninė trečiojo asmens D. B. nuosavybė. Pažymėtina, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie visą savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau pateikė teismui tik dalinius išrašus apie 1 kambario buto nuosavybės teises, taip bandydamas nuslėptis duomenis apie jam kartu su sutuoktine priklausantį žemės sklypą. Iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas vengia atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį. Teismą tokį atsakovo elgesį vertina kaip nesąžiningas pastangas įrodyti neturint pakankamų galimybių teikti išlaikymą vidurinėje mokykloje besimokančiai pilnametei dukrai. Atsakovo šeima gali sau leisti įsigyti ne pirmo būtinumo pakankamai prabangias prekes (pvz. motociklą. Nors atsakovas nurodė, kad motociklas buvo įgytas iš skolintų lėšų, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi. Tai, kad atsakovas savo ar sutuoktinės vardu įgyja turtą, nepriklausomai to, ar tokio turto turto įgijimui buvo panaudotos skolintos lėšos, teismo vertinimu įrodo pakankamai gerą atsakovo turtinę padėtį.

Ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga 900 Lt per mėnesį. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį, t. y. mažiau nei pusę reikalingos išlaikymo sumos. Likusią didesnę dalį dukrai skirs motina A. B.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad vienai motinai A. B. sunku patenkinti dukters poreikius, ieškovė turto neturi, mokosi pažangiai, todėl ieškovei parama iš atsakovo būtina, o atsakovo materialinė padėtis pakankamai gera ir jis turi galimybes teikti išlaikymą pilnametei besimokančiai dukrai. Tačiau teismas taip pat įvertina, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus ir turi teikti jiems tinkamą išlaikymą, o trečiasis asmuo ieškovės motina daugiau išlaikytinių neturi.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki pareiškimo pateikimo dienos (CK 3.200 str.). Iš teismo spaudo matyti, kad ieškinys teisme pateiktas 2013-06-25. Vadinasi, tik nuo 2013-06-25 ieškovė turi teisę prašyti priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, o už laikotarpį nuo pilnametystės (2012-12-24) iki ieškinio padavimo dienos (2013-06-25) kreditorė turi teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi ieškovė savo reikalavimu prašo priteisti išlaikymą nuo pilnametystės, teismas savo iniciatyva patikslina šį ieškinio reikalavimą ir laiko, kad ieškovė nuo pilnametystės (2012-12-24) iki ieškinio padavimo dienos (2013-06-25) iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį.

Atsakovas išlaikymą ieškovei iki jos pilnametystės teikė po 170 Lt kas mėnesį pagal 2005-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1098-54/2005, vykdomoji byla užbaigta 2013-02-01 antstolio patvarkymu (14-15, 42 b. l.). Išlaikymo dukrai nuo jos pilnametystės atsakovas neteikė, paaiškino, kad nežinojo, jog ji dar mokosi pagal vidurinės mokyklos programą. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jis su dukra I. nebendravo, nes jautėsi nereikalingas. Pažymėtina, kad atsakovo subjektyvi nuomonė ar asmeninės nuoskaudos nėra pagrindas nusišalinti nuo pareigos išlaikyti paramos reikalingą vaiką ir perkelti visą išlaikymo naštą vienai motinai. Ieškovė atsakovui registruotu paštu 2012-12-02 išsiuntė laišką, kuriame tėvą informavo, kad ji dar mokosi gimnazijoje, todėl jai reikalingas išlaikymas (12 b. l.). Atsakovas posėdžio metu teigė šio laiško negavęs, jei būtų gavęs - būtų mokėjęs išlaikymą. Tai, kad atsakovas negavo laiško, paneigia duomenys iš Lietuvos pašto siuntų paieškos sistemos www.post.lt, kur yra nurodyta, jog laiškas įteiktas adresatui 2012-12-04 (83 b. l.). Vadinasi, atsakovas žinojo, kad jo dukra I., sukakus pilnametystei, toliau mokosi gimnazijoje, tačiau savo pareigos teikti jai išlaikymą nevykdė, todėl atsakovui kyla pareiga mokėti ne tik periodinį išlaikymą, bet ir išlaikymo įsiskolinimą. Bylos aplinkybės, sąlygojančios paramos ieškovei dydį ir teikimą nuo pilnametystės iki ieškinio padavimo, yra tapačios išvardintoms, t.y. ieškovės poreikiai 2012-2013 metais yra tokie patys, jiems tenkinti reikalinga 900 Lt suma per mėnesį, jokio turto ieškovė neturi, nurodytu laikotarpiu mokėsi pažangiai, nes buvo kitais mokslo metais perkelta į aukštesnę gimnazijos klasę, motinos teikiamo išlaikymo nepakanka, todėl išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo tikslinga priteisti tokio paties dydžio kaip ir periodines išmokas.

Įvertinus ieškovės poreikius, tėvų materialinę padėtį ir derinant atsakovo nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą iš tėvo, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistinas išlaikymas iš atsakovo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-25 iki kol ieškovė mokysis gimnazijoje ir 2100 Lt išlaikymo įsiskolinimas (350 Lt x 6 mėn.) už laikotarpį nuo pilnametystės (2012-12-24) iki ieškinio padavimo dienos (2013-06-25) skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškovė byloje sumokėjo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (78 b. l.). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies ne dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, o tik įvertinus tai, kad atsakovas privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi - 1000 Lt - priteistinos iš atsakovo.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 189 Lt žyminio mokesčio, 22 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 211 Lt (CPK 92 str., 96 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-25 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki kol ieškovė mokysis gimnazijoje.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2100 Lt (du tūkstančiai šimtas Lt) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo pilnametystės (2012-12-24) iki ieškinio padavimo dienos (2013-06-25) skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (tūkstantis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 211 Lt (du šimtai vienuolika Lt) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.