Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui, atsakovei T. B. G., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei T. B. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovės priešieškinį dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, atsakovės pripažinimo buto pirkėja, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (toliau ir – butas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1997 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo santuoka su J. K. nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė, kuri yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 17 d. ieškovas rašytiniu raginimu pareikalavo per 21 dieną nuo raginimo gavimo dienos atlaisvinti butą su visu atsakovei priklausančiu turtu. Kėdainių rajono notarų biuro notarės A. Rabačiauskienės (duomenys neskelbtini) patvirtintu įgaliojimu J. K. ir ieškovas R. K. neterminuotai įgaliojo atsakovę T. B. G. parduoti jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra.

Dėl atsakovės iškeldinimo iš buto

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių iš esmės susiklostė buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos teisiniai santykiai, ginčo šalių žodiniu susitarimu, kadangi ieškovas, būdamas buto savininku, neterminuotai perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei butu (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas įspėjo atsakovę apie buto, esančios (duomenys neskelbtini), neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Nesant byloje duomenų apie sutarties nutraukimą, nėra pagrindo spręsti, kad tarp ginčo šalių susiklostę panaudos teisiniai santykiai pasibaigė ir ieškovas turi reikalavimo teisę iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų, kaip užimtų be jokio teisinio pagrindo.

Taigi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti būsto sąvoka (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. didžiosios kolegijos sprendimo Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali būti laikoma būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su konkrečia vieta (žr., pvz., EŽTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141; 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; McKay-Kopecka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206–207).

Taip pat tam, kad patalpos būtų pripažintos asmens būstu, yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų būti pripažinta pareiškėjo būstu (žr. 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 35).

Bylos duomenis atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamą vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė bute apsigyveno dar anksčiau nei deklaravo jame gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), kai ieškovas sudarė buto pirkimo sandorį ir butą įgijo savo vardu. Taigi, atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš esmės nepertraukiamai gyvena 27 metus.

Vertinant atsakovės gyvenimo ginčo bute trukmę, atkreiptinas dėmesys, kad, EŽTT praktikoje vertinant panašią pareiškėjų gyvenimo trukmę ginčo patalpose, pavyzdžiui, 7, 10 metų, teismo buvo konstatuota, jog asmuo, tiek laiko gyvendamas ginčo patalpose, su jomis sukūrė pakankamus ir nuolatinius ryšius, kad jas būtų galima laikyti asmens būstu ir, remiantis Konvencijos 8 straipsniu, būtų ginama jo teisė į būsto neliečiamybę (žr., pvz., Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, atsakovės gyvenimo trukmė ginčo patalpose (27 metai) sudaro prielaidas konstatuoti, jog atsakovę su ginčo patalpomis sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, kad šias patalpas būtų galima laikyti jos būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama jos teisė į ginčo patalpų neliečiamybę. Liudytojos J. K. nurodyta aplinkybė, kad mama T. B. G. nuo šių metų balandžio mėnesio gyvena ir pas ją dėl to, kad gavusi ieškinį labai išsigando, teismo vertinimu, nesudaro priežasties, spręsti, kad atsakovė prarado esamą nuolatinį ir ilgalaikį ryšį su ginčo butu, nes atsakovė toliau moka visus komunalinius mokesčius už butą, butą prižiūri, jame yra likę atsakovės asmeniniai daiktai, o ir atsakovės sveikatos būklė, kaip asmens sulaukusio 85 metų amžiaus, liudytojos teigimu leidžia jai savarankiškai gyventi bute ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas nuo (duomenys neskelbtini)).

Taip pat vertinant teisės į būsto neliečiamybę ribojimą turi būti nagrinėjami ir pasveriami konkretūs konkuruojantys interesai, pabrėžiant būtinybę subalansuoti konkuruojančius interesus. Bylos duomenimis, atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto ar santaupų iš kurių galėtų įsigyti kitą būstą ir jame gyventi. Ta aplinkybė, kad atsakovei yra suteikta Valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba, atsakovę 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, leidžia spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir ji neturi pakankamai lėšų išsinuomoti kitą būstą. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra įsigijęs gyvenamąjį namą, už kurį moka paskolą. Butas, kuriame gyvena atsakovė, ieškovui, jo paaiškinimu, reikalingas tam, kad jis atostogų metu grįžęs į Lietuvą su šeima turėtų kur apsistoti, o po keleto metų ieškovas, sulaukęs pensinio amžiaus, planuoja sugrįžti į Lietuvą ir gyventi šiame bute ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas nuo (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju, ieškovo interesas turėti atlaisvintą būstą, tam, kad jis su šeima turėtų kur laikinai apsigyventi atostogų metu grįžęs į Lietuvą, ar tam, kad vėliau ateityje ieškovas galimai sugrįžęs į Lietuvą nuolat gyventi turėtų kur apsigyventi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamas nusverti atsakovės interesą į vienintelį būstą, kuriame atsakovė iš esmės nepertraukiamai gyvena 27 metus, jį išlaiko mokėdama komunalinius mokesčius.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, ieškovo ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Priešieškinis atmetamas.

Ieškovo atstovas priešieškinio reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis, 1964 m. CK 86 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1964 m. 84 straipsnis, 90 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011).

Iš atsakovės paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jai apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorio sudarymą ir šio buto įsigijimą ieškovo vardu buvo žinoma nuo šio sandorio sudarymo dienos – (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu buvo ginčo šalių susitarimas, kad abi šalys vyks pas notarą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirks atsakovė, o po šio sandorio sudarymo iš karto atsakovei sužinojus apie tai, kad butą savo vardu įsigijo ieškovas, atsakovė turėjo suprasti, kad jos teisės yra pažeistos ir siekdama jas apginti atsakovė turėjo savarankiškai ar su advokato pagalba per įstatymo nustatytą terminą kreiptis su ieškiniu į teismą. Taigi, ieškinio dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorio nuginčijimo, senaties terminas, numatytas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini)). Be to, ir liudytoja parodė, kad tuo metu, kai vyko buto pirkimas, buvęs vyras (ieškovas) nuvežė ją dirbti į šiltnamius, o pats turėjo paimti mamą ir nuvažiuoti pas notarą sudaryti sutartį, tačiau taip nepadarė, pas notarą nuvažiavo vienas, o grįžęs į šiltnamį pats pasakė, kad butą nupirko savo vardu. Kadangi liudytoja, t. y. atsakovės dukra iki šiol bendrauja su savo mama, spręstina, kad atsakovei ir iš liudytojos žinių turėjo būti žinomos visos buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008).

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti atsakovei praleistą ieškinio senaties terminą, nes atsakovė, po buto, esančio (duomenys neskelbtini, pirkimo sandorio sudarymo, žinodama, kad butas nupirktas ieškovo vardu, nebuvo apdairi ir rūpestinga, kaip tokioje situacijoje būtų veikęs apdairus ir rūpestingas asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti 1997 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš dalies negaliojančia, atsakovės pripažinimo buto pirkėja ir restitucijos taikymo atmetami, konstatavus ieškinio senaties termino praleidimą.

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius

Teismo posėdžio metu atsakovės paaiškinimai dėl pinigų skolinimo ieškovui buvo abstraktūs, ji nenurodė tikslių aplinkybių kada tiksliai perdavė ieškovui pinigus, koks buvo šalių susitarimas dėl pinigų skolinimo, kada ieškovas turėjo grąžinti pinigus. Atsakovė nurodė, kad skolino (duomenys neskelbtini) dolerių kelionei į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dolerių automobilių verslui pradėti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad niekam nėra skolingas ir neigė tas aplinkybes, kad skolinimosi iš atsakovės ar jos giminaičių, kokias nors pinigų sumas. Atsakovės priešieškinyje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo susitarta su atsakovės giminaičiais N. ir K. R. dėl (duomenys neskelbtini) dolerių paskolos, (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) dolerių paskolos, o (duomenys neskelbtini) pati atsakovė paskolino ieškovui (duomenys neskelbtini) dolerių.

CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Atsakovės nurodomų sandorių sudarymo metu, galiojusio 1964 m. CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose (1964 m. CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad sudarant piniginius sandorius, kurių suma didesnė kaip 500 litų (ekvivalentas JAV doleriais – 125) buvo laikomasi paprastos rašytinės formos. Nesilaikant rašytinės sandorių formos, atsakovė neturėjo teisės remtis liudytojų parodymai, sandorių faktų patvirtinti. Ieškovui nepripažinus, kad jis yra skolingas atsakovei ar jos giminaičiams, ir nesant byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sandorių sudarymo faktą, spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog buvo sudaryti paskolos sandoriai.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) dolerių skolą giminaičiams R. ji grąžino (duomenys neskelbtini). CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Tretysis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko (CK 6.51 straipsnio 1 dalis). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu buvo sudaryti paskolos sandoriai tarp ieškovo ir atsakovės giminaičių R., atsakovei (duomenys neskelbtini) grąžinus už ieškovą paskolas giminaičiams, ji nuo (duomenys neskelbtini) būtų įgijusi regreso teisę reikalauti iš skolininko (R. K.) grąžinti sumokėtas už jį sumas, tačiau tokiu atveju ieškovė turėjo pareikšti ieškinį R. K. per įstatyme įtvirtintą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini)(CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nebuvo apdairi ir rūpestinga, ieškinio per nurodytą terminą nereiškė ir praleido ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinimui svarbių priežasčių nenustatyta.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, atsakovės priešieškinio reikalavimas ieškovui dėl 4598,98 Eur nuostolių atlyginimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei T. B. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba 100 proc. apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pateikta 2024 m. birželio 17 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybė už ieškovei teikiamą valstybės antrinę teisinę pagalbą patyrė 627,06 Eur išlaidas (2 t., b. l. 21–25).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškinį atmetus, valstybės patirtos išlaidos už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos valstybei iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas byloje patyrė 9,24 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,24 Eur (devynių eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, 627,06 Eur (šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 06 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu įmokos kodas – 5662, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.