- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-878-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02125-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- B. L.
- Kategorijos
- 2.3.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei B. L. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. L., prašydamas nuginčyti jo tėvystę (duomenys neskelbtini). gimusio vaiko J. (J.) L. atžvilgiu ir panaikinti 2021 m. gegužės 7 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tėvą (pripažinti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą negaliojančiais). Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovas M. L. ir atsakovė B. L. susituokė (duomenys neskelbtini)., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K. L.. Pablogėjus ieškovo ir atsakovės santykiams maždaug nuo 2019 metų ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo.
1.2. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus J. L.. Atsakovė niekaip kitaip, kaip tik įrašydama į vaiko gimimo įrašą ieškovo duomenis, negalėjo užregistruoti vaiko, tačiau ieškovas nėra šio vaiko biologinis tėvas, jokio ryšio su vaiku nėra.
Atsiliepimas
2. Atsakovė B. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės sutiko su ieškiniu, t. y. kad būtų nuginčyta ieškovo M. L. tėvystė jos (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko J. L. atžvilgiu, ir kad būtų panaikintas 2021 m. gegužės 7 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie J. L. tėvą M. L..
2.1. Nurodė, kad ginčo byloje nėra, atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimais, patvirtindama, kad ieškovas nėra J. L. biologinis tėvas. Atsakovė (teismo posėdžio metu) nurodė, kad neketina kreiptis dėl tėvystės nustatymo, paaiškindama, kad biologinis J. L. tėvas yra teistas, turi daug skolų, be to, ji yra susilaukusi iš jo grasinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, susijusį tik su asmens siekiu nuginčyti tėvystės faktą ir nesant reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, teismas neturi pareigos savo iniciatyva nepilnamečio vaiko interesais aiškintis aplinkybes dėl socialinės tėvystės ir dėl tėvystės nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju teismas aplinkybių dėl tėvystės nustatymo, neturėdamas duomenų apie galimo biologinio J. L. tėvo tapatybę, nesiaiškino.
5. Tačiau teismas, įvertinęs aplinkybes dėl ieškovo socialinės tėvystės J. L. atžvilgiu, t.y. kad J. L. dar neturi nei vienerių metų amžiaus, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad J. L. gimus ieškovas jau negyveno su atsakove, su kuria 2016 metais susilaukė sūnaus K. L., kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdo visas tėvo pareigas J. L. brolio K. L. atžvilgiu, t. y. rūpinasi jo materialiniu išlaikymu, leidžia su juo laiką ir t. t. - darė išvadą, kad socialinis tėvo ir sūnaus ryšys šiuo metu yra susiformavęs tik tarp ieškovo ir K. L., o tarp ieškovo ir J. L. tokio ryšio nėra.
6. Nepaisant to, įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu nesant galimybės nustatyti J. L. biologinio tėvo, teismas ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, t. y. į tai, kad ieškovui nuginčijus tėvystę ir nesprendžiant klausimo dėl tėvystės nustatymo, kiltų grėsmė, jog nebus užtikrinti mažamečio vaiko būtinieji poreikiai.
7. Teismas pažymėjo, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje pabrėžiama tėvų pareigų nepilnamečiui vaikui svarba, dėl to yra vengiama nuginčyti tėvystę tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti biologinio tėvo, t. y. ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Teismas pažymėjo, kad ir pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju yra siekiama nuginčyti tėvystę ieškovo atžvilgiu ir nustatyti vaiko tėvystę biologinio vaiko tėvo atžvilgiu, tačiau, siekdamas šio tikslo, ieškovas byloje nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų nustatyti vaiko biologinį tėvą.
8. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. išvadą teismas vertino kritiškai dėl to, kad joje stigo logikos.
9. Atmetęs ieškinį, teismas netenkino ir ieškovo reikalavimo dėl 375 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo. Pažymėjo, kad šio sprendimo priėmimas neatima iš ieškovo galimybės dėl tėvystės nuginčijimo kreiptis į teismą pakartotinai, kartu pateikiant teismui duomenis apie spėjamą J. L. biologinį tėvą, šį asmenį įtraukiant į bylos procesą.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) M. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė (i) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį, nustatant, kad M. L. nėra vaiko J. L. biologinis tėvas, bei panaikinti 2021 m. gegužės 7 d. J. L. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad ieškovas M. L. yra J. L. tėvas; (ii) paskirti byloje teismo medicininę-biologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertui, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą „Ar ieškovas M. L. yra atsakovės B. L. sūnaus J. L., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas?“; (iii) įtraukti E. N., gim. (duomenys neskelbtini), į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; (iv) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, objektyviai suvokdamas ir turėdamas objektyvius neginčytinus duomenis, kad atsakovė pripažįsta ieškinį, nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį vis tiek atmetė. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė nenurodė ir neatskleidė pirmosios instancijos teismui vaiko J. L. biologinio tėvo tapatybės, negali būti priežastis pažeisti ir ignoruoti apelianto (ieškovo) teisėtus interesus ir lūkesčius. Iš teismo sprendimo turinio ir byloje duotų atsakovės parodymų akivaizdu, kad buvo ir yra žinoma informacija apie vaiko biologinį tėvą, todėl, patenkinus ieškinį, atsakovė ateityje turės visas galimybes ir procesines teises kreiptis į teismą su atitinkamai reikalavimais biologinio tėvo atžvilgiu.
10.2. Teismo sprendimas prieštarauja vaiko J. L. interesams žinoti, kas iš tikrųjų yra jo biologinis tėvas, kadangi vaikas J. L. anksčiau ar vėliau sužinos duomenis apie savo tikrąjį biologinį tėvą. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų išsiaiškinti tiesą, ir neįpareigojo atsakovės nurodyti vaiko biologinio tėvo, neskyrė ieškovui termino ir išsiaiškinti aplinkybes dėl vaiko biologinio tėvo – nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų ir jų nepagrindė, tuo labiau, kad atsakovė su ieškiniu sutiko.
10.3. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neginčijo fakto, kad tarp apelianto ir vaiko nėra ryšio, jis realiai neatlieka tėvo pareigų, neįgyvendina ir tėvo teisių, tačiau, nepaisanto to, ieškinį vis tiek atmetė.
10.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantui buvo netikėtas ir siurprizinis, kadangi pati atsakovė bei Vaiko teisių apsaugos tarnyba sutiko su pareikštu ieškiniu. Todėl po siurprizinio sprendimo apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų (prieš tai ieškovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir nesuprasdamas teiminių procesų, nesuvokė DNR ekspertizės neatlikimo pasekmių) ir išsiaiškino, kad vaiko J. L. biologinis tėvas galimai yra E. N., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliantas prašo byloje paskirti DNR tyrimą-ekspertizę. Paskirus prašomą ekspertizę ir patenkinus ieškinį, atsakovės vaikas neliks be duomenų apie tėvą, priešingai – bus nustatyta objektyvi tiesa apie biologinį vaiko tėvą. Apeliantas sutinka ir įsipareigojo per teismo nustatytą terminą apmokėti teismo paskirtos medicininės-biologinės ekspertizės atlikimo kainą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė B. L. pateikė atsiliepimą, kuriame su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais bei reikalavimais nesutiko, apeliacinį skundą prašė atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą yra sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, kadangi tretieji asmenys turi visas proceso dalyvio teises ir pareigas, todėl apeliaciniame procese naujo bylos dalyvio įtraukimas į procesą nėra galimas.
11.2. Prašymas skirti DNR ekspertizę turėjo ir galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje.
11.3. Šeimos bylose teismas yra aktyvus ir gina vaiko interesus, todėl motyvas, kad atsakovei pripažinus ieškinį jis turėjo būti tenkinamas, atmestinas. Kitų įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumą, apeliantas nepateikė.
11.4. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovo nurodytas asmuo E. N. galimai ir yra biologinis J. L. tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
14. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – Paklausimą dėl E. N. deklaruotos gyvenamosios vietos; 2022 m. sausio 6 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens (E. N.) duomenis; paklausimą dėl informacijos (DNR ekspertizės atlikimo kainos ir termino); 2022 m. sausio 6 d. el. laišką; 2022 m. sausio 5 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“; išrašą iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos dėl kainų.
15. Ieškovas pažymi, kad šių įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, šių įrodymų kiekis ir apimtis nėra didelė, o būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo jau po to, kaip pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą.
16. Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su vaiko teisėmis susiję klausimai, ieškovo naujai pateikiami įrodymai, teismo vertinimu, yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, dokumentai nėra didelės apimties, be to, teikiamu apeliaciniu skundu ieškovas prašo skirti ekspertizę, todėl šie įrodymai gali būti reikalingi ir būtini byloje, atsakovė turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai pateiktų įrodymų, todėl darytina išvada, jog proceso dalyvių teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimant šiuos naujai pateikiamus įrodymus, nebus pažeistos, todėl apelianto naujai pateikti minėti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl bylos esmės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini). gimė vaikas K. L.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, kad nuo 2019 metų, pablogėjus tarpusavio santykiams, šalys kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė. (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė sūnų – J. L., kurio gimimo liudijime, vadovaujantis teisės aktais, kadangi šalių santuoka nebuvo nutraukta, vaiko tėvu įrašytas ieškovas – M. L.. Ieškovas prašo pripažinti, kad jis nėra vaiko J. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas ir panaikinti įrašą apie vaiko tėvą gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė B. L. sutinka, kad ieškovas M. L. nėra jos vaiko J. L. biologinis tėvas, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsisakė nurodyti (įvardyti) biologinį vaiko tėvą ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuginčijus ieškovo M. L. tėvystę vaiko J. L. atžvilgiu, ji nesiruošia kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nesant galimybės nustatyti vaiko J. L. biologinio tėvo, bei atsižvelgęs į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, t. y. kad ieškovui nuginčijus tėvystę ir nesprendžiant klausimo dėl tėvystės nustatymo, kiltų grėsmė, jog nebus užtikrinti mažamečio vaiko būtinieji poreikiai, todėl skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris jam buvo siurprizinis, nes jis nesitikėjo tokios teismo išvados, kadangi tiek atsakovė (vaiko motina), tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo (ieškovo) tėvystę vaiko J. L. atžvilgiu, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir išsiaiškino, kas yra vaiko J. L. biologinis tėvas – t. y. E. N., todėl prašo jį (E. N.) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir, objektyviajai tiesai byloje nustatyti, užtikrinant vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą, skirti teismo medicininę-biologinę ekspertizę, kurios išlaidas įsipareigojo padengti.
20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.
21. CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne sykį išaiškinęs, jog pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; ir kt.).
22. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
23. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.
24. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
25. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021).
26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka aktualią ginčo klausimui tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos teismų praktiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių kontekste, t. y. nors ir abiem ginčo šalims sutinkant, kad J. L. nėra biologinis ieškovo vaikas, tačiau nesant duomenų apie galimą tikrą biologinį vaiko tėvą (jų neturint nei ieškovui, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nei juos nurodžius atsakovei), atsakovei netgi pakankamai kategoriškai nurodžius, jog ji apskritai neketina kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo tuo atveju, jeigu būtų nuginčyta ieškovo tėvystė, pagrįstai ir motyvuotai prioritetą suteikė nepilnamečio vaiko interesams, byloje neapsiribojo tik tiesos, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas konstatavimu, o pagrįstai siekė užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo.
27. Kita vertus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš esmės pasikeitus situacijai ir paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, ieškovui apeliaciniame skunde nurodžius tikėtiną vaiko biologinį tėvą, surinkus ir pateikus teismui jį identifikuojančius duomenis, o atsakovei atsiliepime į apeliacinį skundą jau nebesilaikant kategoriškos pozicijos ir patvirtinus, kad ieškovo nurodytas asmuo E. N. galimai yra biologinis vaiko tėvas, taip pat ieškovui prašant ir sutinkant atlikti DNR ekspertizę bei apmokėti jos išlaidas, siekiant nustatyti biologinį vaiko tėvą, tuo pačiu siekiant proceso koncentruotumo ir operatyvumo, naujų teismo procesų ateityje išvengimo, kuo greitesnio teisinės taikos atkūrimo ir vaiko interesų bei lūkesčio žinoti bei turėti tėvą (biologinį ar socialinį) užtikrinimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslinga grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, į procesą įtraukiant trečiuoju asmeniu ar bendraatsakoviu potencialų tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytą galimą vaiko biologinį tėvą – E. N., suteikiant jam atitinkamas procesines teises, tuo pačiu suteikiant ieškovui teisę patikslinti ieškinį ir/ar atsakovei pareikšti priešieškinį (dėl tėvystės nustatymo), taip pat esant poreikiui išspręsti klausimą dėl DNR ekspertizės atlikimo, į tokios ekspertizės procesą įtraukiant ne tik ieškovą, bet ir potencialų biologinį vaiko tėvą.
28. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas, kurios įvardytos nutarties 27 punkte, ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų šalių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Be to, kaip minėta, ieškovui / atsakovei turėtų būti suteikta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus / pareikšti priešieškinį, kiek tai susiję su tėvystės nustatymu, o trečiojo asmens ar bendraatsakovio (galimo biologinio vaiko tėvo - E. N.) įtraukimas į procesą galimas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip be kita ko, užtikrinant jo teisę į apeliaciją ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas negali šių procesinių veiksmų atlikti pats. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.