- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 2T-15/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Alė Bukavinienė, Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų Vilrasta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų Vilrasta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo V. L. ieškinį atsakovui UAB „Šalčininkų Vilrasta“ dėl 6 902,59 EUR skolos ir procentų už naudojimąsi svetimomis lėšomis išieškojimo pagal pristatymo sutartį, nusprendė išieškoti iš UAB „Šalčininkų Vilrasta“ V. L. naudai skolą pagal 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr.011I ir procentus už naudojimąsi svetimomis lėšomis už periodą nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2009 m. spalio 22 d. Rusijos Federacijos rubliais, lygiavertę 6 840,68 EUR sumai, pagal Rusijos Federacijos Centrinio banko tos dienos kursą, kai bus atliktas faktinis apmokėjimas, taip pat nusprendė išieškoti 7 403 Rusijos Federacijos rublių ir 27 kapeikų dydžio valstybinį mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. 2012 m. spalio 19 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas šį sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Užsienio teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų (aktų) pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta CPK 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą normų konkurencijos taisyklę užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012).
Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (CPK 810 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai. Teismas minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo nenustatė.
Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendime (b. l. 5, 10) nurodyta, jog atsakovas UAB „Šalčininkų Vilrasta“ į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismo nutarimus, kurie buvo jam siųsti, gavo ir tai liudija pašto pranešimai. Iš byloje esančios 2012 m. gegužės 17 d. pažymos (b. l. 14, 15) matyti, jog teismo nutarčių kopijos buvo siųstos atsakovui ir teismas pripažino, kad UAB „Šalčininkų Vilrasta“ buvo tinkamu būdu pranešta apie teismo posėdžių vietą ir laiką, todėl byla buvo peržiūrėta be UAB „Šalčininkų Vilrasta“ atstovo. Remiantis byloje esančiais pranešimais apie dokumento įteikimą (b. l. 17, 18) matyti, kad užsienio teismo procesiniai dokumentai 2009 m. gruodžio 14 d., 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. gegužės 25 d. buvo įteikti atsakovui UAB „Šalčininkų Vilrasta“. Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendime (b. l. 8, 13) nurodyta, kad užsienio teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. birželio 11 d.
Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių anksčiau būtų buvęs priimtas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo dėl skolos priteisimo pripažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą dėl skolos priteisimo iš UAB „Šalčininkų Vilrasta“.
Pareiškėjas V. L. be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotą sumą pervesti į nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjui išaiškinama, jog Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties patvirtintą kopiją, užsienio teismo sprendimo, kurio dalis pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje, patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str., 775 str.). Antstolių sąrašas nurodytas internetiniame puslapyje www.antstoliai.lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 814 straipsniais,
nutaria:
pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Ivanovo srities Arbitražo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuriuo teismas iš dalies patenkino ieškovo V. L. ieškinį atsakovui UAB „Šalčininkų Vilrasta“ dėl 6 902,59 EUR skolos ir procentų už naudojimąsi svetimomis lėšomis išieškojimo pagal pristatymo sutartį, nusprendė
išieškoti iš UAB „Šalčininkų Vilrasta“ V. L. naudai skolą pagal 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr.011I ir procentus už naudojimąsi svetimomis lėšomis už periodą nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2009 m. spalio 22 d. Rusijos Federacijos rubliais, lygiavertę 6 840,68 EUR sumai, pagal Rusijos Federacijos Centrinio banko tos dienos kursą, kai bus atliktas faktinis apmokėjimas, taip pat valstybinį mokestį 7 403 Rusijos Federacijos rublių ir 27 kapeikų sumoje.
Ši nutartis per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.