Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.2; 2.1.4.7; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.4.1.2; 2.4.6.4.4

2024 m. spalio 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB, bendrovė) „Q.“ atstovui advokatui Ruslanui Boiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo advokato Vykinto Gutausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas:

– pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimu;

– pagal BK 199² straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. M. paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. M. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant:

– per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

– laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei išėjimas nesusijęs su darbu ar mokslu;

– nesilankyti azartinius žaidimus organizuojančiose įstaigose ir nei jose, nei internetiniuose portaluose nežaisti azartinių žaidimų;

– laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu atlyginti dalį padarytos žalos, per šį laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 300 Eur žalos atlyginimui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo V. M. civilinei ieškovei UAB „Q.“ priteista 136 641,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

V. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis pagal su UAB „Q.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdydamas Bendrovės logistikos vadybininko funkcijas ir pagal Bendrovės generalinės direktorės 2007 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtintų UAB „Q.“ logistikos ir tiekimo vadybininko pareiginių nuostatų Nr. 11 2.5, 2.6.3 papunkčius, būdamas atsakingas už bendrovei tiekėjų atvežamų prekių priėmimą, jų kiekių sutikrinimą su užsakymais ir pateikiamomis sąskaitomis, prekių tiekimą iš bendrovės sandėlio į parduotuves pagal pateikiamus užsakymus, turėdamas pareigą imtis prevencinių priemonių siekiant užkirsti kelią bendrovės materialinio turto (prekių, inventoriaus, prekybinės įrangos ir kt.) grobstymui, tyčia, siekdamas pasisavinti bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 4 d. nenustatytomis dalimis per nenustatytą kiekį kartų bendrovės automobiliu „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai iš UAB „Q.“ sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), išvežė einamų pareigų pagrindu jam patikėtas ir jo žinioje esančias UAB „Q.“ priklausančias, iš viso 49 058,62 Eur vertės, prekes – 1 252 blokus (500 800 vnt.) cigarečių „Marlboro Gold 400s TTS LT“, kurių vertė 45 933,38 Eur, ir 150 blokų (30 000 vnt.) cigarečių „Marlboro Gold 200s TTS LT“, kurių vertė 3 124,80 Eur, ir netoliese, t. y. prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje bendrovės automobilių stovėjimo aikštelėje sukrovė jas į savo naudojamą automobilį „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „E.“, po ko šiuo automobiliu jas išsivežė ir bendrovei jų negrąžino. Taip V. M. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „Q.“ priklausantį labai didelės iš viso 49 058,62 Eur vertės turtą – 1 252 blokus (500 800 vnt.) cigarečių „Marlboro Gold 400s TTS LT“, kurių vertė 45 933,38 Eur, ir 150 blokų (30 000 vnt.) cigarečių „Marlboro Gold 200s TTS LT“, kurių vertė 3 124,80 Eur.

Taip pat V. M. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, o būtent: jis, būdamas UAB „Q.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadybininkas, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 4 d. nenustatytomis dalimis per nenustatytą kiekį kartų iš bendrovės sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), išvežęs Bendrovei priklausančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas – iš viso 1 252 blokų (500 800 vnt.) cigarečių „Marlboro Gold 400s TTS LT“ ir 150 blokų (30 000 vnt.) cigarečių „Marlboro Gold 200s TTS LT“ bei šalia, t. y. prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje bendrovės automobilių stovėjimo aikštelėje sukrovęs jas į savo naudojamą automobilį „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „E.“, t. y. jas pasisavinęs, pažeisdamas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais ar su tabako gaminiais susijusiais gaminiais“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1 papunkčio nuostatą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, minėtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 136 641,39 Eur, kas viršija 900 MGL dydžio sumą, atitinkamai per nenustatytą kiekį kartų nenustatytomis dalimis minėtu laikotarpiu kaip fizinis asmuo laikė prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje Bendrovės automobilių saugojimo aikštelėje, savo naudojamame automobilyje „Opel Insignia Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo gabeno jas į įvairias nenustatytas Vilniaus miesto vietas, kur nenustatytomis dalimis per nenustatytą kiekį kartų, minėtu laikotarpiu neturėdamas licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, jas pardavė nenustatytam asmeniui už nemažiau kaip 35 050 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

Civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovas advokatas V. Gutauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį ir nuteistajam V. M. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant teismo nuožiūra ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, jos vykdymą iš dalies atidėti, t. y. V. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti pataisos namuose, o likusią bausmės dalį atidėti 3 (trejiems) metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi bei BK 69 straipsniu, įpareigoti V. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip ½ (pusę) civilinei ieškovei UAB „Q.“ priteistos turtinės žalos. Taip pat civilinei ieškovei UAB „Q.“ priteisti 2 949,38 Eur (su PVM) dydžio proceso išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio realaus įvykdymo užtikrinimo klausimą, paskirdamas nuteistajam V. M. pernelyg švelnią bausmę – laisvės apribojimą. Nors nuteistasis V. M. pirmą kartą nusikalto bei pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios nukrypti nuo sankcijoje numatytos bausmės, juo labiau, kai dėl šių aplinkybių nuteistajam buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. M. nusikalstamas elgesys buvo nulemtas jo jauno amžiaus, yra nepagrįsta, nes žmogaus amžius nėra nusikalstamą veiką lemiantis veiksnys ir jo atsakomybės nei lengvinti, nei sunkinti negali, todėl, vertinant šias aplinkybes, buvo nukrypta ir nuo Lietuvos Respublikos įstatymų, draudžiančių asmenis privilegijuoti ar diskriminuoti dėl jų amžiaus, kai tokie asmenys yra pilnamečiai. Be to, skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta, jog V. M. veiksmai truko ilgą laiką, net tris mėnesius, t. y. jie jokiu būdu nebuvo impulsyvūs ar neapgalvoti.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinei ieškovei UAB „Q.“ 136 641,39 Eur turtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į padarytos žalos mastą, kuris yra itin didelis, į tai, jog V. M. bendrovei iki šiol nėra atlyginęs net mažos dalies padarytos žalos, taip pat neįvertino pasisavintų prekių įgijimo kainos – 49 058,18 Eur, dėl ko bendrovei atsirado bendra net 87 583,21 Eur siekianti mokestinė našta, kuri nebūtų atsiradusi, jei V. M. nebūtų padaręs nusikalstamų veikų, todėl prašoma užtikrinti tiesioginės turtinės žalos atlyginimą, paskiriant nuteistajam apeliaciniame skunde nurodytą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę.

1.3. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės UAB „Q.“ patirtas 2 949,38 Eur (su PVM) išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti nepagrįstai sumažino iki 500 Eur, motyvuodamas priteistais dideliais turtinės žalos dydžiais, nors patirtos procesinės išlaidos buvo pagrįstos PVM sąskaitomis – faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Pažymima, jog civilinė ieškovė UAB „Q.“ naudojosi įstatymo numatyta teise turėti atstovą nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti negali būti vertinamos kaip neproporcingai didelės ir turėtų būti pilnai priteistos iš nuteistojo V. M., kaip tai numatyta BPK 105 ir 106 straipsnių nuostatose. Žalą patyręs asmuo neturėtų pretenduoti į mažesnę kompensaciją teisinei pagalbai apmokėti, kai pats nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais ir sukėlė didelius turtinės žalos dydžius.

Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas A. Nevera atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo advokato V. Gutausko apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.4. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant padarytos žalos mastą, nuteistojo amžių, veikos padarymo trukmę, todėl nėra pagrindo sutikti su civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistajam V. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neteisinga ir neužtikrina civilinės ieškovės interesų. Priešingai, civilinės ieškovės atstovo apeliaciniame skunde išreikšta pozicija prieštarauja pačios civilinės ieškovės UAB „Q.“ interesams, kadangi apeliaciniu skundu siekiama ne užtikrinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos realų sumokėjimą, o pakeisti nuteistajam V. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę į kitą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, dėl ko, net ir pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, realus civilinio ieškinio įvykdymas tik pasunkėtų. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė suteikia visas galimybes nuteistajam kuo greičiau atlyginti civilinei ieškovei priteistą 136 641,39 Eur sumą turtinei žalai atlyginti ir užtikrina viešojo intereso apsaugą.

1.5. Atkreipiamas dėmesys, jog jau ikiteisminio tyrimo metu civilinei ieškovei UAB „Q.“ buvo pasiūlyta padarytos žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiai, nerengiant nagrinėjimo teisme, tačiau toks prašymas civilinės ieškovės atstovo buvo atmestas. Todėl keliamas klausimas, kodėl dar ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „Q.“ atsisakė sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir sutikti bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jeigu skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo V. M. priteista ta pati ikiteisminio tyrimo metu civilinei ieškovei pasiūlyta suma, t. y. 136 641,39 Eur, civilinės ieškovės atstovo apeliaciniame skunde net nėra ginčijama.

1.6. Kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su prašymu įpareigoti V. M. atlyginti ne mažiau kaip ½ (pusę) civilinei ieškovei UAB „Q.“ priteistos turtinės žalos, kadangi tai reikštų, jog V. M. per trejų metų laikotarpį civilinei ieškovei turėtų atlyginti 68 320,69 Eur, tačiau atlyginti tokią sumą nuteistasis neturi jokių galimybių, kadangi V. M. vidutinis darbo užmokestis tesiekia apie 1 400 Eur per mėnesį, o tai reiškia, kad V. M., net ir skirdamas visą šią sumą, per trejus metus galėtų atlyginti tik 50 400 Eur.

1.7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis subalansuoja tiek nuteistojo, tiek civilinės ieškovės interesus, o nuteistajam V. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, juo labiau, jog civilinės ieškovės turtinė padėtis, gaunamo kasmetinio pelno kontekste, yra labai gera, todėl V. M. padaryta labai didelė žala negalėtų būti vertinama kaip itin skaudžiai palietusi civilinės ieškovės turtinius interesus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pirmą kartą ir atitinkamomis aplinkybėmis nusikalstamas veikas padaręs asmuo neturėtų būti baudžiamas terminuoto laisvės atėmimo bausme ir ypač tuo atveju, jei tokios bausmės paskyrimas darytų neigiamą poveikį, be kita ko, ir civiliniam ieškovui. Pažymima, jog nuteistojo V. M. nusikalstama elgsena buvo apspręsta jo patologine priklausomybe azartiniams lošimams, siekiant tokios priklausomybės išdavoje padengti kilusius finansinius įsipareigojimus. Tokia situacija nėra eilinė ir negali būti vertinama formaliai, kaip to siekiama apeliaciniame skunde, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinės ieškovės atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo advokato V. Gutausko apeliacinio skundo dalis dėl proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkinama iš dalies, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistajam V. M. paskirta bausme, paliekami nenagrinėti.

Dėl civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo teisės skųsti apeliacine tvarka nuosprendžio dalį, susijusią su nuteistajam paskirta bausme

Civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės, prašydamas šią nuosprendžio dalį pakeisti dėl nepagrįstai pritaikytų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nuteistajam V. M. už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti šių straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti ir įpareigoti nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip pusę civilinei ieškovei UAB „Q.“ priteistos turtinės žalos (BK 75 straipsnio 5 dalis, 69 straipsnis), argumentuojant tuo, kad tokiu būdu bus užtikrintas realus priteisto civilinio ieškinio įvykdymas.

Baudžiamajame procese civilinis ieškovas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). BPK 110 straipsnio 2 dalyje nurodytos procesinės teisės, kurias turi civilinis ieškovas, viena iš jų – teisė skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu. Ši teisė ir jos apimtis yra nuosekliai įtvirtinta ir kituose BPK straipsniuose. BPK 312 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad civiliniai ieškovai apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį ne tik dėl civilinio ieškinio dalyko (padarytos žalos (nuostolių)), bet ir dėl civilinio ieškinio pagrindo (nusikalstamos veikos aplinkybių (delikto)), tačiau pažymima, kad civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-648/2018, Nr. 2K-12-654/2023, Nr. 2K-202-697/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovas apeliaciniame skunde neginčija civilinei ieškovei priteistos turtinės žalos dydžio, taip pat nekelia ir neįrodinėja kitų su civilinio ieškinio pagrindu ar dalyku susijusių klausimų. Priešingai, apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi tik dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės, prašant ją sugriežtinti. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir prašymus, taip pat atsižvelgusi į civilinio ieškovo (juridinio asmens) procesinių teisių apimtį baudžiamajame procese, konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės ir galimybės civiliniam ieškovui ir jo atstovui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės, todėl ši civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo apeliacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas tokiu reguliavimu nepašalina civilinio ieškovo galimybės dalyvauti teisingos bausmės paskyrimo procese, nes rungimosi principas reikalauja, jog procese dalyvaujantis prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą, imtųsi priemonių nusikalstamai veikai atskleisti ir prisidėti prie tiesos nustatymo ir teisingos bausmės paskyrimo (BK 1, 2, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-697/2024). Kitaip tariant, civilinė ieškovė UAB „Q.“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. M. paskirta bausme, turėjo galimybę būti aktyvi ir kreiptis į prokurorą su prašymu pateikti apeliacinį skundą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingos bausmės paskyrimo nuteistajam, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog šia įstatymo garantuojama teise civilinė ieškovė nepasinaudojo.

Dėl proceso išlaidų civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo teisinėms paslaugoms apmokėti

Apeliaciniame skunde teigiama, kad civilinės ieškovės UAB „Q.“ prašomas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iki 500 Eur, todėl prašoma šią sumą padidinti atitinkamai iki 2 949,38 Eur, motyvuojant tuo, jog teisinė pagalba civilinei ieškovei buvo realiai suteikta nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o prašomos priteisti išlaidos yra ne per didelės, proporcingos ir pagrįstos byloje pateiktais dokumentais.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, Nr. 2K-54-628/2021, Nr. 2K-227-697/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-48-495/2021, Nr. 2K-3-648/2021, Nr. 2K-227-697/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė ieškovė UAB „Q.“ prašė iš nuteistojo V. M. priteisti 2 949,38 Eur išlaidų, patirtų už suteiktas advokato V. Gutausko teisines paslaugas ją atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šių išlaidų dydis yra įrodytas byloje pateiktais civilinės ieškovės UAB „Q.“ mokėjimo nurodymais bei PVM sąskaitomis – faktūromis (t. 3, b. l. 74–78). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinių išlaidų priteisimo, konstatavo, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl prašymą tenkino iš dalies ir iš nuteistojo V. M. civilinei ieškovei UAB „Q.“ priteisė 500 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato ribų, proporcijų, kiek teismas, priimdamas nuosprendį, gali sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį, tačiau teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį visais atvejais turi būti motyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2 949,38 Eur suma yra pernelyg didelė, tačiau, priimdamas sprendimą sumažinti proceso išlaidas iki 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir atsižvelgė ne į visus reikšmingus kriterijus nustatant proceso išlaidų dydį.

Kaip minėta, proceso išlaidų, susidariusių už teiktą teisinę pagalbą atstovaujant civilinio ieškovo interesus, dydžio apskaičiavimo klausimas BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka per vieną teismo posėdį, o asmuo, kuris buvo kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 3 dalį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šioje byloje sprendžiami klausimai nebuvo itin sudėtingi, tačiau, kaip matyti, šioje byloje civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovas aktyviai dalyvavo procese nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o pareikštas civilinis ieškinys nuteistajam V. M. dėl 183 578,01 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (bendra civilinio ieškinio suma – 193 578,01 Eur) buvo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo V. M. priteista civilinės ieškovės UAB „Q.“ naudai 136 641,39 Eur turtinės žalos atlyginimas, kita ieškinio dalis buvo atmesta objektyviais duomenimis neįrodžius prašomų priteisti dydžių. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik baudžiamosios bylos sudėtingumą, bet ir civilinės ieškovės atstovo advokato atliktų procesinių veiksmų apimtį bei patenkintą civilinio ieškinio dalį (civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo pareikšti reikalavimai buvo tenkinti 70,53 proc.), darbo ir laiko sąnaudas parengiant reikalingus dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistos 500 Eur išlaidos nėra proporcingos civilinės ieškovės atžvilgiu, todėl proceso išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti padidinamos iki 1 200 Eur.

Civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovas advokatas R. Boiko apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė atlyginti patirtas išlaidas, susijusias su jo (advokato), atstovavusio civilinės ieškovės teisiniams interesams apeliacinės instancijos teisme, darbu, nurodydamas, jog dokumentus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį, pateiks vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo gauti išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai ir proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl to pasisakyti, šį civilinės ieškovės prašymą palieka nenagrinėtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo advokato Vykinto Gutausko apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės sugriežtinimo palikti nenagrinėtą.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį proceso išlaidų priteisimo dalyje pakeisti:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu iš V. M. priteistą civilinei ieškovei UAB „Q.“ sumą advokato teisinei pagalbai atlyginti padidinti iki 1 200 Eur.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Civilinės ieškovės UAB „Q.“ atstovo advokato R. Boiko prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas, atstovaujant civilinę ieškovę apeliacinės instancijos teisme, palikti nenagrinėtą.