Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-30 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje Nr. 0117000350736,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0117000350736 (toliau – skundžiamas nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal K. N. 2017-06-28 pareiškimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. K. N. pareiškime nurodė, kad 2017-06-28 asmuo įsibrovė į jo kiemo teritoriją, iš pažiūros neblaivus, agresyviai beldėsi į duris, reiškė nepasitenkinimą dėl šuns lojimo. Iškeikė necenzūriniais žodžiais, naudojo jėgą, stumdėsi ir smūgiavo į krūtinės sritį. Grasino paleisti savo šunis į jo kiemo teritoriją, šunys iš pažiūros koviniai. Taip pat grasino susidoroti su turimu katinu (užsiundyti savo šunis), vien dėl to, kad jis vaikštinėja už kiemo ribų. Šis asmuo jokio nepasitenkinimo nepareiškė tuo metu, kada buvo lauke, maždaug nuo 16.00 val. iki 18.30 val., neužsiminė, kad šuns lojimas nepatinka ir erzina. Pažymėta, kad anksčiau jis kreipėsi į policiją dėl triukšmo, alkoholio vartojimo nakties metu adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir galimai kaimynė laiko pyktį, ieško priekabių, priekaištavo, kad jis kreipėsi į policiją dėl garsiai leidžiamos muzikos. Užsipuolęs asmuo – moteris, žemo ūgio, pusamžė, būtent ji įsibrovė į jo kiemo teritoriją, šaukė asmenį, kuris turėjo paleisti šunis. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog negauta jokių reikšmingų duomenų administracinio nusižengimo tyrimui vykdyti, R. Š. veikoje nenustatyta ANK 481 straipsnio požymių, pareiškėjui išaiškinta teisė dėl R. Š. elgesio ir pasakytų žodžių ginti savo garbę ir orumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį civilinio proceso tvarka.

2017-07-20 ir 2017-07-25 teisme gauti K. N. analogiški skundai, kuriuose skundžiamas aukščiau minėtas nutarimas, nurodoma, kad į jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją įsibrovė R. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose), kuri iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, naudojo jėgą, stumdėsi ir smūgiavo į krūtinės sritį, grasino paleisti šunis į jo kiemo teritoriją, susidoroti su jo augintiniu. Viskas vyko jo nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, t.y. namo kieme, atviroje erdvėje, dėl ko visa tai matė ir girdėjo jo draugė L. G., taip pat kaimynai bei kiti asmenys. Tokie R. Š. veiksmai, jo nuomone, kvalifikuotini ne pagal ANK, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, R. Š. elgesys atitinka būtent šiame straipsnyje įtvirtintos veikos dispoziciją, savo elgesiu ji ne siekė, o realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. R. Š. įsibrovė į jo teritoriją, galimai buvo neblaivi, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, grasino paleisti šunis į jo kiemo teritoriją. Ši R. Š. veika buvo padaryta jo kieme, t. y. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, jo draugei L. G., girdint kaimynams, visi šie asmenys buvo šokiruoti, pažeminti ir patyrė dideli išgąstį. Be to, R. Š. panaudojo fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą, jos elgesį galėjo bet kuriuo metu pamatyti, o galbūt ir pamatė praeiviai. Tokiu įžūliu elgesiu R. Š. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, jo šeimos nariams, juos išgąsdino, sutrikdė aplinkinių gyventojų ir praeivių rimtį. Tiriant šį įvykį, nebuvo apklausta nei L. G., nei kaimynai, o tik pati R. Š. bei jos sutuoktinis R. Š., kurie patvirtino, kad reiškė jam pretenzijas dėl jo lojančio šuns, tačiau jam negrasino ir jo neįžeidinėjo, nestumdė. Tai tik R. Š. vienasmenė gynybinė pozicija, kuri tyrimo metu nebuvo ištirta ir patikrinta. Be to, pats R. Š. jo kiemo teritorijoje nebuvo, nei kur nors aplinkui, todėl negalėjo matyti šio įvykio, juo labiau duoti parodymus apie šį įvykį. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal jo 2017-06-28 pareiškimą dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies, ir jo pareiškimo tyrimą tęsti baudžiamojo proceso normomis dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti. Nagrinėjamu atveju visos aplinkybės įvertintos teisingai, įstatymo nuostatos taikytos tinkamai bei priimtas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas. Negauta jokių reikšmingų duomenų administracinio nusižengimo tyrimui vykdyti, R. Š. veikoje nenustatyta ANK 481 straipsnio požymių.

K. N. teismo posėdžio metu laikėsi savo skundo argumentų ir parodė, kad konfliktas įvyko birželio 28 dieną, jis su savo drauge L. G. vakarieniavo namuose, kai išgirdo garsų beldimąsi ar spardymą, Š. buvo jo kiemo teritorijoje. Ji reiškė pretenzijas, kalbėjo greitai, atrodė neblaivi, nesuprato, ką ji tiksliai sakė. Suprato, kad jai nepatiko jo šuns lojimas. Šuo buvo kiemo teritorijoje, jis pastoviai neloja, jis Džeko Raselo terjeras. Š. pareikalavo pasišalinti iš teritorijos. Kai ji atsisakė išeiti, tada jis jai pasakė: „ryža, eik iš kiemo“. Š. pradėjo grasinti, kad permes šunis per tvorą, kad jo šunį sudraskys. Tada jis Š. sugriebė už rankos, kad išvesti iš kiemo, o ji sušuko: „R., paleisk šunis“. Š. visą laiką jį vadino „atčkariku“, „snargliuku“. Tuo metu jo draugė pagriebė jų šunį, ji išsigando, kad neatsitiktų taip, kaip grasino Š. Ji užsipuolė ir jo draugę, vadino ją „blondine“ ir dar parodė vidurinį pirštą. Š. buvo viena jo teritorijoje. Įvykį girdėjo kita kaimynė ir jos anūkai. Pareiškimą parašė per e-policija.lt iš karto po įvykio, pareigūnai nebuvo atvažiavę. Kad Š. neblaivi, suprato iš nerišlios kalbos ir kvapo. Kai jis Š. grubiai pasakė, kad išeitų, ji stumtelėjo jį, o jis tada jai už rankos paėmė. Fizinio skausmo nepajuto, jėgos nenaudojo. Susistumdė su Š. prie išėjimo, ji visaip jį vadino, naudojo keiksmažodžius. Apart to, kad Š. pasišalintų iš jo teritorijos, daugiau jai nieko nesakė. Ji grasino, kad permes šunis per tvorą ir šaukė: „R., paleisk šunis“. Atrodo, jie turi du šunis, vienas rotveileris. Jų sklypai nesiriboja, tarp sklypų yra kelias. Skundą palaiko, mano, kad ne iki galo ištirta, neapklausti liudytojai, prašo panaikinti nutarimą. Anksčiau konfliktų yra buvę ne tiesiogiai su Š., buvo kviesta policija praėjusiais metais ir šiais metais dėl triukšmo, tada jos sūnus triukšmavo, naktį garsiai muziką leido, keiksmai, riksmai. Jis Š. pirmas nestūmė, jis tik už rankos sugriebęs ją galėjo stumtelti.

Teisme apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama R. Š. parodė, kad sode negyvena, atvažiavo į sodą apie 10.00-10.30 val. su dukra ir 2 jos draugėmis, joms po 12 metų, taip pat atsivežė šunį, rotveilerį, 62 kilogramų, jis parodinis ir neloja bei nepuola ant žmonių, nes nėra to mokytas. Buvo blaivi, nes atvažiavo su mašina ir tikrai nevartojo alkoholio, kai vaikai maudėsi. Tarp tvoros yra tarpelis, tai jų šuo tikriausiai matydamas, kad pas juos yra šuo, nuolat lojo, visą dieną lojo. Vieną kartą, dienos metu, prie tvoros sušaukė: „užsidaryk šuniuką“, bet šuo lojo toliau, gal jos negirdėjo. Vyras atvažiavo po pietų, šuo lojo, tai jis dar paklausė: „ ar jis visą diena loja“. Dienos metu matė, kad moteris vaikščiojo po kiemą, vyro nematė. Galėjo būti, kad kai prašė užsidaryti šunį, ji negirdėjo. Po to neiškentusi nuėjo prie jų vartų, padaužė, pabeldė į vartus, bet niekas neišėjo. Tada įėjo į jų teritoriją, šuo lojo, bet nepuolė. Pabeldė į duris ir iš namelio jie abu išėjo. Pasakė: “gal kvaila esi, ko palieki šunį“, ta moteris ją „ryža“ išvadino, o vyriškis ją pastūmė, tada ji ir jį atgal. Jis ją stūmė gal 2-3 kartus, vyriškis nieko nesakė, draskėsi ir šūkavo moteris. Vyriškis meluoja, moteris sakė: „tu neįsivaizduoji, kuo tau pasibaigs, eik iš kiemo, ryža“. Konkrečiai, kokie žodžiai buvo, nepamena. Ji tik sakė užsidaryti šunį, visą dieną loja, jo visaip nevadino, galėjo tik atgal moteriškę „blondine“ pavadinti, nes ji ją „ryža“ išvadino. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Moteris, kai išėjo iš namų, pasiėmė šunį ant rankų, dėl lojimo nieko nesakė, tik tiek, kad ji atėjo į jų teritoriją. Moteris jai grasino, bet ne vyriškis. Kai vyriškis ją pastūmė, tada ir ji jį pastūmė atgal. Ji negalėjo sakyti, kad permes šunis per tvorą, nes jų tvora aukštesnė už ją pačią. Dabar žinos, jei los jų šuo, kvies policiją. Šuo nebelojo. Ji vyriškį stumtelėjo atgal ir jis visiškai nepratarė nei vieno žodžio. Dėl policijos kvietimo, tai sūnus buvo ir muzika grojo, bet policija buvo atvažiavusi ir už tokią muziką jam nuobaudos niekas neskyrė, nes garsas neviršijo normos. Policija buvo du kartus kviesta, bet sūnus nebuvo nubaustas. Ji nekonfliktuoja, ji tik nuėjo paprašyti, kad jie užsidarytų šunį. „R.“ jos vyras. Bet tai nelogiška taip grasinti, tada jau būtų su savimi šunį atsivedusi, jei grasinti būtų norėjusi. Nesutinka su skundu, nes tai buvo abipusis konfliktas, jo draugė taip pat koliojosi ir draskėsi, ji nuėjo pas kaimynus tik pasakyti, kad užsidarytų šunį. Nesutinka, kad būtų nutarimas panaikintas, nes nemato savo kaltės, prašo skundą atmesti.

Teisme apklausta liudytoja L. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Tą dieną turėjo buitinių darbų, turi Džeko Raselo terjerą, keletą kartų ėjo rūbų džiauti, matė, kad kaimynai atvažiavę, jų sklypus skiria takelis, tada matė pas juos vieną šunį rotveilerį, kartais būna du šunys. Jų šuo žaismingas, jis neloja nuolatos. Tą dieną 2-3 valandas deginosi, šuo buvo kartu lauke, negirdėjo, kad kas būtų sakęs, kad uždarytų šunį. Jis kartais paloja ir ant kaimynų šuns galėjo loti, nes yra tarpelis tvoroje ir kaimynų šunį jis galėjo matyti. Apie 6 valandą ėjo vakarieniauti, tada išgirdo agresyvų, stiprų, garsų beldimąsi. Jos draugas išėjo pirmas, o ji išėjo gal po 5 minučių į lauką, išgirdo triukšmą ir išėjo. Lauke rėkė Š., vartojo necenzūrinius rusiškus keiksmažodžius, kokius konkrečiai sakė, nepamena. Iš pradžių žodžiai buvo skirti K. Ji pasiėmė šunį ant rankų, kai išgirdo „pasiimkit šunį“. K. gal tylesniu balsu sakė „varyk iš kiemo, ryža“. K. bandė gintis, nes Š. mosikavo rankomis ir stumtelėjo K., tada jis pagavęs jai už rankos stumtelėjo ją atgal. Tada Š. sušaukė „R., paleisk šunį“, ji R. nematė, ji viena buvo atėjusi į kiemą. K. ją stumtelėjo atgal su delnu, nes ji taikėsi iš delno trenkti į veidą K., bet nepataikė. Tada ji nunešė šunį į namus ir sugrįžo. Š. dar buvo kieme ir keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais. Kaimynė V. galėjo matyti konfliktą, jos anūkė balkone buvo, ji gal į pirmą klasę eina. Apsižodžiavo, ji vietoj „blondinės“ ją pavadino „ryža“. K. ją bandė išstumti iš kiemo, sakė: „ryža, varyk iš kiemo“. Š. išėjo iš kiemo, „R.“ šuns nepaleido. Š. bandė su tvora sužeisti jos draugą, bandė stipriai uždarydama vartus jį sužeisti ir po to pasišalino. Atrodo, Š. bandė suduoti K. į veidą, ji užsimojo jam į veidą. Policijos nekvietė, ji drebėjo, sugalvojo parašyti pareiškimą iš karto po įvykio, gal po 10-15 minučių. Po to budėtojas jiems paskambino, bet Š. jau buvo išvažiavę. Su Š. yra buvę konfliktų, anksčiau teko kreiptis į policiją, nes jų sūnus garsiai šventė, kelis kartus prašė patildyti muziką, o po to iškvietė policiją.

Teisme apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad tikslios datos nepamena, buvo sode, (duomenys neskelbtini) soduose, buvo savaitgalis, kaimynų šuo visą dieną lojo. Į sodą atvažiavo gal per pietus, šuo lojo kaimynų, kurie gyvena per keliuką. Nepažįsta tų kaimynų, mato pirmą kartą. Jų šuo pastoviai loja, gal mato jų šunį vaikščiojantį po kiemą ir dėl to loja. Keisti tie kaimynai, kai pro juos važiuoja, užgazuoja, kad dulkes sukelti. Kai jis atvažiavo į sodą, žmona pasakė, kad kaimynų šuo taip visą laiką ir loja, paskui ji nuėjo pasakyti, kad jie šunį užsidarytų. Buvo kažkoks konfliktas, pasiginčijo ir viskas, jis per medžius ir tujas negirdėjo. Balsai gal ir girdėjosi, bet jis nesiklausė. Po kelių minučių žmona parėjo. Pas juos yra tvora ir tujos, pas kaimynus taip pat yra tvora. Žmona nesigyrė, kas ten vyko, jam nepasakojo. Po to jie užsidarė šunį ir jis nebelojo. Policija nebuvo atvykusi. Kiek laiko buvo atvažiavęs į sodą, tas šuo visą laiką lojo, nežiūrėjo į laiką, gal 1-3 val. po pietų buvo. Konflikto nematė, balsus girdėjo, konkrečių žodžių negirdėjo. Jo žmona skardžiabalsė. Moterišką balsą girdėjo, vyrišką balsą nelabai girdėjo.

Teisme apklausta liudytoja V. B. parodė, kad kai į sodą atvažiuoja R. ji stengiasi į tą pusę sodo neiti. Nenori susitikti, negali pakęsti konfliktų, ši moteris yra garsiakalbė, drąsi, įžūli. Tarp jų jokių santykių nėra, su vyru R. pasišneka, o su R. jokių santykių. Tą dieną matė, kad pas R. buvo žmonių, tikslios datos nepamena. Matė, kad jie ruošiasi važiuoti namo, jau krovėsi, nuėjo į tą pusę nusiravėti po medžiais. Beravint išgirdo šauksmą: „R., paleisk šunis“. Girdėjo, kad šaukė R., girdėjo jos balsą. Dar girdėjo, kad ji šaukė: „tas bamšunis“. Matė K. kieme ir raudoną galvą, R. plaukai. Buvo triukšmas, balkone pas ją stovėjo mergaitės 6-7 metų, atbėgo ir klausė: „močiute, kas atsitiko, pas L. E. mamytė nulėkė“. Suprato, kad ten vyksta konfliktas, pasakė, kad niekas nenutiko, jas nuramino ir nuvedė į namus. Girdėjo R. balsą, kitų balsų negirdėjo. Girdėjo, kad R. šaukė „bamšunis“ ir matė, kad ji jų kieme. Kas vyko jų kieme nematė, tik matė, kad K. lakstė kieme ir L. buvo kieme. Ką K. ir L. sakė negirdėjo, jų rėkiant negirdėjo. Iki R. šaukimo girdėjo, kad K. šuo lojo. K. su L. išvažiuoja 7.30 val., į darbą ir grįžta prieš 18 valandą, visą dieną tas šunelis būna uždarytas, kai grįžta išleidžia jį pasilakstyti. O pas R. buvo šuo jų, todėl tas šunelis tikriausiai reaguoja į jų šuns buvimą ir loja. Jis tikrai amsėjo ne visą dieną, nes L. su K. jau buvo grįžę ir paleidę šunį, o R. jau ruošėsi išvažiuoti. L. ir K. yra puikūs, tylūs kaimynai, R. vyras taip pat šaunus žmogus. Paties konflikto negirdėjo, tik tas frazes pasakytas, kurias jau minėjo, ir matė raudoną galvą. Girdėjo tik tą momentą. Keiksmažodžių negirdėjo, tik girdėjo: „R., paleisk šunis“.

Teisme apklaustas liudytojas L. N. parodė, kad visa tai akivaizdus asmenų tarpusavio konfliktas, nėra nusižengimo požymių, tai yra civilinio proceso tvarka dėl garbės ir orumo įžeidimo nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju pašaliniai asmenys nenukentėjo, skundų negauta, rimtis nesutrikdyta, tai buvo aišku iš pareiškėjo pareiškimo turinio, jo paaiškinimo, ką patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Bylos tyrimo eigos protokolą tvirtina ir teismas juo gali remtis. Byloje priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. ANK reikalauja, kad būtų patikimi ir nepriekaištingi įrodymai, tik tada galima traukti asmenį atsakomybėn, o tokių įrodymų byloje nėra, yra tik suinteresuotų ir tarpusavyje nesutariančių asmenų subjektyvūs parodymai, vaizdo ar garso įrašų negauta, pašalinių asmenų skundų negauta. Nėra nei nusikalstamos veikos kvalifikuojančių požymių, nei administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Išnagrinėta medžiaga duoda pagrindo teigti, kad K. N. skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo administracinio nusižengimo ar nusikaltimo viešajai tvarkai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir gali būti vertinama kaip nepasitenkinimas priimtu jam nepalankiu sprendimu. Tačiau vien subjektyviu pareiškėjo požiūriu į teisės aktų nuostatų vertinimą nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė kitiems asmenims negali kilti. Administracinė teisena ar ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas remiantis ne subjektyviu situacijos (šiuo atveju asmeninių santykių (tiksliau nesutarimo) su kaimyne) įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika.

Pagal teismų praktiką, norint subjektui inkriminuoti ANK 481 straipsnio dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą: „Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“, neužtenka vien privataus asmens teisių pažeidimo, nes įstatymo ir konkrečiai šio straipsnio saugomų vertybių sampratoje nusižengimo objektas – siekimas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš medžiagos, šiuo atveju R. Š. veiksmuose nebuvo siekio pažeisti viešąją tvarką, nes R. Š. išsakyti žodžiai akivaizdžiai skirti tik pareiškėjui. Iš konfliktuojančių asmenų parodymų įvykių sekos matyti: R. Š., atvykusi ir ilsėdamasi savo sode bei neapsikentusi kaimynų be sustojimo lojančio šuns triukšmo, prieš tai sušukusi jiems per tvorą, tačiau šiems neišgirdus, nuėjo pas kaimynus, pareiškėją K. N. ir jo draugę L. G., geranoriškai paprašyti užsidaryti savo šunį, jį nutildyti, kaip nurodė pati R. Š., jokių kitų ketinimų sutrikdyti viešąją tvarką, pažeminti kaimynus, juolab juos sužeisti, neturėjo. Tačiau kaimynų reakcija į jos apsilankymą jų kieme buvo priešiška. R. Š. nurodė, kad į kiemą išbėgusi moteris, kaip nustatyta L. G., pirma ją išvadino „ryža“, o vyras, kaip nustatyta K. N., ją pastūmė, kaimynų adresu jokių necenzūrinių žodžių ji nevartojo, jiems negrasino, galėjo tik kaip atsaką duoti kaimynę pavadindama „blondine“, o kaimyną tik stumtelėdama. Jos atžvilgiu priešiškai labiau buvo nusiteikusi kaimynė L. G., o ne pats pareiškėjas K. N. Pats K. N. patvirtino, kad jis, kai R. Š. atsisakė išeiti iš jų kiemo, jai sugriebė už rankos, taip norėdamas ją iš kiemo priverstinai išvesti, tada ji jį ir stumtelėjo, nurodė, kad dėl to jokio fizinio skausmo nepajuto, jėga prieš jį nebuvo panaudota, tik susistumdė. Fizinio smurto (fizinės jėgos) prieš K. N. naudojimą nurodė tik liudytoja L. G., tačiau jai tik pasirodė, kad R. Š. bandė suduoti K. N. į veidą, paties sudavimo jam momento nematė, o K. N. nurodė, kad jam nebuvo suduota, tik stumtelėtas. Liudytoja V. B. parodė, kad kas vyko kieme nematė, girdėjo skardų R. balsą, kitų balsų negirdėjo, jokių keiksmažodžių negirdėjo, išskyrus R. išsakytą frazę: „R., paleisk šunis“, panaudoto smurto nematė, tą dieną kaimynų K. N. ir L. G. šuo išties lojo, suprato, kad pas juos kieme įvyko konfliktas, nesikišo ir nuėjo į namus. Akivaizdus kaimynų asmeninių santykių aiškinimasis privačioje teritorijoje, kurioje pašalinių asmenų teisėti interesai nebuvo paliesti ir pažeisti, objektyvių duomenų apie smurto ar tyčinį fizinės prievartos panaudojimą bei sužalojimą ar fizinio skausmo sukėlimą konfliktuojančių asmenų atžvilgiu negauta, todėl tai nėra viešosios teisės nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai. Pažymėtina ir tai, kad nors taikant šią normą būtina nustatyti, jog kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (pvz., bute, namo kieme), kurioje nėra pašalinių asmenų, nes viešoji tvarka pažeidžiama, jeigu veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014). Šiuo atveju tarp subjektų įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, jų veiksmai ir tikslas nebuvo nukreipti šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pašaliniai asmenys nenukentėjo, kitų asmenų skundų negauta, visuomenės gyvenimo ritmas ir veikla sutrikdyta nebuvo, todėl įvykyje nėra jokių reikšmingų duomenų ir nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) tyrimui vykdyti. Be to, baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Kitu atveju baudžiamojo proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejai galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagal K. N. 2017-06-28 pareiškimą medžiagą, joje priimtą ir pareiškėjo skundžiamą 2017-06-30 nutarimą, pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad medžiaga išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, joje priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, padarytos teisingos išvados. Todėl K. N. skundas netenkintinas ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-30 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje Nr. 0117000350736 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-30 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje Nr. 0117000350736 palikti nepakeistą ir K. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.