Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Dainius Strautininkas Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-72/2012

2012 m. sausio 25 d.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam J. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Biguzui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. (2011-05-21 nusikaltimas) ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. (2010-04-20 nusikaltimas) ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant lankytis UAB „S.“ alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant lankytis UAB „S.“ alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 5 d., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo, apėmimo būdu ir nustatyta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, uždraudžiant prisiartinti prie O. S., per bausmės vykdymo atidėjimo laiką uždrausti bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju O. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. balandžio 20 d. apie 18 val. Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., prie UAB „S.“ parduotuvės - alaus baro, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. grasindamas užmušti, tyčia stumdamas nukentėjusįjį A. Č. į tvorą bei pargriovęs ant žemės ir spirdamas ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą, pečius, kojas ir kitas kūno vietas, tuo dėl galvos ir krūtinės ląstos sumušimų, poodinių kraujosruvų apatiniuose vokuose, kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, nosikaulių ir kairiojo 10-o šonkaulio lūžių nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Č. sveikatą.

Taip pat, J. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 21 d. apie 20 val. Biržų rajone (duomenys neskelbtini) kaime, aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, grasinimais, įžūliu, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, paimdamas mažamečiui O. S., gim. (duomenys neskelbtini), už ausies ir laikydamas už ausies, tyčia pakeldamas nukentėjusįjį O. S. bei numesdamas jį ant žemės, paimdamas O. S. už kaklo, pakeldamas jį ir numesdamas ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje ausyje, dėl ko nukentėjusiajam O. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją, bei jos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis J. V. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir dėl šios dalies nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje J. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (2011-05-21 nusikaltimas) naikintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir dėl šios dalies priimtinas naujas - išteisinamasis nuosprendis.

Apeliantas J. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl tyčinio nežymaus mažamečio O. S., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikdymo. Nuteistasis, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už minėtą sveikatos sutrikdymą, teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina teismo nuosprendžio išvadų dėl jo BK 140 str. 2 d. numatytos veikos padarymo. Tačiau teisėjų kolegija, priešingai nei teigia apeliantas, konstatuoja, jog nuteistojo J. V. kaltė dėl mažamečio O. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais bei nuosprendyje išdėstytais įrodymais – mažamečio nukentėjusiojo O. S., liudytojų E. S., E. P. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, akistatos protokolais, specialisto išvada. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis O. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek akistatos su apeliantu, tiek ir teismo posėdžio metu apie prieš jį atliktus J. V. veiksmus davė iš esmės nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad jam su draugu būnant aikštelėje prie Nausėdžių bendruomenės namų automobiliu atvažiavo J. V., kuris priėjęs prie jų paklausė „kuris iš jūsų yra O.?“. Jam atsakius, kad jis, J. V. paėmė jam už ausies bei laikydamas už jos jį pakėlė, kad jis kojomis nesiekė žemės, ir metė ant žemės, po to paėmė už rūbų ties sprandu, pakėlė ir paleido. Jam iš ausies bėgo kraujas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Liudytojas E. S. (nukentėjusiojo brolis) parodė, kad matė, kaip prie bendruomenės namų J. V. paėmęs už ausies mažąjį brolį pakėlė ir paleido, po ko brolis nukrito ant žemės. Broliui O. S. iš ausies bėgo kraujas. Tokius savo parodymus liudytojas E. S. patvirtino ir akistatos su apeliantu metu. Liudytoja E. P. parodė, kad netrukus po įvykio O. S. jai sakė, kad J. V. jį buvo paėmęs už ausies, pakėlė ir metė. O. S. nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo kairėje ausyje konstatuotas specialisto išvadoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam kairės ausies nubrozdinimas galėjo būti padarytas kitomis, nei jis pats nurodo, aplinkybėmis. Netikėti nukentėjusiojo, liudytojų E. S. ir E. P. parodymais kolegija neturi pagrindo, nes jie dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa ir išsamiai atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis ir liudytojai E. S. ir E. P. būtų turėję kokių piktumų prieš apeliantą ar priežasčių jį apkalbėti, tokių priežasčių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Be to, ir pats nuteistasis teisme neneigė, kad norėdamas paauklėti nukentėjusįjį už tai, jog jis padegė bendruomenės namus, jį susiradęs aikštėje prie bendruomenės namų, buvo pačiupęs už ausies, kai jis norėjo nuo jo pasprukti, tačiau labai išsigando, nes ausis buvo gležna, todėl nukentėjusįjį paleido, po ko jis pargriuvo. Po to paėmęs už „čiupros“ nukentėjusįjį pakėlė, keldamas jį papurtė ir dar pasakė „rupūžės, ką padarėt“. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. V. kaltė dėl mažamečio O. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta remiantis įrodymų visetu ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apelianto prašymą jį išteisinti dėl veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., nėra pagrindo.

Tačiau kolegija visiškai sutinka su nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentais, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Visuomenės rimties trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, jei aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. V. veiksmai bei kitos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus prieš nukentėjusįjį apeliantas nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis O. S. 2011-05-21 vakarą sukėlė gaisrą (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namuose, rūsyje padegdamas ten buvusį šieną ir šiukšles. Pats nukentėjusysis O. S. neneigia kultūros namuose sukėlęs gaisrą. Iš nuteistojo J. V. paaiškinimų matyti, kad jo veiksmai prieš nukentėjusįjį O. S. buvo sąlygoti paties nukentėjusiojo 2011-05-21 vakare sukelto gaisro (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namuose, t. y. jis savo veiksmais siekė nustatyti ir surasti kaltus gaisrą sukėlusius asmenis bei juos pabarti ir įspėti dėl netinkamo elgesio. Taigi J. V. veiksmai - nukentėjusiajam O. S. paėmimas už ausies ir laikymas už jos, pakėlimas nukentėjusiojo bei numetimas ant žemės, paėmimas nukentėjusiajam už kaklo, jo pakėlimas ir numetimas ant žemės, nors ir atlikti viešoje vietoje, rodo, kad jo tyčia buvo nukreipta ne sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, o į kitus įstatymų saugomus teisinius gėrius. Be to, paminėti apelianto veiksmai truko trumpai, jie buvo atlikti kitiems asmenims būnant atokiau nuo įvykio vietos – liudytojas E. S. parodė, kad įvykį matė būdamas už 50 metrų, kitų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų byloje nėra. Pastarųjų veiksmų atlikimas jų apimtyje bei nurodytomis aplinkybėmis neleidžia teigti, jog tokiais J. V. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tuo remiantis, nesant nuteistojo J. V. veiksmuose viešosios tvarkos pažeidimo požymių, jam negalimas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymas, todėl dėl pastarojo kaltinimo jis išteisintinas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantui paliktina baudžiamoji atsakomybė tik už mažamečio O. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atitinkamai šiuo nuosprendžiu J. V. išteisinus dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., panaikintina nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. 1 d., 5 d. nuostatų taikymo.

Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, teigdamas, kad ji paskirta neįvertinus aplinkybių, kad jis abiejų veikų atvejais visiškai atlygino kilusią žalą. Tokie nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies. Teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl O. S. gydymo paslaugų atsiradusią žalą – 913,67 Lt atlygino visiškai. Šios aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimas pripažintinas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), atitinkamai švelnintina už BK 140 str.2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė iki 5 mėnesių, ši nuosprendžio dalis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės keistina (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Tačiau teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis J. V. būtų atlyginęs nukentėjusiajam A. Č. 3500 Lt žalą, kurią apeliantas įsipareigojo atlyginti nuo susitarimo patvirtinimo ir teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendis, kuriuo J. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (BK 38 str.), buvo priimtas 2011-04-14, įsiteisėjo – po 20 dienų nuo jo priėmimo. Su kitais pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvais kolegija sutinka visiškai, nes jie yra aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formas, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įstatymas už LR BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę. Apeliantui už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė galėtų būti skiriama esant BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. numatytoms aplinkybėms. Tačiau šiuo atveju aplinkybių, dėl kurių J. V. turėtų būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Be to, kolegija pažymi, kad nors J. V. išteisinus dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. bei sušvelninus už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam J. V. paliktina nepakeista, nes pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu subendrindamas apeliantui paskirtas bausmes, jas neteisingai sudėjo, dėl ko apeliantui savo dydžiu paskyrė ir taip mažesnę nei turėtų būti paskirta, laisvės atėmimo bausmę, o esant tik apelianto skundui, griežtinti bausmės negalima.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 3 d., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria J. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

J. V. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., pagal BK 284 str. 1 d. (2011-05-21 nusikaltimas) ir pagal BK 140 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu.

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p., t. y. kad jis Panevėžio teritorinei ligonių kasai visiškai atlygino už O. S. gydymo paslaugas atsiradusią žalą – 913,67 Lt.

J. V. pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki penkių mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 65 str., pagal LR BK 284 str. (2010-04-20 nusikaltimas), pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo, dalinio sudėjimo būdu ir J. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.