Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjų M. M. ir A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. B., BigBank AS Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai M. M. ir A. M. pateikė skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriuo prašė atšaukti žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes, nustatyti naują turto kainą, leisti pareiškėjams surasti šio turto pirkėją arba dėti pastangas, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Antstolis G. B. 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų ir jį su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 12 pašalinti nutartyje nurodytus skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų M. M. ir A. M. skundas dėl antstolio veiksmų laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai M. M. ir A. M. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis G. B. 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir jį su vykdomąja byla Nr. 0040/15/02618 persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 12 d. skundo trūkumams pašalinti. Procesiniai dokumentai 2016 m. rugsėjo 8 d. grąžinti neįteikti su pašto darbuotojų žyma „neatsiėmė pašte“ (b.l. 6). 2016 m. rugsėjo 14 d. minėta nutartis pareiškėjams buvo išsiųsta elektroniniu paštu (kuris buvo nurodytas skunde dėl antstolių veiksmų) (b.l. 7, 15). 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi teismas pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, t.y. nustatytu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad nežinodami apie 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, jie negalėjo jos įvykdyti; be to, teismas žinojo apie nutarties įteikimo pareiškėjams datą, ir jos apskundimo termino pabaigą, todėl negalėjo priimti skundžiamos nutarties.

8. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, laikė, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis pareiškėjams įteikta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada.

9. CPK 121 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).

10. Taigi, ši norma taikoma tokiu atveju, kai nustatomas dalyvaujančio byloje asmens adreso pasikeitimas. Nagrinėjamu atveju, pirmą kartą išsiųsta pašto siunta su teismo procesiniais dokumentais grąžinta neįteikta, pareiškėjams jos neatsiėmus pašte. Kitų duomenų, iš kurių teismas galėjo spręsti apie pareiškėjų adreso pasikeitimą, pirmosios instancijos teismas nenurodė, ir tokių duomenų nenustatyta.

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

12. Šiuo atveju, kaip minėta, skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjai nurodė savo elektroninio pašto adresą bei telefono numerį, todėl pareiškėjų elgesio dėl vienkartinio pašto siuntos neatsiėmimo nėra pagrindo vertinti kaip pasyvaus, nerūpestingo ir neapdairaus. Iš tolesnių teismo veiksmų (nutarties išsiuntimo pareiškėjams elektroniniu paštu), matyti, jog ir teismas nelaikė tokio įteikimo pakankamu. Akivaizdu, jog informavimas apie priimtą nutartį nėra savitikslis. Nutarties pateikimas elektroniniu paštu pareiškėjams suteikė pagrįstą lūkestį atitinkamai veikti, t.y. arba ją įvykdyti, arba pasinaudoti apskundimo teise. Vertinant susidariusią situaciją, atsižvelgtina į tai, kad elektroniniu paštu nutartis dėl trūkumų šalinimo išsiųsta jau pasibaigus joje nurodytam terminui ir joks papildomas terminas pareiškėjams nebuvo nustatytas.

13. CPK 115 straipsnyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų (...), teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutarties apskundimui taip pat nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 2 dalis).

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepasibaigus aukščiau paminėtose teisės normose nustatytam minimaliam terminui atitinkamų procesinių veiksmų atlikimui (skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 14 d.), ir nenustačius pareiškėjams papildomo termino trūkumų pašalinimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos nagrinėjimo ribas (nagrinėjamas atskirasis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties), dėl apeliantų argumentų, susijusių su 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties apskundimo terminu, nepasisako. Taigi, šiuo metu minėta nutartis yra galiojanti ir vykdytina.

15. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą bei terminų skaičiavimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantams nustatytinas 14 kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Išaiškinama, kad jeigu apeliantai per teismo nustatytą terminą nepašalins skundo trūkumų, skundas dėl antstolio veiksmų bus laikomas nepaduotu ir grąžintas (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti apeliantams M. M. ir A. M. 14 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytiems skundo dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti.