Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-247-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: e2A-247-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00714-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektų rengimo biuras“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas
2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-247-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00714-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2; 2.6.11.4.5; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektų rengimo biuras“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektų rengimo biuras“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Projektų rengimo biuras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nuo 2023 m. vasario 27 d. pakeisti su atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 31 d. sudarytos pirkimo sutarties Nr. A64-173/21 nuostatas, nustatant, kad pakeistos sutarties nuostatos yra taikomos paslaugoms, kurios nebuvo perduotos iki 2023 m. vasario 27 d., tokiu būdu:

1.1. numatyti sutarties kainos perskaičiavimo mechanizmą, šią nuostatą išdėstant taip:

i. sutarties kaina gali būti peržiūrima dėl kainų lygio pokyčio bet kurios iš šalių rašytiniu prašymu. Peržiūros momentas yra šalies prašymo kitai šaliai peržiūrėti sutarties kainą gavimo diena;

ii. pagrindas perskaičiuoti sutarties kainą atsiranda, jei Valstybės duomenų agentūros (pastaba: ieškinyje nurodytas buvęs šios institucijos pavadinimas Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamas vartojimo kainų indeksas (2015 m. – 100) (toliau – ir indeksas) nuo sutarties sudarymo dienos arba nuo paskutinio sutarties kainos perskaičiavimo pakis daugiau kaip 15 proc.;

iii. sutarties kaina perskaičiuojama dėl indekso pokyčio, pagal sutartį neapmokėtų paslaugų kainą padauginant iš indekso pokyčio koeficiento, kuris apskaičiuojamas pagal toliau nurodytą formulę:

K = IPb / IPr

Kur:

K – indekso pokyčio koeficientas;

IPr – indekso reikšmė laikotarpio pradžioje;

IPb – indekso reikšmė laikotarpio pabaigoje;

iv. šalys privalo sudaryti susitarimą dėl kainos (įkainių) perskaičiavimo per 10 darbo dienų nuo šalies prašymo kitai šaliai perskaičiuoti sutarties kainą pateikimo dienos. Šalys privalo susitarime nurodyti indekso reikšmę laikotarpio pradžioje ir jos nustatymo datą, indekso reikšmę laikotarpio pabaigoje ir jos nustatymo datą, indekso pokyčio koeficientą, perskaičiuotą sutarties kainos sumą. Susitarime taip pat nustatoma, kad perskaičiuota sutarties kaina taikoma pagal sutarties 1.8 papunktyje nustatyta tvarka mokėtinoms sutarties kainos dalims, kurios nėra apmokėtos iki sutarties kainos perskaičiavimo.

1.2. nustatyti, kad pagal 1.1 papunktyje nurodytas nuostatas nuo 2023 m. vasario 27 d. sutarties kaina, nurodyta sutarties 1.4 papunktyje, yra perskaičiuota iš 257 887,50 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) į 342 990,38 Eur be PVM;

arba, alternatyviai, nuo 2023 m. vasario 27 d. pakeisti šalių 2021 m. gegužės 31 d. sudarytos pirkimo sutarties Nr. A64-173/21 nuostatas, nustatant, kad pakeistos sutarties nuostatos yra taikomos paslaugoms, kurios nebuvo perduotos iki 2023 m. vasario 27 d., tokiu būdu:

1.1. numatyti sutarties kainos perskaičiavimo mechanizmą, šią nuostatą išdėstant taip:

ii. pagrindas perskaičiuoti sutarties kainą atsiranda, jei Valstybės duomenų agentūros skelbiamas architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indeksas (toliau – ir indeksas) nuo sutarties sudarymo dienos arba nuo paskutinio sutarties kainos perskaičiavimo pakis daugiau kaip 15 proc.;

K = IPb / IPr

Kur:

K – indekso pokyčio koeficientas;

IPr – indekso reikšmė laikotarpio pradžioje;

IPb – indekso reikšmė laikotarpio pabaigoje;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 31 d. su atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė pirkimo sutartį dėl garažų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos techninio projekto, interjero projekto parengimo, statinio informacinio modelio (BIM) sukūrimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų atlikimo. Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad sutarčiai ir jos galimiems keitimo atvejams taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara, pradinė sutarties vertė – 257 887,50 Eur be PVM arba 312 043,58 Eur su PVM. Bendras paslaugų teikimo terminas – 9 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo pradžios, su galimybe sutartį pratęsti 90 dienų. Sutartis įsigaliojo 2021 m. gegužės 31 d.

3. Ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie koreguojamas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, koreguojamus projektavimo užduoties duomenis, pakartotinai teikiamas pastabas dėl architektūrinės išraiškos sprendinių. Dėl šių priežasčių šalys 2023 m. sausio 13 d. sudarė susitarimą Nr. 1 dėl sutarties pakeitimo, kuriuo buvo sulygta dėl papildomų paslaugų įsigijimo už 36 700 Eur be PVM kainą, taip pat pratęstas sutarties vykdymo terminas iki 2023 m. liepos 31 d.

4. Dėl aplinkybių, kurių nė viena šalis negalėjo numatyti sudarant sutartį, t. y. dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos ir Rusijos Federacijos 2022 m. vasario mėn. pradėto karo įvykusių esminių pokyčių tiek statybinių medžiagų ir su statybomis susijusių inžinerinių paslaugų rinkoje, tiek visoje darbo rinkoje, ieškovė susidūrė su esminiais sunkumais vykdant sutartį. Sutarties pasirašymo metu vidutinis darbo užmokestis buvo 1 566,40 Eur ir šios išlaidos sudarė ženklią ieškovės patiriamų bendrų išlaidų dalį, o vartojimo kainų indeksas sudarė 114,89. Prašymo pakeisti sutartį pateikimo atsakovei metu, t. y. 2023 m. vasario 27 d., vidutinis darbo užmokestis jau sudarė 1 959,90 Eur, t. y. per sutarties vykdymo laikotarpį vidutinis darbo užmokestis padidėjo net 25,1 proc., atitinkamai, vartojimo kainų indeksas padidėjo nuo 114,89 iki 151,95 (32,26 proc.). Architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indeksas išaugo nuo 102,12 iki 120,55, t. y. nuo sutarties sudarymo šis indeksas padidėjo 18 proc.

Šalies argumentai

5. Ieškovės teigimu, sutarties vykdymo suvaržymas, kuris iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, iš esmės padidėjus sutarties įvykdymo kaštams, yra pakankamas pagrindas sutarties kainai peržiūrėti. Vartojimo kainų indeksas tiesiogiai atspindi sąnaudas (įskaitant darbuotojų darbo užmokesčio padidėjimą) sutarčiai vykdyti, todėl turi būti naudojamas kaip pagrindas sutarties kainai keisti. Tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad vartojimo kainų indekso pagrindu ginčo sutarties kaina negali būti keičiama, sutarties kaina pakeistina Valstybės duomenų agentūros skelbiamo architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indekso pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Projektų rengimo biuras“ ieškinį patenkino iš dalies:

6.1. nuo 2023 m. vasario 27 d. pakeitė ieškovės ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 31 d. sudarytos pirkimo sutarties Nr. A64-173/21 nuostatas, sutartį papildant 7.9 papunkčiu ,,Sutarties kainos peržiūrėjimas“ ir jį išdėstant taip:

ii. pagrindas perskaičiuoti sutarties kainą atsiranda, jei Valstybės duomenų agentūros (pastaba: sprendime nurodytas buvęs pavadinimas Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamas architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indeksas (toliau – indeksas) nuo 2022 m. gegužės 29 d. arba nuo paskutinio sutarties kainos perskaičiavimo pakis daugiau kaip 15 proc.;

K = IPb / IPr

Kur:

K – indekso pokyčio koeficientas;

IPr – indekso reikšmė laikotarpio pradžioje;

IPb – indekso reikšmė laikotarpio pabaigoje;

iv. šalys privalo sudaryti susitarimą dėl kainos (įkainių) perskaičiavimo per 10 darbo dienų nuo šalies prašymo kitai šaliai perskaičiuoti sutarties kainą pateikimo dienos. Šalys privalo susitarime nurodyti indekso reikšmę laikotarpio pradžioje ir jos nustatymo datą, indekso reikšmę laikotarpio pabaigoje ir jos nustatymo datą, indekso pokyčio koeficientą, perskaičiuotą sutarties kainos sumą. Susitarime taip pat nustatoma, kad perskaičiuota sutarties kaina taikoma pagal sutarties 1.8 papunkčio nuostatas nustatyta tvarka mokėtinoms sutarties kainos dalims, kurios nėra apmokėtos iki sutarties kainos perskaičiavimo.

6.2. kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė;

6.3. priteisė ieškovei iš atsakovės 2 777,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad šalys dėl paaiškėjusių nenumatytų aplinkybių 2023 m. sausio 13 d. sudarė susitarimą Nr. 1 dėl jų 2021 m. gegužės 31 d. pasirašytos pirkimo sutarties pakeitimo, kuriuo, be kita ko, susitarė, kad darbai pagal pakeistas sutarties sąlygas bus vykdomi iki 2023 m. liepos mėn. Taigi, darbai pagal pradinę pirkimo sutartį dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių negalėjo būti baigti per sutartyje numatytus terminus ir pačių šalių susitarimu buvo pratęsti daugiau kaip vieneriems metams.

8. Todėl, teismo vertinimu, pirkimo sutartyje įtvirtintas susitarimas nekeisti jos kainos galiojo tik iki šioje sutartyje nustatyto vykdymo termino pabaigos, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. gegužės 29 d. Po pirkimo sutarties vykdymo termino pratęsimo šalių susitarimu Nr. 1, atsirado tokios aplinkybės, kurios joje nebuvo numatytos, todėl visos pirkimo sutarties nuostatos turi būti taikomos kompleksiškai, atsižvelgiant į šios sutarties vykdymo terminus, pakeičiančius jos vykdymo sąlygas.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad, pasikeitus pirkimo sutarties vykdymo terminui, kainų, nurodytų šioje sutartyje, taikymas prarado pagrįstumą, nes kaina yra dinamiškas sutarties elementas, ji priklauso nuo rinkos sąlygų ir kitų tam tikru laikotarpiu esančių veiksnių. Atitinkamai, ir sutarties 1.4 papunktyje įtvirtinti kainos keitimo apribojimai po pirkimo sutartyje numatyto jos įvykdymo termino (2022 m. gegužės 29 d.) negali būti taikomi.

10. Teismo nuomone, šalių teisiniams santykiams po sutartyje numatyto jos vykdymo termino suėjimo taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kadangi 2022 metų antroje pusėje ir 2023 metų pirmaisiais ketvirčiais šalies ūkiui poveikį darė žymi infliacija bei jos sukeltas kainų augimas, o šalys sparčios infliacijos ir žymaus sutarties vykdymo termino pratęsimo infliacijos sąlygomis nebuvo numačiusios, tokia situacija atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtintas sąlygas ir suteikia ieškovei teisę reikalauti sutarties pakeitimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad sutarties 7.3 papunktyje šalys nesusitarė dėl baigtinio sąrašo atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos sutarties sąlygos.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą perskaičiuoti sutarties kainą susiejo, alternatyviai, arba su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu vartojimo kainų indeksu, arba su architektūros ir inžinerinės veiklos M71 paslaugų kainų indeksu. Vartojimo kainų indeksas šios bylos šalių santykiams netaikytinas, kadangi šalių sudarytas sandoris nėra vartojimo sutartis. Tačiau Valstybės duomenų agentūros skelbiamas architektūros ir inžinerinės veiklos M71 paslaugų kainų indeksas atitinka sutartyje numatytų ieškovės prievolių pobūdį, todėl šį rodiklį, priimant sprendimą dėl sutartyje numatytų kainų perskaičiavimo, teismas nusprendė ir panaudoti.

12. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad kainų indekso pokytis šiuo atveju turėtų būti taikomas nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Pradinės sutarties vykdymas turėjo baigtis vėliausiai 2022 m. gegužės 27 d. Visą šį laikotarpį nuo pradinės sutarties sudarymo dienos iki vėliausio sutarties vykdymo laikotarpio pabaigos ieškovė buvo įsipareigojusi vykdyti sutartį už pradinėje sutartyje nurodytą kainą, jos nekeisdama nei dėl darbo užmokesčio, nei dėl išlaidų padidėjimo, nei dėl kitų analogiškų veiksnių (sutarties 1.4 papunktis). Todėl sutartyje numatytų kainų perskaičiavimas įmanomas tik po sutartyje numatyto vėliausio jos vykdymo laikotarpio pabaigos, t. y. po 2022 m. gegužės 29 d.

13. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje pasiūlyta sutarties kainų perskaičiavimo, naudojant architektūros ir inžinerinės veiklos M71 paslaugų kainų indeksą (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize – ūkis ir finansai (makroekonomika) – kainų indeksai, pokyčiai ir kainos – ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai), formulė yra racionali ir pagrįsta. Atitinkamai, šalių sudaryta pirkimo sutartis turi būti pakeista, įrašant į ją papildomą 7.9 papunktį dėl sutartyje numatytų kainų perskaičiavimo galimybės, bei nustatant, kad kainos perskaičiavimo formulė taikytina darbams ir paslaugoms, kurias ieškovė perduos atsakovei po 2023 m. vasario 27 d.

14. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ieškovės reikalavimą, pakeičiant pirkimo sutartį, nurodyti ir naują jos kainą, taikytiną nuo 2023 m. vasario 27 d. – 304 307,25 Eur. Nurodė, kad įrašyti būtent tokią kainą į teismo sprendimą nėra pagrindo, kadangi šiuo sprendimu nuspręsta perskaičiuoti kainas tik už tuos darbus, kurie perduoti atsakovei po 2022 m. gegužės 29 d. Pažymėjo, kad ieškovė nėra nurodžiusi nei konkrečių darbų, perduotų atsakovei po nurodytos datos, nei jų kainų. Todėl sprendimu nustatytinas tik pirkimo sutartyje įtvirtintos kainos perskaičiavimo būdas ir laikotarpis, per kurį atliktiems darbams šis perskaičiavimas turi būti taikomas, bet ne konkrečių darbų kainos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Ieškovė UAB ,,Projektų rengimo biuras“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria sutartis papildyta 7.9 (ii) papunkčiu, pakeisti, jį išdėstant taip: ,,ii. Pagrindas perskaičiuoti sutarties kainą atsiranda, jei Valstybės duomenų agentūros skelbiamas architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indeksas (toliau – indeksas) nuo 2022 m. gegužės 29 d. (pastaba: taip nurodyta apeliaciniame skunde) arba nuo paskutinio sutarties kainos perskaičiavimo pakis daugiau kaip 15 procentų“, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad, sprendžiant dėl sutarties kainos pakeitimo, Valstybės duomenų agentūros skelbiamo architektūros ir inžinerinės veiklos M71 paslaugų kainų indekso reikšmė laikotarpio pradžioje turi būti nustatoma 2022 m. gegužės 29 d., o ne nuo sutarties sudarymo dienos (2021 m. gegužės 31 d.). Sutarties vykdymas buvo sustabdytas išimtinai atsakovės pageidavimu – naujai projektinei užduočiai parengti, pripažinus papildomų paslaugų poreikį. Šis poreikis atsirado 2021 metais, t. y. netrukus po sutarties sudarymo, bet sprendimai, susiję su kelio infrastruktūros įrengimu, buvo priimti tik 2022 m. birželio 3 d., o papildomas susitarimas pasirašytas 2023 metais. Kadangi sutarties vykdymas buvo sustabdytas iki pat 2023 metų išimtinai atsakovės iniciatyva ir dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių, indekso reikšmė, keičiant sutarties kainą, turi būti nustatoma nuo sutarties sudarymo dienos, o ne nuo kitos datos.

15.2. Teismo sprendimas, baziniu sutarties kainos perskaičiavimo dydžiu laikyti ne sutarties sudarymo dieną buvusį, o praėjus daugiau nei metams nuo pasiūlymo pateikimo ir sutarties sudarymo buvusį kainų lygį, pažeidžia sutarties šalių laisvės ir šalių lygiateisiškumo principus. Ieškovė, išreikšdama valią sudaryti sutartį, nesutiko ir nepatvirtino savo ketinimo ar įsipareigojimo vykdyti sutartį rinkos sąlygomis, egzistavusiomis 2022 m. gegužės 29 d. Todėl įpareigojimas ieškovę vykdyti sutartį tokiomis sąlygomis, kurių ieškovė nebuvo įvertinusi sutarties sudarymo metu ir nebuvo prisiėmusi tokių sąlygų atsiradimo rizikos, neatitinka aptartų principų.

15.3. Teismo išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba) rekomendaciniams pavyzdžiams, patalpintiems jos svetainėje https://vpt.lrv.lt/lt/metodine-pagalba/pavyzdiniai-dokumentai-3/kainos-perskaiciavimo-pavyzdziai/, kuriuose nurodytos dvi indekso, sudarančio pagrindą keisti sutarties kainą, alternatyvos: pradžios laikotarpis nustatomas nuo sutarties sudarymo dienos arba nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos. Indekso pradžia – laikotarpio pradžios datos (mėnesio) vartojimo prekių ir paslaugų indeksas (arba kitas indeksas). Pirmojo perskaičiavimo atveju laikotarpio pradžia (mėnuo) yra sutarties sudarymo dienos mėnuo arba paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos mėnuo. Antrojo ir vėlesnių perskaičiavimų atveju laikotarpio pradžia (mėnuo) yra paskutinio perskaičiavimo metu naudotos paskelbto atitinkamo indekso reikšmės mėnuo. Taigi, pagal rekomendacijas indekso pradžios momentas nustatomas nuo paskutinės pirkimo pasiūlymo pateikimo termino dienos arba nuo sutarties sudarymo dienos, kaip ir buvo nurodyta ieškovės reikalavime.

15.4. Nustatydamas, kad keičiant sutarties kainą indekso reikšmė laikotarpio pradžioje turi būti nustatoma 2022 m. gegužės 29 d., o ne nuo sutarties sudarymo dienos, kaip to prašė ieškovė, teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Atsakovė neišreiškė abejonių ir byloje nebuvo ginčo dėl to, kad indekso pradžios laikotarpis negalėtų būti nustatomas nuo sutarties sudarymo dienos. Atitinkamai, šalys neteikė ir argumentų bei įrodymų, susijusių su sutarties keitimo pagrindą sudarančio indekso reikšmės nustatymo pradžios momentu.

15.5. Aplinkybė, nuo kada nustatytina Valstybės duomenų agentūros skelbiamo architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indekso reikšmė, yra esminė, kadangi būtent nuo indekso reikšmės nustatymo momento priklausys, ar ieškovė turės galimybę pasinaudoti sutarties kainos pakeitimu, kai šio indekso reikšmė padidėjo daugiau kaip 15 proc., ar ne.

16. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad, pratęsus sutarties terminą, kitos jos sąlygos, įskaitytinai ir 1.4 papunktis, kuriame nurodyta, jog visą riziką dėl pradinės sutarties vertės padidėjimo prisiima paslaugų teikėja ir pradinė sutarties vertė nebus keičiama, o jos vertei negali turėti įtakos terminų pažeidimas, darbo užmokesčio ir kitų panašių išlaidų išaugimas, tapo nebeaktualios ir neturi būti taikomos. Susitarimas, kuriuo buvo pakeista sutartis, be kita ko, pratęsiant sutarties vykdymo terminą, yra neatsiejama pagrindinės sutarties dalis, todėl susitarimui yra aktualios ir turi būti taikomos pagrindinės sutarties nuostatos.

16.2. Teismo išvados yra prieštaringos. Viena vertus, sutarties pratęsimui iki 90 dienų teismas taikė sutarties 1.4 papunktį, sutikdamas, kad ieškovė buvo įsipareigojusi vykdyti sutartį už pradinėje sutartyje nurodytą kainą. Kita vertus, tuo pačiu faktiškai įvykusiam sutarties pratęsimui pagal susitarimą, pasirašytą abiejų šalių, teismas taikė kardinaliai skirtingas taisykles ir konstatavo, kad sutarties 1.4 papunkčio nuostatos šiam pratęsimui yra neaktualios.

16.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalių teisiniams santykiams po sutartyje numatyto jos vykdymo termino taikytina CK 6.204 straipsnio 2 dalis, suteikianti teisę reikalauti sutarties pakeitimo. Vien pokyčiai rinkoje nėra savaime pakankamas pagrindas sutarties kainai pakeisti. Teismas turėjo tirti ir vertinti, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai sutarčiai pakeisti.

16.4. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. kovo 24 d. pranešime pateiktus išaiškinimus pandemijos ir karo aplinkybės savaime nesudaro pagrindo keisti viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas, o numato tik tokią galimybę, pabrėžiant, kad kiekvienas atvejis vertintinas individualiai. Šiuo atveju jokie byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad būtent nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. vasario 27 d. iš esmės pasikeitė kokios nors sutarties vykdymo sąlygos ir dėl to iki 2022 m. gegužės 29 d. ieškovė privalėjo sutartį vykdyti pagal pradinę sutarties vertę, bet jos vykdymui po 2022 m. gegužės 29 d. taptų būtinas sutarties kainos padidinimas. Teismo išvados dėl po sutarties pradinio termino pabaigos pasikeitusių rinkos sąlygų ir poreikio keisti sutarties sąlygas yra deklaratyvios.

16.5. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti taikomas kaip pagrindas modifikuoti ginčo sutartį, nes ieškovė yra prisiėmusi aplinkybių, kuriomis grindžia sutarties modifikavimo poreikį, pasikeitimo, t. y. darbo užmokesčio išaugimo, riziką. Ieškovė neįrodė, kad, jai padidinus savo darbuotojų darbo užmokestį, sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyra iš esmės pasikeitė.

16.6. Sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo COVID-19 pandemijos pradžios, kai kainų kitimo tendencijos jau buvo sunkiai prognozuojamos, todėl galimas didesnis nei įprastai kainų augimas turėjo būti ieškovės, ne vienerius metus užsiimančios šia profesine veikla, įvertintas kaip tikėtina aplinkybė, ypatingai sutartyje esant nuostatoms, kad ji prisiima riziką dėl darbo užmokesčio ir kitų išlaidų išaugimo. Be to, ieškovė pateikė tik duomenis apie jos darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir pasikeitusius bendrus visos valstybės statistinius rodiklius (vidutinį darbo užmokestį, vartojimo kainų indeksą, architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indeksą). Visi kiti ieškovės teiginiai, įskaitant ir tai, kad jai tapo itin sunku vykdyti sutartį, buvo grindžiami tik pačios ieškovės samprotavimais ir prielaidomis.

16.7. Priešingai nei konstatavo teismas skundžiamame sprendime, šiuo atveju yra aktualūs Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai, kad darbuotojų darbo užmokesčio pasikeitimas, kaip pagrindas keisti viešųjų pirkimų sutartį ir didinti sutarties kainą, yra pripažįstamas tik tuomet, kai darbuotojams yra mokamas minimalus darbo užmokestis. Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinime nurodyta, kad jeigu tiekėjo darbuotojams yra mokamas minimalus darbo užmokestis ir jis yra valstybėje pakeliamas, tai sudaro pagrindą keisti sutartį, kadangi minimalaus darbo užmokesčio pakėlimas nepriklauso nuo tiekėjo valios. Šiuo atveju sprendimus dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo priėmė pati ieškovė, t. y. jos valia ir sprendimu darbuotojams buvo padidintas darbo užmokestis.

Atsiliepimas

17. Ieškovė UAB ,,Projektų rengimo biuras“ atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

17.1. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad sutarties vykdymas buvo sustabdytas išimtinai jos iniciatyva, nesant sutarties 2.4–2.5 papunkčiuose nurodytų pagrindų. Be to, sutarties 2.4 papunktyje numatyta, kad net ir sustabdžius sutarties vykdymą dėl tiekėjos atsakomybės, atnaujinus paslaugų teikimą paslaugos teikiamos per joms likusį laikotarpį, kuris buvo likęs iki sustabdymo. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju ieškovė, sudarydama sutartį, neprisiėmė rizikos, kad sutartis turės būti vykdoma net ir suėjus jos maksimaliam terminui. Sutarties 7.4.2 papunktyje numatyta galimybė keisti sutarties terminą savaime nereiškia, kad sutarties sudarymo metu ieškovė galėjo protingai numatyti, kad dėl atsakovei atsiradusio poreikio atlikti papildomus darbus sutarties terminas bus sustabdytas.

17.2. Prailginus pradinės sutarties vykdymo terminus, kainų, nurodytų sutartyje, taikymas prarado pagrįstumą, nes kaina yra dinamiškas sutarties elementas, ji priklauso nuo rinkos sąlygų ir kitų veiksnių tam tikru laikotarpiu. Todėl sutarties 1.4 papunktyje įtvirtinti kainos keitimo apribojimai po pradinėje sutartyje numatytų jos vykdymo terminų negali būti taikomi. Ieškovė sutarties kainą prašė pakeisti nuo 2023 m. vasario 27 d., t. y. po sutartyje numatyto galutinio jos įvykdymo termino 2022 m. gegužės 29 d., todėl atsakovės argumentai dėl sutarties kainos keitimo ribojimų yra nepagrįsti ir nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo.

17.3. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nuo sutarties sudarymo iki 2023 m. vasario 27 d. rašto pateikimo vidutinis darbo užmokestis (bruto) išaugo 21,5 proc., o vartojimų kainų indeksas – 32,26 proc. Ieškovės darbuotojai (architektai ir kiti atestuoti specialistai) yra vartotojai, kurie tiesiogiai jaučia vartojimo kainų padidėjimą. Todėl susiklosčius situacijai, kai reikšmingi įvykiai pasaulyje nulėmė beprecedentį kainų augimą, ieškovė turėjo didinti savo samdomiems darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Projektavimo darbus gali atlikti tik atestuoti specialistai, kurie yra pakankamai paklausūs darbo rinkoje.

17.4. Priešingai nei teigia atsakovė, nė vienoje Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijoje nėra išaiškinta, kad tiekėjo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio padidėjimas būtų pagrindas keisti viešojo pirkimo sutartį tik tada, kai tiekėjo darbuotojams mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

17.5. Ieškovė negalėjo numatyti tokio drastiško architektūros ir inžinerijos veiklos išteklių bei darbuotojams tenkančio mokėti darbo užmokesčio augimo ir kaštų struktūros pasikeitimo sutarties sudarymo metu ir dėl to negalėjo prisiimti tokios kainų augimo rizikos. To nenumatė ir negalėjo numatyti nė vienas rinkos dalyvis, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti Valstybės duomenų agentūros skelbiami istoriniai duomenys apie vidutinį darbo užmokestį bei architektūros ir inžinerijos veiklos M71 paslaugų kainų indekso pokytį. Taigi, vertinant istoriškai, toks vidutinio darbo užmokesčio bei architektūros ir inžinerijos veiklos paslaugų kainų ženklus padidėjimas negalėjo būti numatytas sutarties sudarymo metu, nes yra visiškai neįprastas (netikėtas) ir beprecedentis.

18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės UAB ,,Projektų rengimo biuras“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus:

18.1. Pagrįsta teismo išvada, kad kainų perskaičiavimo laikotarpio pradžia šiuo atveju nustatytina ne anksčiau nei nuo 2022 m. gegužės 29 d. Toks indekso pradžios momentas yra labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą, esant sutarties 1.4 papunktyje įtvirtintai nuostatai dėl sutarties kainos keitimo draudimo, sukūrusiai atsakovei teisėtą lūkestį, kad sutarties kaina nei dėl ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio, nei dėl kitų jos išlaidų padidėjimo nebus keičiama.

18.2. Ieškovė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad pačioje sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta ieškovės rizika dėl darbo užmokesčio padidėjimo ir draudimas šiuo pagrindu keisti sutarties kainą. Sudarydama sutartį, ieškovė įsipareigojo laikytis visų joje numatytų sąlygų, įskaitant ir sutarties 1.4 papunktį.

18.3. Ieškovės cituojami Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai yra parengti siekiant padėti viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių šalims naudotis Valstybės duomenų agentūros teikiama statistine informacija ir tinkamai (teisingai) apskaičiuoti sutarties įkainius pagal pateiktą matematinę formulę. Šiuose išaiškinimuose nenurodyta, kad indekso pradžios momentas negalėtų būti nustatomas pagal sutarties vykdymo metu susiklosčiusias individualias aplinkybes ir nuo kitos, nei nurodoma pateiktame pavyzdyje, datos.

18.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jį motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kurie buvo išdėstyti šalių procesiniuose dokumentuose, nesirėmė jokiais duomenimis, kurie būtų buvę šalims nežinomi. Aplinkybė, kad teismo sprendimas priimtas ne išskirtinai ieškovės arba atsakovės naudai, savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra siurprizinis. Teismo sprendimo siurpriziniu nedaro ir aplinkybė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl indekso reikšmės skaičiavimo pagal 2022 m. gegužės 29 d. duomenis. Ši data taikytina indekso reikšmės skaičiavimui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nėra atsitiktinė data, ji teismo buvo grindžiama konkrečiais bylos duomenimis – sutartyje numatyta jos termino pabaiga. Taigi, šios datos nurodymas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje negali būti laikomas siurpriziniu vien dėl to, kad ieškovė tokios datos nebuvo nurodžiusi savo reikalavime.

18.5. Ieškovė nesiekia proporcingo ir teisingo sutarties pakeitimo, įtraukiant į sutartį nuostatas dėl kainos indeksavimo, ji nori pasipelnyti iš atsakovės, reikalaudama ne tik pakeisti sutartį, indeksuojant jos kainą, bet ir šį pakeitimą atlikti taikant ieškovei palankiausius duomenis, pagal kuriuos ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės kuo didesnio atlygio už suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamo ginčo pagrindu yra ieškovės UAB ,,Projektų rengimo biuras“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 31 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. A64-173/21, kurioje ieškovė įsipareigojo per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo (pasirašymo) dienos parengti garažų paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninį projektą, interjero projektą, sukurti statinio informacinį modelį (BIM), gauti statybą leidžiantį dokumentą ir teikti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 257 887,50 Eur be PVM arba 312 043,87 Eur su PVM atlyginimą (sutarties 1.1, 1.4, 2.1 papunkčiai).

20. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šalių 2023 m. sausio 13 d. susitarimu Nr. 1 pirkimo sutartis Nr. A64-173/21, neatliekant naujos pirkimo procedūros, buvo pakeista. Šiuo susitarimu atsakovė (klientė) iš ieškovės (paslaugų tiekėjos) įsigijo papildomas paslaugas už 36 700 Eur be PVM, o tai sudaro 14,2 proc. pradinės sutarties vertės (susitarimo 1 punktas). Pagal šį susitarimą paslaugų teikėja (ieškovė) taip pat įsipareigojo: mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius klientei (atsakovei) už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojamus nuo sutarties pradinės vertės su PVM, jeigu paslaugų grafike nustatytais terminais ji nesuteiktų paslaugų pagal kiekvieną projekto dalies etapą arba pradelstų nustatytą bendrą projekto parengimo iki statybas leidžiančio dokumento gavimo terminą; pirkimo sutarties ir susitarimo vykdymui savo įsakymu paskirti projekto vadovą, kurio kandidatūra būtų suderinta su užsakovu, ir užtikrinti jo dalyvavimą per visą sutarties vykdymo laikotarpį, taip pat įsakymu paskirti statinio projekto dalių vadovą (-us) (visi šie specialistai turi būti atestuoti ir turėti galiojantį kvalifikacijos atestatą). Šalys šiame susitarime, be kita ko, patvirtino, kad dėl sklype esančių želdynų nebuvo galimybės atlikti dalies projektinių pasiūlymų stadijoje numatytų inžinerinių geologinių bei geotechninių tyrimų, tačiau paaiškėjus, kad jie visgi yra būtini, tokie tyrimai bus atlikti ir su tuo susijusios paslaugos (įskaitytinai perprojektavimo darbai) teikiamos klientės (atsakovės) sąskaita. Susitarimo Nr. 1 priedais tapo šie dokumentai – dėl projektavimo užduoties pakeitimo (priedas Nr. 1) ir dėl naujo paslaugų teikimo grafiko (priedas Nr. 2).

21. Ieškovė, inicijuodama teisminį ginčą, siekė įrodyti, kad dėl aplinkybių, kurių nė viena šalis iš anksto (prieš sudarydamos pirkimo sutartį) negalėjo numatyti, sutarties įvykdymo termino pratęsimo laikotarpiu jai žymiai išaugo sutarties vykdymo kaštai ir dėl to iš esmės pasikeitė sutarties šalių ekonominė pusiausvyra, teikianti pagrindą ieškovei reikalauti CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, joje numatant naujas sąlygas, susijusias su darbų kainos perskaičiavimu. Nenumatytomis iš anksto aplinkybėmis ieškovė laiko COVID-19 pandemiją ir Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainos Respubliką, dėl kurių, jos teigimu, rinkoje gerokai padidėjo vidutinis darbo užmokestis ir pabrango statybinės medžiagos, energijos ištekliai bei kiti resursai.

22. Kitaip tariant, ieškovė laikosi pozicijos, kad už tą kainą, kurią ji pasiūlė dalyvaudama viešajame pirkime ir kuri yra nurodyta pirkimo sutarties 1.4 papunktyje, ji atlikti darbų dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios nuo jos nepriklausė, negali, o tokiu atveju šalių ekonominė pusiausvyra galėtų būti atkurta tik numačius sutarties kainos perskaičiavimo mechanizmą.

23. Kaip matyti iš pirkimo sutarties 1.3 papunkčio, jame yra pabrėžtinai nurodoma, kad sutarčiai ir galimiems jos keitimo atvejams taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. Nors sutartis jos galiojimo laikotarpiu, esant VPĮ 89 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, gali būti keičiama (sutarties 7.1 papunktis), pagal sutarties 7.2.2 papunktį keitimu nelaikomas techninio pobūdžio sutarties pakeitimas – kainos perskaičiavimas, kuris yra sureguliuotas šios sutarties 1.6 papunktyje. Pastarojoje pirkimo sutarties dalyje aptarta paslaugų kainos keitimo galimybė ir tvarka, kai pasikeičia PVM, kartu pažymint, kad, pasikeitus kitiems mokesčiams, paslaugų kaina neperskaičiuojama.

24. Taigi, nagrinėjamu atveju klausimas dėl pirkimo sutarties kainos apskaičiavimo (perskaičiavimo) pagal pačioje sutartyje nustatytas kainodaros taisykles, t. y. ginčas dėl sutarties vykdymo, nekyla. Kadangi šalys nesutaria dėl specialiais požymiais ir specialiu teisiniu reguliavimu pasižyminčios viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentais apibrėžiamas apeliacijos ribas, visų pirma įvertina, ar viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas, kurio siekia ieškovė, patenka į VPĮ, ar į kitų taikomų teisės aktų reguliavimo sritį, ir ar toks pakeitimas, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, byloje esančius įrodymus bei taikytiną teisinį reguliavimą, šiuo konkrečiu atveju buvo galimas.

Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygų keitimo

25. CK 6.380 straipsnyje nurodyta, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutarčiai yra būdingi šie ją sudarančių subjektų ir sutarties objekto požymiai: tokią sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija; šios institucijos (įmonės) už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus arba paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.381 straipsnis).

26. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei įprastiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Todėl ir viešojo pirkimo sutarties keitimas yra tokia šalių teisė, kuria jos gali pasinaudoti tik esant nustatytiems išimtiniams atvejams bei specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jeigu būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškinama kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip pažeidžiant kitų konkurso dalyvių interesus ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principus; dėl šių priežasčių VPĮ yra įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

27. Pasisakydamas dėl CK 6.204 straipsnio nuostatų aktualumo ginčuose dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios nuostatos, skirtos reguliuoti sutarties vykdymui ir galimam jos pakeitimui esmingai pasikeitus aplinkybėms (atsiradus naujoms), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nuspėjamos) sutarties sudarymo metu, tam tikra dalimi tiesiogiai atsispindi ir VPĮ 89 straipsnio nuostatose (pvz., VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 93 punktas; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023, 88 punktas). Atitinkamos VPĮ normos, kaip konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška, pirmiausiai ir turėtų būti taikomos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 89 punktas). Juo labiau kad VPĮ ir CK nuostatų bendras taikymas galėtų sukelti koliziją, o iš esmės neturėtų egzistuoti tokių įstatymų taikymo situacijų, kai VPĮ ir kitų teisės aktų normos suponuotų du priešingus rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 95 punktas).

28. Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad VPĮ yra lex specialis (specialioji norma), į kurio taikymo sritį, inter alia (be kita ko), įeina įvairūs viešojo pirkimo sutarčių vykdymo aspektai, įskaitant jų nuostatų pakeitimus; viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimo reguliavimas VPĮ suponuoja tai, kad, pirma, šalys ribojamos keisti savo sutartinių įsipareigojimų turinį, jeigu tai prieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms, antra, viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimas, atitinkantis VPĮ, kvalifikuotinas kaip teisėtas. Viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo mechanizmas sureguliuotas VPĮ, todėl tinkamas VPĮ 89 straipsnio taikymas kartu reikš atitiktį viešųjų pirkimų principams, dėl kurių taikymo nereikia atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 105 punktas).

29. Taigi, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, kasacinio teismo praktikoje daroma tokia išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis; kitų teisės aktų nuostatos taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausiai reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tik tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023, 85, 87 punktai).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus dėl VPĮ nuostatų prioritetinio taikymo, kai kyla ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, grindžiamo aplinkybėmis, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti, pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad šalių sudarytos pirkimo sutarties pakeitimo galimybė visų pirma turėjo būti apsvarstyta pagal specialiame teisės akte – VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtvirtintus reikalavimus, o ne pagal ieškovės pasiūlytą teisinį reguliavimą, t. y. CK 6.204 straipsnio nuostatas. Kitokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo.

31. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gegužės 31 d. sutartyje nurodytais terminais, t. y. per 9 mėnesius nuo jos įsigaliojimo (t. y. iki 2022 m. vasario 28 d.), šios pirkimo sutarties neįvykdė dėl priežasčių, susijusių su po sutarties pasirašymo atsiradusiu poreikiu papildyti projektavimo užduotį, t .y. projekto užsakovei nustačius poreikį įrengti papildomas sankryžas, pėsčiųjų zonas ir kt. Iš prie ieškinio pridėtų 2022 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. birželio 3 d. pasitarimų dėl (duomenys neskelbtini) AP projektavimo eigos ir planuojamų darbų aptarimo bei patikslinimo (ieškinio priedai Nr. 3, 4) matyti, kad šių pasitarimų metu buvo konstatuotas būtinumas patikslinti išduotas prisijungimo sąlygas, t. y.: parengti ir (ar) patikslinti sąlygas ir suprojektuoti šiaurinio įvažiavimo į teritoriją gatvę, jungiančią su (duomenys neskelbtini) gatve, bei išnagrinėti galimybę įrengti šviesoforinę sankryžą kairiam posūkiui ir atitinkamai pakoreguoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas; rytinėje teritorijos dalyje suprojektuoti šviesoforinę sankryžą su dviem juostom posūkiui į kairę, keičiant prisijungimo sąlygas. Ginčo dėl to, kad po viešojo pirkimo sutarties sudarymo kilo būtinybė projektinių sprendinių pakeitimui, nagrinėjamoje byloje nekyla.

32. Atitinkamai, atsiradus pirkimo sutarties 1.5.3 ir 7.3.6 papunkčiuose numatytiems pagrindams, t. y. projektavimo metu paaiškėjus objektyvioms aplinkybėms (visuomenės interesas, viešasis interesas), dėl kurių racionalu keisti projektavimo apimtis, šalys 2023 m. sausio 13 d. sudarė jau pirmiau aptartą susitarimą Nr. 1 dėl 2021 m. gegužės 31 d. pirkimo sutarties pakeitimo (ieškinio priedas Nr. 5). Šio susitarimo 1 punkte buvo sulygta dėl papildomų paslaugų iš ieškovės įsigijimo ir jų kainos, kuri sudaro 14,2 proc. pradinės sutarties vertės, taip pat susitarta dėl projektavimo užduoties pakeitimo (susitarimo priedas Nr. 1) bei naujo paslaugų teikimo grafiko patvirtinimo (susitarimo priedas Nr. 2). Šiame susitarime buvo pabrėžta, kad 2021 m. gegužės 31 d. pirkimo sutarties nuostatos taikomos šio susitarimo atžvilgiu tiek, kiek jos nėra pakeistos šiuo susitarimu, o pats susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir tampa neatskiriama sutarties dalimi (susitarimo 6 ir 7 punktai).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad sutarties vykdymo terminas pasikeitė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo ieškovės. Tačiau teisiškai nepagrįsta pripažintina tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pirkimo sutarties nuostatos, susijusios su ieškovės prisiimtomis rizikomis bei jų įtaka sutarties kainai (ieškovės paslaugų vertei), po susitarimo Nr. 1 pasirašymo tapo neaktualios ir (ar) šalims neprivalomos. Ši skundžiamame sprendime padaryta išvada neatitinka nei pačioje 2021 m. gegužės 31 d. pirkimo sutartyje Nr. A64-173/21 – jos 14.1 papunktyje – įtvirtintos sąlygos, kad sutartis galioja iki visų joje numatytų paslaugų suteikimo ir atsiskaitymo už jas bei kitų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, arba iki sutarties nutraukimo dienos, nei 2023 m. sausio 13 d. susitarimo Nr. 1 turinio.

34. Pirma, pirkimo sutartis nutraukta nebuvo, todėl galioja iki visiško jos įvykdymo. Antra, 2023 m. sausio 13 d. susitarimo 6 ir 7 punktuose aiškiai nurodyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. pirkimo sutarties nuostatos ir toliau taikytinos tiek, kiek jos nėra pakeistos šiuo susitarimu. Trečia, 2023 m. sausio 13 d. susitarimu buvo sulygta dėl: papildomų paslaugų iš ieškovės įsigijimo ir jų vertės; paslaugų teikimo grafiko pakeitimo; pirkimo sutarties 6.7 papunktyje nustatyto delspinigių dydžio pakeitimo (padidinimo) ieškovei, jeigu ji vėluotų atlikti darbus; pirkimo sutarties 5.1.7 papunktyje nustatytos statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalių vadovų kandidatūrų parinkimo ir derinimo tvarkos patikslinimo. Todėl visiškai akivaizdu, kad visos kitos pirkimo sutarties nuostatos yra galiojančios, šalims privalomos ir turi būti vykdomos.

35. Pirkimo sutarties 1.4 papunktyje yra nurodyta, kad šiame papunktyje nustatoma pradinės sutarties vertė apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su paslaugų teikimu; visą riziką dėl pradinės sutarties vertės padidėjimo prisiima paslaugų teikėja (ieškovė) ir pradinė sutarties vertė nebus keičiama, jeigu paslaugų apimtys, nurodytos techninėje specifikacijoje (1 priedas), nesikeis; pradinei sutarties vertei įtakos negali turėti terminų pažeidimas, darbo užmokesčio ir kitų panašių išlaidų išaugimas; į pradinę sutarties vertę įeina projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos, taip pat visi paslaugų suteikimui reikalingi atlikti tyrimai, projektinės dokumentacijos derinimas, visi mokesčiai ir visos paslaugų tiekėjos išlaidos, reikalingos tinkamam ir visiškam sutarties įvykdymui, įskaitant draudimo išlaidas, ir kiti būtini veiksmai šiai sutarčiai įvykdyti.

36. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių faktinių ir teisinių argumentų (įstatymo normų, konkrečių sutarties sąlygų), kodėl aiškiai ir nedviprasmiškai sutarties 1.4 papunktyje įtvirtintą šalių susitarimą, kad pradinei sutarties vertei tokios aplinkybės, kaip terminų pažeidimas, darbo užmokesčio ir kitų panašių išlaidų išaugimas, negali turėti įtakos, laikė negaliojančiu (pasibaigusiu) ir šalis nesaistančiu po 2023 m. sausio 13 d. susitarimo Nr. 1 pasirašymo, nors šiuo susitarimu aptariama pirkimo sutarties sąlyga nebuvo nei modifikuota, nei panaikinta, nepaisant tuo metu jau buvusios informacijos ir apie pandemiją, ir apie Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainos Respubliką.

37. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės; pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

38. Taigi, viešojo pirkimo sutarties VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pakeitimas yra teisėtas, kai nustatomos tokios būtinosios sąlygos: 1) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu; 2) viešojo pirkimo sutarties pakeitimas iš esmės nepakeičia viešojo pirkimo sutarties pobūdžio; 3) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo vertė neturi viršyti įstatyme nustatytų viršutinių pakeitimo ribų. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, esminis sutarties keitimo požymis – pakeitimo poreikis atsiranda dėl sutarties vykdymo metu paaiškėjusių aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023, 31, 32 punktai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl reikalavimo padidinti sutarties kainą VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, be pirmiau įvardytų būtinųjų sąlygų, turi būti nustatyta ir tai, ar ieškovo prašomas sutarties kainos padidinimas yra objektyviai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023, 92 punktas).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neįrodytos sąlygos pirkimo sutarčiai pakeisti, t. y. aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti sudarydama sutartį, atsiradimas ir sutarties kainos padidinimo objektyvus pagrįstumas.

40. Viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikį ieškovė faktiškai grindė 2020 m. kovo 16 d. paskelbtos Lietuvoje COVID-19 pandemijos ir Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainos Respublikoje padarinių darbo rinkai atsiradimu – Lietuvoje mokamo darbo užmokesčio žymiu išaugimu, kurį ir siejo su nurodytomis aplinkybėmis. Būtent tokią teisėjų kolegijos išvadą suponuoja ieškovės pasirinktas procesinis elgesys. Ieškinyje teigdama, kad per pratęstą sutarties vykdymo laikotarpį žymiai brango taip pat ir statybinės medžiagos, energijos ištekliai bei kiti resursai, ieškovė byloje neįrodinėjo jokių kitų iš anksto nenumatytų sutarties vykdymo kaštų jai atsiradimo, išskyrus darbo užmokesčio, mokamo darbuotojams tame sektoriuje, kuriame ji vykdo veiklą, žymų padidėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).

41. Ir nors tokios aplinkybės, kaip Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas, iš tiesų nė viena šalis sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti ar prognozuoti, šiame kontekste visgi pažymėtina, kad ginčo sutartimi buvo sulygta dėl projektavimo paslaugų teikimo ir projekto vykdymo priežiūros, o ne dėl statybos rangos darbų atlikimo. Todėl vien deklaratyvių ieškinio teiginių aiškiai nepakanka nei statybų procese naudojamų medžiagų ir kitų resursų brangimui konstatuoti, nei identifikuoti, kokią įtaką galimas žaliavų brangimas galėjo turėti vykdant ieškovės pasirašytą viešojo pirkimo sutartį dėl paslaugų teikimo, kaip konkrečiai tai paveikė ieškovės sutartinių įsipareigojimų atsakovei įvykdymą. Atitinkamai, ir tokios aplinkybės buvimas, t. y. pradėto karo sukelti neigiami ekonominiai padariniai, ieškovei įrodinėjant ne žaliavų, o darbo jėgos pabrangimą, neteikia pagrindo pakeisti ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

42. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutarties keitimui ir dėl antrosios ieškovės nurodytos sąlygos – COVID-19 pandemijos. Pirkimo sutartis, kurios pakeitimo (papildymo naujomis sąlygomis) ieškovė siekia, buvo sudaryta praėjus daugiau nei vieneriems metams po COVID-19 pandemijos paskelbimo Lietuvoje. Vadinasi, tiek perkančioji organizacija, ruošdama pirkimo sąlygas, tiek ir ieškovė, tame pirkime dalyvaudama, turėjo ir galėjo įvertinti galimus darbo rinkos pokyčius, susijusius su pandemija. Juo labiau kad iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų Valstybės duomenų agentūros skelbiamų duomenų apie COVID-19 įtaką darbo rinkai (ieškinio priedai Nr. 9.1–9.5, 10–11) matyti, kad nuo 2019 metų I ketvirčio darbo užmokestis augo palaipsniui ir tolygiai. Jokių esminių ar išskirtinių pokyčių tiek iš karto po paskelbtos pandemijos, tiek ir po ginčo sutarties sudarymo, šie statistiniai duomenys nepatvirtina.

43. Šalys, būdamos protingomis ir apdairiomis viešojo pirkimo teisinių santykių dalyvėmis, galėjo prognozuoti tokio pobūdžio sutarties kaštų augimą tiek ruošdamos viešojo pirkimo sąlygas, tiek ir siūlydamos savo darbų kainą. Be kita ko, tokia galimybė pirkimo sutartyje yra ir aptarta, nes sutarties 1.4 papunktyje aiškiai nurodyta, kad darbo užmokesčio ir (ar) kitų išlaidų augimas, taip pat sutarties įvykdymo termino pažeidimas įtakos sutarties kainai neturės. Todėl darbo užmokesčio kaštų ieškovei išaugimas negali būti vertinamas kaip VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma aplinkybė, kurios negalima buvo numatyti sutarties sudarymo metu.

44. Stokoja pagrįstumo ir tokia ieškovės pozicija, kad padidėję darbuotojų išlaikymo kaštai sietini išimtinai su COVID-19 pandemija ar Rusijos Federacijos sukeltu karu. Nagrinėjamu atveju ieškovė šią faktinę aplinkybę įrodinėja jos pačios 2023 m. balandžio 20 d. parengta pažyma dėl samdomiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio (ieškinio priedas Nr. 13.1) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) ataskaitomis (ieškinio priedai Nr. 13.2–13.3). Ieškovės parengtoje pažymoje nurodyta, kad 2021 m. kovo mėn. ji turėjo 5 darbuotojus, kurių darbo užmokesčio vidurkis sudarė 1 913,18 Eur, o 2023 m. kovo mėn. 8 darbuotojams mokamo darbo užmokesčio vidurkis buvo 2 324,41 Eur. Sodros ataskaitose nurodyti ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. bei nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. sumokėtų įmokų dydžiai.

45. Taigi, vienintelis įrodymas, kuriuo yra grindžiamas darbuotojų darbo užmokesčio didėjimas, yra pačios ieškovės priimtas sprendimas jiems mokėti didesnį darbo užmokestį. Jokių kitų objektyvių duomenų, t. y.: kad būtent dėl pradėto karo ar pandemijos žymiai pakito (padidėjo) architektų ir (ar) projektuotojų darbo rinkoje mokamo darbo užmokesčio dydžiai; kad tik darbo užmokesčio pakėlimas padėjo išsaugoti esamus darbuotojus ir kad tokių darbuotojų pasiūla darbo rinkoje yra ribota; kad visiems 5 darbuotojams 2021 m. kovo mėn. ieškovės įsakymais buvo pavesta vykdyti būtent su atsakove sudarytą sutartį ir jokių kitų ieškovės, kaip darbdavės, pavedimų, jie nevykdė (pavyzdžiui, buvo prastovose dėl nukelto sutarties vykdymo termino); kad 2023 m. kovo mėn. nurodytiems 8 darbuotojams, kurių darbo užmokesčio vidurkis lyginamas su 5 darbuotojų darbo užmokesčio vidurkiu 2021 m. kovo mėn., ieškovės įsakymais buvo pavesta vykdyti tik su atsakove sudarytą pirkimo sutartį, nagrinėjamoje byloje nėra.

46. Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė įrodymais nepagrindė būtino sutarties kainos padidinimo pagal VPĮ nuostatas, o su ieškovės pozicija sutikęs pirmosios instancijos teismas nepagrindė sprendime padarytos išvados apie po sutarties pradinio termino pabaigos pasikeitusias rinkos sąlygas, lemiančias ginčo pirkimo sutarties pakeitimo poreikį. Nesant įrodytai vienai iš būtinųjų sąlygų – nenumatytos aplinkybės, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti sudarant sutartį, atsiradimas – viešojo pirkimo sutarčiai pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą pakeisti ir ieškovės ieškiniui patenkinti teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.

47. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo materialiosios ir proceso teisės normų netinkamas taikymas lėmė neteisingą šio ginčo baigtį, t. y. vieno iš alternatyvių ieškovės reikalavimų patenkinimą iš dalies, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji kvestionuoja teismo nustatytą momentą, nuo kurio kaina turėtų būti peržiūrima, jau neturi teisinės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija dėl šių ir kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su siurprizinio sprendimo priėmimu, nustačius kitą sutarties kainos padidinimo momentą, nei prašė ieškovė, nepasisako, nes tai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

48. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Priėmus naują teismo sprendimą, turi būti iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

51. Priėmus naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, jai, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė įrodymų apie jos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

52. Neatlygintinos taip pat ir ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, sumokėtas žyminis mokestis, kadangi jos apeliacinis skundas yra atmestas, o atsakovės apeliacinis skundas patenkintas.

53. Ieškovei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, tektų pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė duomenų apie turėtas procesinių dokumentų parengimo išlaidas šios instancijos teisme nepateikė, nesumokėjo ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jame nurodžiusi, kad, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir to paties straipsnio 2 dalimi, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Tačiau tokie atsakovės argumentai stokoja pagrįstumo.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo, yra išaiškinęs, kad būtina šios normos taikymo sąlyga yra tai, jog byla būtų inicijuota asmens, ginančio viešąjį interesą, valstybės arba savivaldybės interesą. Kai byla inicijuojama privataus asmens, nepriskirtino prie tokių asmenų, taip pat byloje nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų, kurių esmė būtų viešojo intereso gynimas, šis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-969/2020, 50 punktas). Aptariamoje teisės normoje nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už apeliacinius ir kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie apeliacine ar kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-378/2020, 50 punktas).

55. Atsakovė apeliacinį skundą pateikė civilinėje byloje, kurią inicijavo privatus juridinis asmuo, o ne ji pati kaip institucija, ginanti viešąjį interesą, nebuvo ji pareiškusi ir priešieškinio viešajam interesui ginti. Todėl ir įstatyme numatyto pagrindo nemokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šiuo konkrečiu atveju nebuvo. Kadangi žyminis mokestis nesumokėtas, už ginčą dėl sutarties modifikavimo mokėtinas 217 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis, 82 straipsnio 1 dalis), kurį atsakovė turėjo sumokėti, bet nesumokėjo, priteisiamas iš ginčą pralaimėjusios ieškovės ne atsakovei, o valstybei, kuriai jis ir turėjo būti sumokėtas. Analogiškai tokį patį procesinį klausimą yra išsprendęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-969/2020, 51 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektų rengimo biuras“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektų rengimo biuras“, juridinio asmens kodas 302494928, valstybei 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio.

Teisėjai Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėTomas Venckus