- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2-867-232/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01602-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. N., V. J., I. J.
- Atsakovas
- I. J., V. J.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo R. N. ieškini atsakovams V. J., I. J. del skolos priteisimo, atsakoves priešieškini ieškovams V. J., I. J. del paskolos sutarties pripažinimo negaliojancia,
Aprašomoji dalis
NUSTATE:
Šalies argumentai
ieškovas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovu solidariai ieškovo naudai 37 500 EUR negražintos paskolos dalies, 23 967 EUR palukanu, 5 proc. metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo civilines bylos iškelimo iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, bylinejimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurode, jog 2006-08-18 tarp ieškovo ir atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, šios sutarties pagrindu ieškovas atsakovams suteike 50 000 EUR paskola. Pagal Sutarti paskola atsakovai turejo gražinti dalimis t.y. 11 500 EUR 2006-08-18 (sutarties pasirašymo diena), 38 500 EUR – iki 2007-08-18. Taciau atsakovai savo sutartinius isipareigojimus pažeide - negražino ieškovui 37 500 EUR paskolos dalies. Pagal Sutarties 2 str. atsakovai už naudojimasi paskola isipareigojo moketi palukanas. Ši prievole taip pat pažeista, priskaiciuotu palukanu suma sudaro23 967 EUR, viso praše priteisti 61 467 EUR. Nurode, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už sutartiniu prievoliu nevykdyma, solidari atsakomybe kyla ne tik iš ginco sutarties, bet ir sutarties del santuokos nutraukimo pasekmiu, kurios 2.2. punkte numatyta, jog pagal prievoles ieškovui atsakovai atsakys solidariai. Pažymejo, jog nedidele dali paskolos sumos 1 000 EUR atsakovai gražino, tokiais savo veiksmais patvirtindami tarp šaliu egzistuojanciu paskolos teisiniu santykiu realuma. Paskolos sutartis sudaryta laisva šaliu valia, todel nera jokio pagrindo mažinti šaliu nustatytu palukanu dydžio.
Atsiliepimas
A. I. J. savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) su ieškovo ieškiniu, dubliku nesutiko, nurode, jog paskolos sutartis yra realine laikoma sudaryta kai viena šalis perduoda kitai šaliai paskolos objekta. Gincoa sutartimi nei atsakove, nei atsakovas jokiu pinigu negavo, todel laikytina, jog paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Atsakove apie mineta sutarti sužinojo tik rengiant dokumentus skyryboms su atsakovu t.y. 2010 m. kovo men. Atsakove 2006 m. vasaros pabaigoje pasiraše buvusio sutuoktinio jai pateiktus dokumentus, manydama, kad pasirašo sutartyje del UAB „Protreining Academy“ akciju pardavimo, nes akcijoms parduoti, kaip jai paaiškino buves sutuoktinis (atsakovas V. J.) buvo reikalingas jos sutikimas, i sutuoktinio pateiktu dokumentu turini neturejo laiko isigilinti. Paskolos davejo R. N. nepažista, nera maciusi ir jokiu pinigu iš jo nesiskolino. Pažymejo, jog jokio pokalbio apie paskolos sutarti su ieškovu niekada nebuvo. Nei draugiški, nei dalykiški santykiai atsakoves su ieškovu nesiejo, todel abejotina, kad ieškovas nepažistamam asmeniui galejo paskolinti tokia pinigu suma. Be to atsakove nebutu skolinusi iš ieškovo pinigu su tokiomis palukanomis. Palukanos yra aiškiai per dideles ir neatitinka LR CK 1.5 str. itvirtintu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principu. Nurode, jog atsakoves buves sutuoktinis buvo užsimines, jog budamas UAB „Protraining Academy“ akcininku isipareigojo nedirbti konkuruojancioje imoneje, priešingu atveju turetu sumoketi 150 000 Lt bauda. Atsakoves teigimu šios baudos sumokejimo užtikrinimui ir buvo sudaryta paskolos sutartis realiai negaunant nurodytu pinigu. Del paskolos sudarymo aplinkybiu bei R. N. ir V. J. galimai nusikalstamu veiksmu kreiptasi i teisesaugos institucijas.
Šalies argumentai
Bylos eigoje Atsakove pateike priešieškini, kuriuo praše pripažinti 2006-08-18 paskolos sutarti, sudaryta tarp R. N., V. J. ir I. J. negaliojancia ir taikyti 2006-01-26 akcininku sutarties nuostatas, numatancias atsakomybe pažeidus šia sutarti, t.y. priteisti ieškovo naudai iš atsakovo V. J., pažeidusio sutarti 38 500 EUR bauda; ieškovo ieškini atmesti; priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurode, jog tarp ieškovo ir atsakovu nebuvo susikloste paskoliniai santykiai, pinigai nebuvo perduoti, 2006-08-18 paskolos sutartimi buvo siekiama pridengti akcininku susitarima moketi bauda pagal 2006-01-26 akcininku sutarti, todel paskolos sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu, sudarytu del atsakovo atžvilgiu taikytinos baudos pagal akcininku sutarti padengimo. Ignalinos rajono apylinkes prokuraturoje priimtas nutarimas del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame iš surinktos medžiagos konstatuota, kad paskolos sutartis faktiškai buvo apsimestinis sandoris, nes ji buvo sudaryta akcininku susitarimui moketi bauda pridengti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu i atsakoves priešieškini su priešieškiniu nesutiko, pažymejo, jog paskolos sutartis laikytina paskolos sutartimi CK 6.870 str. prasme, atsakovai gavo paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma t.y. atsakovai pasirašydami paskolos sutarti aiškiai patvirtino, kad paskolos sutartyje numatyta suma yra atsakovams perduota. Atsakove sudare paskolos sutarti suvokdama paskolos sutarties turini bei jos galimus padarinius, kadangi atsakove yra pasirašiusi kiekviename paskolos sutarties lape. Be to atsakove nepateike jokiu irodymu leidžianciu spresti, jog apie paskolos sutarties turini ir prasme ji tariamai nieko nežinojo. Pažymejo, jog atsakove nepateike jokiu irodymu, pagrindžianciu priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad paskolos sutartis buvo tariamai sudaryta siekiant pridengti kita sandori, kylanti iš akcininku sutarties. Pažymejo, jog nutarimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nera prilygintas isiteisejusiam teismo nuosprendžiui, todel nutarime nurodytos aplinkybes neturi jokios prejudicines galios šioje civilineje byloje.
Teismo nustatytos faktines bylos aplinkybes ir priimamo sprendimo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktu dokumentu kopiju matyti, kad ieškovas ir atsakovai 2006 08 18 pasiraše paskolos sutart (b.l.11), pagal kuria atsakovai pasiskolino iš ieškovo 50 000 EUR, iš kuriu 11 500 EUR dali turejo gražinti ta pacia diena – 2006 08 18, o likusia dali isipareigojo gražinti per vienerius metus 2007 05 18. Sutarties 1.2.punkte nurodyta jog paskolos gavejas (pagal sutarti taip vadinami abu sutuoktiniai, kaip paskolos šalis) pripažista, kad paskolos davejas jam tinkamai išmokejo paskola šios sutarties pasirašymo diena ir jis ja tinkamai gavo. Sutartie 2.1. punktas numate jog 8 procentu palukanos už naudojimasi paskola nuo 2006 08 18 iki 2007 08 18 mokamos 2006 08 18, t.y. sutarties pasirašymo diena. Nustatytu terminu paskolos negražinus remiantis sutarties 2.2. punktu turejo buti mokamos 1,5 procentu menesines palukanos (per metus sudarancios 18 proc. nuo isiskolinimo sumos).
Atsakoves tvirtinimus, kad ji pasirašydama sutarti klydo del sutarties turinio, ar kad tai buvusi apsimestine sutartis, pagal kuri atsakomybe kylanti iš akcininku tarpusavio santykiu kyla tik atsakovui V. J., paneigia faktai, kad pati atsakove kreipdamasi i teisma del santuokos nutraukimo yra informavusi kreditoriu (b.l.21) apie skyrybu procesa, o sutartimi del santuokos nutraukimo pasekmiu dar karta prisiemusi solidaria atsakomybe gražinti visa paskolos suma (b.l.19,20,38,39). Taip pat byloje yra pateikti duomenys (b.l. 47), kad atsakove ne tik pripažino savo pareigas pagal sutarti bet ir yra pervedusi dali pinigu i ieškovo saskaita, 2006 08 23 ivykdydama dali prisiimtos prievoles, kuria ieškovai isipareigojo sumoketi ginco sutarties sudarymo diena, panaudodama tam kaip pati pripažino banko paskola.
CK 6.154 straipsnio 1 dalis sutarti apibudina kaip dvieju ar daugiau asmenu susitarima sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys isipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikru veiksmu atlikimo), o pastarieji igyja reikalavimo teise. CK 6.156 straipsnyje itvirtintas sutarties laisves principas, kuris reiškia, kad šalys turi teise laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja istatymams. Draudžiama versti kita asmeni sudaryti sutarti, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutarti nustato istatymai ar savanoriškas isipareigojimas sudaryti sutarti. Šalys turi teise sudaryti sutarti, turincia keliu rušiu sutarciu elementu. Tokiai sutarciai taikomos atskiru rušiu sutartis reglamentuojancios normos, jeigu ko kita nenumato šaliu susitarimas arba tai neprieštarauja pacios sutarties esmei. CK 6.189 straipsnis1 dalyje suformuota nuostata, kad teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia. Sutartis ipareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ka lema sutarties esme arba istatymai. Kilus gincui del sutarties esmes jos salygu ginco sutarties salygos aiškinamos prisilaikant CK 6.193 straipsnyje suformuluotu sutarciu aiškinimo taisykliu, numatanciu, kad sutartys turi buti aiškinamos sažiningai. Aiškinant sutarti, pirmiausia turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šaliu tikru ketinimu negalima nustatyti, tai sutartis turi buti aiškinama atsižvelgiant i tai, kokia prasme jai tokiomis pat aplinkybemis butu suteike analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutarti, reikia atsižvelgti ir i iprastines salygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Aiškinant sutarti, taip pat turi buti atsižvelgiama i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu tarpusavio santykiu praktika, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir paprocius.
Kasacinis teismas ne karta savo nutartyse yra pabrežes, kad teismai, vertindami šaliu pateiktus irodymus, remiasi irodymu pakankamumo taisykle, o išvada del konkrecios faktines aplinkybes egzistavimo daroma pagal vidini teismo isitikinima, grindžiama visapusišku ir objektyviu visu reikšmingu bylos aplinkybiu išnagrinejimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Remdamasis šia taisykle, aukšciau minetais principais bei byloje pateiktais rašytiniais irodymais teismas konstatuoja, kad nepaisant to, kad ginco sutartis pavadinta paskolos sutartimi iš esmes labiau tiketina, kad tikroji šaliu valia buvo ne grynai paskoliniai santykiai, bet susitarimas kaip atsakovai kompensuos ieškovo nuostolius del akcininku sutarties nesilaikymo ir sumokes minetoje sutartyje nustatyta bauda. Tokia išvada darytina remiantis faktu, kad ginco sutarties pasirašymo diena šalys pasiraše ir akcijos pirkimo pardavimo sutarti. Atsakovai šia sutarti pasiraše kaip jos savininkai, nes akcija priklause jiems jungtines nuosavybes teise, o pasirašydamas akcininku sutarti, kurioje ir buvo numatyta bauda už jos draudimu nesilaikyma V. J. pasiraše ir kaip sutuoktines I. M. atstovas. Taigi ir akcininku sutarties nesilaikymas pagal šios sutarties salygas turejo sukelti pasekmes abiem akcijos savininkams (akcininkams). Kad atsakove pasirašydama ginco sutarti suvoke, jog isipareigoja ieškovui kartu su savo sutuoktiniu (atsakovu) sumoketi sutartyje nurodyta skolos suma sutartyje nurodytu laiku rodo jos elgesys ir po sutarties pasirašymo, ji savanoriškai, niekieno neverciama, pradejo sutarti vykdyti, o skyrybu eigoje deklaravo savo isiskolinima teismui. Šie faktai rodo kad sutartyje buvo išreikšta tikroji sutarties šaliu valia atsakyti pagal sutarties prievoles solidariai. Todel nera pagrindo sutarti pripažinti apsimestine, sudaryta kitam tik vieno atsakovo isipareigojimui sumoketi bauda už akcininku sutarties nevykdyma pridengti. Lietuvos Aukšciausias Teismas ne karta yra pažymejes, kad Sandoriu negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandoriu ir ju pagrindu susiklosciusiu civiliniu teisiniu santykiu stabiluma, apginti civiliniu teisiniu santykiu subjektu teises, igytas sandoriu pagrindu. Del to sandorio pripažinimas negaliojanciu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. rugsejo 5 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsejo 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.
Teismo nuomone byloje nera ir irodymu, kad atsakove pasirašydamas sutarti suklydo. Vertinant ar asmuo dalyvaudamas civilineje apyvartoje suklydo priimta vadovautis protingo ir atidaus žmogaus kriterijais kaip toks asmuo butu elgesis analogiškoje situacijoje. Protingumo principas civiliniuose teisniuose santykiuose reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenu lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rupintis savo teisemis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet koki veiksma, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teises ir pareigos; del to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandori, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandori igis, kokias – praras. Teisiu ir pareigu klaidingas isivaizdavimas negali buti pripažintas suklydimu, jeigu jis ivyko del sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerupestingumo.
Nors iš esmes netenkinti ieškinio nera pagrindo teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti palukanos neatitinka protingumo ir proporcingumo kriteriju už laikotarpi nuo 2007 08 18 iki ieškinio padavimo teismui dienos skaiciuojant po 1,5 procentu per menesi gaunama 18 procentu metines palukanas, tokios palukanos yra aiškiai per dideles ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje suformuluotiems teisingumo protingumo ir proporcingumo principams. Palukanos mažintinos iki protingo dydžio – 8 procentu metiniu palukanu, kurios už visa laikotarpi sudarytu 10 500 EUR (b.l. 17). Todel ieškinys tenkintinas dalinai priteisiant negražintaja skolos dali 37 500 EUR isiskolinimo ir 10 500 EUR palukanu, priešieškinys atmetamas.
Ieškini patenkinus dalinai remiantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovu proporcingai patenkintu reikalavimu daliai (78 proc.) priteistina dalis bylinejimosi išlaidu, sumoketo žyminis mokescio dalis (b.l.5,6) lygi 4091 Lt bei išlaidu advokato pagalba apmoketi dalis lygi 1500 Lt.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas,
NUSPRENDE;
Ieškini tenkinti dalinai. Priešieškini atmesti.
P. R. N. a.k(duomenys neskelbtini) gyv., Taline Estijos Respublikoje naudai solidariai iš atsakovu: V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. g., Vilniuje ir I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. g., 37 500 EUR (trisdešimt septynis tukstancius penkis šimtus euru) isiskolinimo, 10 500 EUR (dešimt tukstanciu penkis šimtus euru) palukanu, bylinejimosi išlaidas: 4091,10 Lt(keturis tukstancius, devyniasdešimt viena lita) sumoketo žyminio mokescio ir 1500 Lt (viena tukstanti penkis šimtus litu) advokato pagalbai apmoketi, 5 procentus metiniu palukanu nuo bylos iškelimo teisme dienos - 2010 04 28 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.