- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-274-252/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Trečiasis asmuo
- S. P., R. P.
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- B. J. K.
- Advokatai
- Julija Kliukienė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-275-252/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų S. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties bei ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-369-847/2016 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei B. J. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, B. Š., S. P., R. P. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės B. J. K.: 1) 9036,14 Eur (31200 Lt) nuostolių dėl sutarties neįvykdymo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. lapkričio 21 d. Biržų rajono apylinkės teisme buvo gauta šalių 2016 m. lapkričio 18 d. taikos sutartis, kurią šalys teismo prašė tvirtinti. 2016 m. gruodžio 14 d. teisme buvo gauti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P. ir R. P. papildomi dokumentai prie atskirojo skundo – mokėjimo nurodymas (kuriuo vienu pavedimu apmokėtos iš karto abi sąskaitos – S. P. ir R. P.), sąskaita – faktūra S. P. ir jos sąskaitos detalizacija, sąskaita – faktūra R. P. ir jos sąskaitos detalizacija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomo sprendimo esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo nutraukė, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje, be kitų nutarties rezoliucinėje dalyje įvardintų taikos sutarties punktų, 5 punkte buvo numatyta, jog šalys susitaria, kad atsakovė neatlygins trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Grąžino S. R., atsakovei B. J. K. 75 proc. žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui B. Š. 219,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš šalių po 49,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra kliūčių sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį, S. R., sumokėjusiai žyminį mokestį už ieškovės pareikštą ieškinį, o atsakovei už pateiktą apeliacinį skundą grąžinta 75% sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi taikos sutartyje numatyta, jog savo patirtas bylinėjimosi išlaidas kiekviena iš šalių pasilieka sau ir nereikalauja jų atlyginimo iš kitos šalies (3 punktas), todėl jų nepriteisė. Kadangi taikos sutartyje numatyta, jog šalys susitaria, kad atsakovė neatlygins trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų (5 punktas), šalys susitarė dėl 1000 Eur dalinio žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertino, kad ginčas vyko dėl trečiojo asmens B. Š. veiksmų ir kad šio trečiojo asmens atstovas advokatas S. Butkevičius pradinėje bylos stadijoje atstovavo pradinę atsakovę P. K. (1 t., b.l. 33), todėl iš ieškovės priteisė pusę trečiojo asmens B. Š. patirtų išlaidų. Pažymėjo, kad nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje - S. P. ir R. P. - atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Šalims taikos sutarties 4 punktu taip susitarus, iš jų priteista teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei lygiomis dalimis (CPK 94 str. 1 d.).Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. papildomu sprendimu trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P. ir R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės J. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. P. ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. P.. Teismas nustatė, kad iš 2016 m. gruodžio 14 d. teisme gautų duomenų matyti, jog pagal 2016 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 308 S. P. advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinei bendrijai „Invoco“ sumokėjo 900 Eur. Iš 2016 m. lapkričio 17 d. S. P. sąskaitos detalizacijos matyti, kad už atsiliepimo parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, vykimą į teismo posėdį Biržuose (iš viso septynios valandos) buvo išrašyta 2016 m. lapkričio 16 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita – faktūra, pagal kurią S. P. turi sumokėti 700 Eur. Be to, iš 2016 m. lapkričio 16 d. R. P. sąskaitos detalizacijos matyti, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą (iš viso dvi valandos) buvo išrašyta 2016 m. lapkričio 16 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita – faktūra, pagal kurią R. P. turi sumokėti 200 Eur.Pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje pasisakyta, kad nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P. ir R. P. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b.l. 47-52, 151-156), tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė (5 t., b.l. 32-34). Pripažino, kad ne dėl teismo kaltės nebuvo išspręstas dviejų trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bei vadovaudamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis sprendė, jog tikslinga priimti papildomą sprendimą.Atkreipė dėmesį į tai, kad šalys taikos sutarties 5 punktu numatė, jog susitaria, kad atsakovė neatlygins trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais dokumentais, prašymas priteisti išlaidas buvo pareikštas ir vėliau pateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl jos tretiesiems asmenims priteistinos iš ieškovės, bet mažintinos. Pažymėjo, kad 2016 m. spalio 3 d. teismo posėdyje dalyvavo S. P. atstovė advokato padėjėja Julija Kliukienė, posėdis truko vos 47 minutes, buvo sprendžiami nesudėtingi klausimai. Teismas vadovavosi CPK 47 straipsnio 2 dalies, 93 straipsnio 4 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus ir į tai, kad sudarydamos taikos sutartį šalys užkirto kelią tolesniam bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ir priteisė iš ieškovės S. P. 500 Eur išlaidų. Spręsdamas dėl trečiojo asmens R. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomai atsižvelgė į tai, kad trečiųjų asmenų S. P. ir R. P. atsiliepimai į ieškinį savo tekstu yra beveik vienodi ir iš ieškovės priteisė pusę šių išlaidų – 100 Eur.
III. Atskirojo skundo, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą, apeliacinį skundą motyvai
Atskiruoju skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P. ir R. P. prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą – priteisti trečiųjų asmenų S. P. ir R. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iki skundžiamos nutarties gavimo dienos nežinojo apie taikos sutarties pateikimą teismui, jos sudarymą. Teismas privalėjo patikrinti, ar šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso. Viešojo intereso pažeidimu teismų praktikoje pripažįstami atvejai, kai teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, arba patvirtina taikos sutartį nedalyvaujant teismo posėdyje trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vieta ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties sąlygas. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančio byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Šiuo atveju apeliantėms nebuvo pranešta apie šalių pateiktą teismui taikos sutartį, jos turinį, nepranešta apie teismo posėdį, kurio metu buvo tvirtinama taikos sutartis. Apeliantės nebūtų sutikusios su taikos sutarties 5 punktu, numatančiu, kad jų bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos, kadangi jos į bylą įtrauktos atsakovo prašymu, nors jų dalyvavimas nebuvo reikalingas, dėl to jos patyrė išlaidas advokatams už atsiliepimų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje. Patvirtinus tokią taikos sutartį be apeliančių žinios buvo pažeistas viešasis interesas, trečiųjų asmenų teisės, kadangi apeliantės neteko galimybės savo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikti į bylą ir atitinkamai gauti jų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, įvertinus ieškinio atsisakymo priežastis (CPK 94 str. 1 d.), apeliantės neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Atsakovė B. J. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad toks skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašo jį atmesti, taip pat, kad tuo atveju, jeigu apeliantės pateiktų rašytinius įrodymus apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jeigu pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas juos priimtų, tai klausimą dėl trečiųjų asmenų patirtų išlaidų atlyginimo iš ieškovės atsakovė palieka spręsti teismui. Teigia, kad apeliantės nepateikė įrodymų, kad sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia viešąjį interesą, trečiųjų asmenų teises. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų neatlygina tik atsakovė, todėl tuo atveju, jeigu apeliantės būtų pateikę bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, teismas klausimą būtų išsprendęs ir priteisęs iš ieškovės. Be to, teismas pasisakė dėl vieno trečiojo asmens išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad S. P. ir R. P. nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų. Apeliančių atstovai yra gavę prieigą prie civilinės bylos, procesinius dokumentus siunčia per EPP, todėl jiems turėjo būti žinoma apie taikos sutarties pateikimą teismui. Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiųjų asmenų S. P. ir R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atmesti. Prašo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisės normas, priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Taikos sutartimi ieškovė neįsipareigojo viena atlyginti trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų visa apimtimi ir/ar atsakovo dalimi. Patvirtinus taikos sutartį nei viena iš šalių nėra pralaimėjusi, todėl nepagrįstai taikytos CPK 93, 98 straipsnių nuostatos. Nurodo, kad taikytina CPK 94 straipsnio 2 dalis, išlaidos skirstytinos atsižvelgiant į ieškovės elgesį procese, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį.Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės didžiąją dalį S. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į tai, kad S. P. ir R. P. į bylą įtrauktos ne ieškovės, bet atsakovės atstovų prašymu, į tai, kad S. P. yra teisininkė, dalyvavusi teismo posėdyje kaip P. K. atstovė, susipažinusi su ieškiniu, bylos medžiaga, todėl sumokėta suma advokato pagalbai yra išlaidavimas. Teismas trečiajam asmeniui B. Š. priteisė tik 219 Eur bylinėjimosi išlaidų, o jis dalyvavo byloje nuo 2013 metų, tuo tarpu S. P. įtraukta į bylos nagrinėjimą tik 2016 rugpjūtį. Atsakovė B. J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad skundo išsprendimo klausimą palieka apeliacinės instancijos teismui. Nurodo, kad teismo nutartimi, kurios ieškovė neskundė, patvirtina taikos sutartis, joje numatyta, jog atsakovė trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų neatlygina, todėl akivaizdu, kad tą turi padaryti ieškovė. Ieškovė savo ieškiniui pagrįsti iki taikos sutarties sudarymo nebuvo pateikusi įrodymų žalos dydžiui pagrįsti, o gavusi rašytinius įrodymus ieškovės atstovė kreipėsi dėl taikos sutarties sudarymo. Trečiųjų asmenų atstovai turėjo prieiga prie bylos, jiems turėjo būti žinoma apie derybas dėl taikos sutarties, nes dėl to buvo pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį, todėl jie galėjo pateikti įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių nepateikė netgi su atskiruoju skundu. Pažymi, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą buvo pagrįstas ir nesvarbu, kieno iniciatyva. Tretieji asmenys pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus labai vėlai, pažeidžiant CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P. ir R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, papildomą sprendimą palikti nepakeistu.Nurodo, kad tretieji asmenys buvo suformulavę prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tikėjosi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos realizuoti teisę į jų atlyginimą, tačiau pažeidus viešą interesą ir patvirtinus taikos sutartį tokios galimybės neteko. Tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti atsakovės prašymu. Nors S. P. yra teisininkė, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji užsiima teisininko praktika, kokios srities specialistė ji yra. Bylinėjimosi išlaidos priteistos įvertinus bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, trečiųjų asmenų elgesys buvo tinkamas. Šalys taikos sutartimi nenumatė, kad ieškovė neatlygins bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims, todėl jos pagrįstai priteistos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje skundžiamas nutarties, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagrįstumas ir teisėtumas.Apeliantės laikosi pozicijos, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti.CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas gali egzistuoti tuo atveju, kai konkreti byla yra išnagrinėta žodinio proceso tvarka.CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka. Iš šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, adresuoto pirmosios instancijos teismui (t. 5, b. l. 29), matyti, jog šalys šiuo konkrečiu atveju pareiškė prašymą dėl pastarųjų taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka, todėl, esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokia tvarka – rašytinio proceso ar žodinio proceso – nagrinėti šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 3 dalis).CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos; kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka patvirtino šalių taikos sutartį, o procesinis taikos sutarties tvirtinimo klausimas CPK 133 straipsnio 3 dalies prasme nepriskirtinas tiems atvejams, kai dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešta apie teismo posėdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepranešęs apeliantėms apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išspręstas šalių taikos sutarties tvirtinimo klausimas, veikė pagal įstatymo nuostatas. Todėl šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Apibendrinus aukščiau išdėstytus aspektus, konstatuotina, jog šios apeliacinės bylos dalykas – atskirojo skundo argumentų kontekste patikrinti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, yra teisėta ir pagrįsta ar ne. CPK 42 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šios proceso įstatymo nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog teismas, iki priimdamas sprendimą tvirtinti ar netvirtinti šalių taikos sutartį, privalo patikrinti ir įvertinti, ar šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.Apeliantės teigia, kad patvirtinus taikos sutartį buvo pažeistas viešasis interesas, trečiųjų asmenų teisės, kadangi šalims susitarus neatlyginti tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidų ir teismui tokią sutartį patvirtinus, jos neteko galimybės atgauti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, kad apeliantės klaidingai aiškina taikos sutarties turinį, kadangi taikos sutarties 5 punkte yra numatyta, jog atsakovė neatlygins trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš tokio taikos sutarties turinio akivaizdu, kad šalys susitarė, jog atsakovei nekils pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidų, tačiau nuo to nėra atleidžiama kita šalis (ieškovė). Todėl negalima sutikti, kad apeliantės neteko galimybės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pastebėtina, kad apeliantės atskirajame skunde nenurodo argumentų, kaip jų interesai būtų galėję nukentėti dėl to, kad išlaidos pagal taikos sutarties nuostatas galėtų būti priteisiamos vien tik iš ieškovės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės, teigdamos, jog joms buvo užkirstas kelias pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, jų nepateikė su atskiruoju skundu, nors tokią galimybę turėjo. Minėti dokumentai buvo pateikti tik kaip atskirojo skundo priedas 2016 m. gruodžio 14 d. Nors taikos sutarties patvirtinimo metu apeliantės nebuvo pateikusios bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas teismo iniciatyva 2016 m. gruodžio 15 d. papildomu sprendimu, dėl kurio apeliacinio skundo apeliantės neteikia. Tokiu būdu, manytina, jog apeliantes tenkina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas ir iš esmės jų teisės dėl 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo nėra pažeistos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą rašytinio proceso tvarka, pagrįstai sprendė nesant materialiųjų ir procesinių kliūčių tvirtinti šalių taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus atskirojo skundo taip pat netenkintinas apeliančių prašymas priteisti išlaidas už skundo parengimą.
Dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. papildomo sprendimo
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad po Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria teismas civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo nutraukė, patvirtino šalių sudaryta taikos sutartį, 2016 m. gruodžio 14 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. P. ir R. P. pateikė papildomus dokumentus prie atskirojo skundo – mokėjimo nurodymą (kuriuo vienu pavedimu apmokėtos iš karto abi sąskaitos – S. P. ir R. P.), sąskaitą – faktūrą S. P. ir jos sąskaitos detalizaciją, sąskaitą – faktūrą R. P. ir jos sąskaitos detalizaciją. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad priėmus 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, liko neišspręstas trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, dėl ko teismo iniciatyva priimtinas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).Su šiuo papildomu sprendimu ieškovė J. B. nesutinka. Apeliantė savo skundą grindžia tuo, kad nepagrįstai priteista didžioji dalis trečiojo asmens S. P. patirtų išlaidų, neatsižvelgus į tai, kad tiek ji, tiek R. P. į bylą įtrauktos atsakovės atstovų prašymų, kad S. P. pati yra teisininkė, dalyvavusi bylos nagrinėjime kaip P. K. atstovė, ji įtraukta į bylą tik 2016 m. rugpjūtį. Mano, kad S,P. patirtos išlaidos yra nepagrįstas išlaidavimas, trečiojo asmens B. Š. išlaidos buvo tik 219 Eur. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1,2 dalių nuostatomis, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Sutiktina su apeliante, kad šiomis nuostatomis turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios taikytinos priimant sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau šioje normoje taip pat pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo įvertinant šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys taikos sutarties 5 punktu numatė, jog susitaria, kad atsakovė neatlygins trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu sprendė, jog būtent ieškovė turėtų atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, kad iš esmės šio susitarimo apeliantė ir neneigia, be to, ji neteikė atskirojo skundo dėl 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria iš jos trečiojo asmens B. Š. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi šalys aiškiai sutartyje numatė, kad bylinėjimosi išlaidų atsakovė neatlygina, ieškovei, kuri buvo atstovaujama advokatės, turėjo būti suprantama, kad ji, nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti tretieji asmenys, turės pareigą atlyginti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tretieji asmenys S. P. ir R. P. naudojosi advokato pagalba, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tretiesiems asmenims priteistas išlaidas sumažino įvertinęs, kad 2016 m. spalio 3 d. teismo posėdyje dalyvavo S. P. atstovė advokato padėjėja Julija Kliukienė, o posėdis truko vos 47 minutes, buvo sprendžiami nesudėtingi klausimai, taip pat atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo kriterijus ir į tai, kad sudarydamos taikos sutartį šalys užkirto kelią tolesniam bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės didžiąją dalį trečiojo asmens S. P. patirtų išlaidų – 500 Eur (iš 700 Eur), o R. P. bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 100 Eur, nes trečiųjų asmenų S. P. ir R. P. atsiliepimai į ieškinį savo tekstu yra beveik vienodi. Nors apeliantė teigia, kad S. P. patirtos išlaidos yra nepagrįstas išlaidavimas, nes ji yra teisininkė, su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo, kadangi kiekvienas asmuo, nepaisant jo specialybės, turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į savo srities profesionalus, šiuo atveju advokatus. Aplinkybė, kad S. P. buvo susipažinusi su bylos medžiaga, dalyvavo kaip atstovė byloje, nepaneigia fakto, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl jos įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad tretiesiems asmenims priteistos išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas ieškovė privalo atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas motyvuotai sumažino. Papildomo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo žyminiu mokesčiu, nors papildomu sprendimu buvo išspręstas tik klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi reiškiant tokio pobūdžio reikalavimus nekyla pareiga mokėti žyminio mokesčio, ieškovei grąžintinas sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeista.
Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistu.
Grąžinti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-01-03 mokėjimo nurodymu 1260000114 Biržų kredito unijoje. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.